Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Garuolis. Kas laukia imigrantų Lietuvoje

Ričardas Garuolis, www.alkas.lt
2015 11 05 23:46
10
Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

Ričardas Garuolis | Asmeninė nuotr.

r_garuolis
Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko konferencija „Migracija ir integracija – tendencijos ir(ar) galimybės?“, kurią surengė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondas ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Po ministres Algimantos Pabedinskienės įžanginės kalbos buvo papasakota apie įvairių fondų, nevyriausybinių  organizacijų veiklą, padedant prieglobsčio ieškotojams Lietuvoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje prieglobsčio prašo mažiausiai 600 sienos pažeidėjų, apie 150 prašymų patenkinama,  apie 40–70 jų išvyksta už ES ribų savanoriškai, o mažiausiai 300 išsiunčiama iš šalies prievarta. Dauguma gavusių prieglobstį Lietuvoje išvyksta į kitas ES šalis, kuriose jau gyvena jų tautiečiai ir giminaičiai. Prieglobsčio suteikimo procedūros paprastai užtrunka ilgiau nei metus. Per tą laiką šie asmenys gyvena pabėgėlių centruose Pabradėje ir Rukloje. Pastaraisiais metais už 6 mln. eurų (20,7 mln. litų) buvo įvykdytas 81 projektas prieglobsčio prašytojams padėti. Už šiuos pinigus vykdomos įvairios integravimo programos: mokoma lietuvių kalbos, supažindinama su Lietuvos gyvenimu, lankomi teatrai, muziejai, aiškinamos jų teisės. 2014-2020 metais planuojama tam skirti 8 mln. eurų (27.6 mln. litų).

Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Regioninio biuro Šiaurės Europai vyriausioji pabėgėlių perkėlimo ir integracijos patarėja Karin Davin, padėkojusi Lietuvos valdžiai už „dideles pastangas“ įgyvendinant ES rekomendacijas ir už tai, kad į jas buvo „labai rimtai atsižvelgta“, savo pranešimą pradėjo pasakojimu apie vieno pabėgėlio iš Afganistano dalią. Iš savo šalies jis pasitraukė, nes talibanas grasino užmušti jo tėvą. Nepaaiškinusi kodėl jis, o ne jo tėvas nusprendė palikti Afganistaną ir kodėl paliko savo tėvą talibanui susidoroti, Karin Davin tęsė pasakodama kokį siaubą jis vėliau patyrė naktį nelegaliai pereidamas Turkijos sieną. Pasieniečiai į jį ir jo draugus taikėsi ginklais su lazeriniais taikikliais, grasino sulaikius  sumušti. Bet įvyko dar blogiau, negu jis tikėjosi. Kai baisiomis kaukėmis savo veidus dangstantys pasieniečiai pagaliau sienos pažeidėjus sulaikė, jie jų net nepalietė, tarsi šie būtų ne žmonės, o gyvuliai!  Vėliau afganistanietis šešiolika metų dirbo vertėju Graikijoje, bet per visą tą laiką graikai su juo nesielgė svetingai.

Jos nuomone, tokie žmonės negali būti svetimi, nes patyrė didelius pavojus nelegaliai kirsdami sienas. Juos reikia užjausti ir „išnaudoti momentą“, kai jie atvykę į Europą dar turi vilčių, nors jos ir būna per didelės, skatinant juos kažką daryti, kad vėliau imigrantai netaptų pasyviais pagalbos gavėjais. Karin Davin atkreipė dėmesį, kad atvykėliui labai svarbus susijungimas su jo šeima, nes pastebėta, kad  vienas, be šeimos jis sunkiai sugeba išmokti vietinę kalbą. Savo pranešimą ji pabaigė kvietimu ne tik suteikti imigrantams pagalbą, bet ir mokytis iš jų.

Seimo narys Egidijus Vareikis, prisipažinęs, kad nors yra dalyvavęs ne viename tarptautiniame posėdyje migracijos klausimais, tačiau iki šiol nėra gavęs atsakymo kas yra ta gera integracija apie kurią moko daugelis ekspertų ir kada galima pasakyti, jog žmogaus integravimas jau baigtas, paklausė pranešėjos gal ji žinanti atsakymą. Karin Davin prisipažino, jog ir ji negalinti atsakyti į šį klausimą.

Kitas pranešėjas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis priminė, kad dar tuomet, kai Lietuvoje gyveno daugiau nei trys milijonai gyventojų, jis kalbėjo, jog Lietuvą išgelbėti gali imigrantai, tačiau tuo metu tai buvo nepopuliaru, nes lietuviai nenorėjo gyventi su kitos religijos ir odos spalvos žmonėmis. Per pastaruosius du metus iš Lietuvos išvyko dar virš 80 tūkstančių gyventojų, o Lietuva yra tarp trijų sparčiausiai nykstančių valstybių pasaulyje. Užsienio šalių patirtis rodo, kad atvykus imigrantams pagyvėja komerciniai ryšiai su tomis šalimis, iš kurių jie išvyko, duodamas suprasti, kad priėmus Lietuvai paskirtus imigrantus padidės lietuviškų prekių eksportas į karo niokojamą Siriją, pilietinių neramumų draskomą Iraką ir į skurdžią Eritrėją.  Jis pasidžiaugė, kad neseniai vykusiame susitikime su Prezidente buvo aptartas ir imigracijos klausimas. Anot R. Dargio, ji pritarė siūlymui pratęsti leidimą gyventi užsienio studentams, baigusiems studijas Lietuvoje, kad šie galėtų čia dirbti. Pasak jo, Lietuvos verslininkai dabar negali surasti darbuotojų: į keturias laisvas darbo vietas atsiranda tik vienas norintis!

Tada aš paklausiau, kokių priemonių verslininkai  ketina imtis, kad konkuruojant atviroje  ES rinkoje dėl darbo jėgos, imigrantai nepasektų lietuviais ir neišvyktų į šalis, kuriose yra didesni atlyginimai ir geresnė socialinė apsauga, ir viešai nusistebėjau kodėl darbdavių organizacijos remia naują darbo kodeksą, liberalizuojantį darbo santykius, nors Lenkijos pavyzdys parodė, jog 2000 metais liberalizavus darbo santykius išaugo ne investicijos, o nedarbas, ir būtent tuomet prasidėjo visoje ES matoma milžiniška emigraciją iš Lenkijos. Kai pasiūliau darbuotojų trūkumo problemas spręsti keliant atlyginimus ir nusistebėjau, kad darbdavių organizacijos neturi gerų ekonomikos ekspertų, kurie galėtų jiems tai patarti, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas atsakė, kad atlyginimai jau kuris laikas keliami.

„Tai reiškia, kad atlyginimai buvo keliami per mažai…“ – paprieštaravau.

Taip ir neatsakęs kokių priemonių verslininkai imsis, kad išlaikytų naujuosius atvykėlius Lietuvoje, pasiskundęs, kad Lietuvos pramoninkai nupirko modernių, kompiuterizuotų staklių su lazeriu,  kurioms neranda darbininkų Lietuvoje, ir atsakęs, kad profesinės sąjungos taip pat nori naujojo socialinio modelio, R. Dargis išėjo iš konferencijos ir toliau jos darbe nebedalyvavo. Taip niekam ir nepavyko jo paklausti kodėl jis mano, kad tarp lietuviškai nekalbančių atvykėlių, kurių dauguma nemoka angliškai, o dalis yra beraščiai, atsikėlusių iš šalių, kuriose pramonės beveik nėra, o ir ta pati daug  žemesnio lygio negu Lietuvoje, jis ras tinkamų darbuotojų dirbti su jo minėtomis šiuolaikinėmis staklėmis.

Vėliau kalbėjusi Socialinės ir darbo ministerijos darbuotoja Eglė Čaplikienė, patarė per daug optimistiškai nežiūrėti į verslininkų kalbas, nes jų organizacijos jau pateikė ministerijai siūlymus suteikti mokestines lengvatas ar subsidijas įmonėms, kurios priims į darbą imigrantus. Ministerija aptarė šiuos pasiūlymus ir jiems nepritarė,  nes šie darbuotojai kuria pelną, todėl mokesčių mokėtojai verslininkų neturėtų remti.

Pasitikėti verslininkų kalbomis dėl imigrantų įdarbinimo nesiūlė ir daugiausiai prieglobsčio ieškotojų įdarbinusios Kauno darbo biržos direktorius Tautvydas Bielozarevičius. Nors yra 1555 laisvų darbo vietų, Jonavoje pavyko įdarbinti tik penkis pabėgėlius. Jo nuomone, problema yra ne darbo vietų trūkumas, o maži atlyginimai. Neatsiranda norinčių dirbti už minimalų atlyginimą. Be to, dažnai atvykėliai neturi reikiamo profesinio pasirengimo, nemoka valstybinės kalbos.

Daug šurmulio sukėlė l.e.p. Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lauryno Kaščiūno pranešimas. Apžvelgęs Vakarų Europos šalių patirtį integruojant atvykėlius jis išskyrė prancūzišką ir švedišką integravimo modelius. Nepriklausomai nuo rasės, tikybos ar kalbos Prancūzija visus imigrantus laiko lygiais Prancūzijos piliečiais ir dėl jų turimų skirtumų nesuteikia jokių papildomų teisių. Švedija propaguoja multikultūralizmą ir leidžia visoje šalyje kurtis atskiroms imigrantų bendruomenėms, pavirtusiomis getais. Tačiau nei asimiliacinis prancūziškas, nei multikultūrinis modeliai nepasiteisino. Apie 40-50% visų kriminalinių nusikaltimų Prancūzijoje įvykdo imigrantai arba jų palikuonys, didesnis nei šalies vidurkis iš jų gauna socialines pašalpas bei yra bedarbiai. Švedija tapo pasaulio išprievartavimų lyderė, du kartus lenkianti JAV. Net 70% visų išprievartavimų Švedijoje įvykdo musulmonai nors jie sudaro tik kelis procentus nuo visų jos gyventojų.

Ypač sunkai integruojasi musulmonai, nes islamo požiūris į pasaulietinę t.y. bedievišką  ES šalių visuomenę yra labai neigiamas, labai skiriasi jų nuomonė apie moterų teises. Naujų atvykėlių antplūdis keičia ir Vakarų Europos šalių politinę padėtį. Dešimtmetį Vokietijos apklausų viršūnėse viešpatavusi Angela Merkel dabar tėra ketvirta pagal populiarumą politikė. Prieš dešimtmetį Demokratų partija, pasisakanti prieš imigraciją,  turėjo tik 2 % Švedijos rinkėjų pasitikėjimą,  o šiuo metu tai pati populiariausia politinė jėga Švedijoje, kurią remia jau 25 % švedų. Panašu, kad antrame Prezidento rinkimų ture Prancūzijoje dalyvaus Marine La Pen,  seniai pasisakanti už imigracijos ribojimą. Palaipsniui imigrantai ir jų palikuonys tampa svarbiu veiksniu, nulemiančiu vienos ar kitos politinės jėgos pergalę rinkimuose, ypač, kai skirtumas tarp partijų nėra didelis. Tuo galima paaiškinti kodėl nepopuliarus Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas šiuo metu nesiima veiksmingų priemonių stabdant nelegalius sienos  pažeidėjus.

Demografines Vakarų Europos problemas L. Kasčiūnas siūlo spręsti konservatyviai krikščionišku būdu, remiant šeimas ir skatinant gimstamumą, o ne įsileidžiant naujus gyventojus, puoselėjančius neeuropieškas vertybes.

Lygių galimybių centro ekspertė, socialdemokratė Margarita Jankauskaitė pavadino L. Kaščiūno pranešimą ksenofobišku ir pasidžiaugė, kad pabėgėlių dėka Lietuvoje pagaliau pradėta kalbėti apie moterų teises. Ji mananti, jog būtent tam, kad jos būtų užtikrintos, mūsų šalyje ir privalo gyventi imigrantai bei pakvietė visus vadovautis užuojauta, o ne baime.

Kitas diskusijų dalyvis pareiškė, kad nusikalstamumas tarp imigrantų yra didesnis dėl to, kad  Vakarų Europos vyriausybės ir visuomenė per mažai dėmesio ir lėšų skiria atvykėlių integravimui.

Sprendžiant iš klausytojų reakcijos didžioji dalis palaikė L.Kaščiūno poziciją.

Po to konferencijos dalyviai pasiskirstė į dvi darbo grupes: vienoje grupėje aptarti problemoms, susijusioms su atvykėlių integracija, kitoje –  iš to kylančias tolerancijos problemas.

Pirmoje grupėje Socialinės apsaugos ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė atskleidė, kad ketinama naujuosius atvykėlius integruoti sparčiau nei įprastai ir leisti gyventi pabėgėlių centruose ne 8-12, o  3 mėnesius. ES skyrė vienam pabėgėliui 6 000 eurų vienkartinę išmoką. Kaip ji bus panaudota sprendžia kiekviena valstybė. Iš šių lėšų bus apmokamas būstas, išlaikymas, įvairios integravimo programos, kalbos mokymas. Kiek pinigų iš šios sumos bus atiduodama tiesiogiai atvykėliams į rankas iki šiol dar galutinai nenuspręsta. Po metų parama baigiasi, ir jie arba dirba, arba gauna lietuvišką bedarbio pašalpą, kuri sudaro 102 eurus.

konferencija-r.garuolio-nuotr
Konferencija „Migracija ir integracija – tendencijos ir(ar) galimybės?“ | R. Garuolio nuotr.

Po dešimties metų gyvenimo Lietuvoje, bendra tvarka naujieji atvykėliai turės teisę gauti Lietuvos pilietybę.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai puolė prieštarauti, kad integravimosi laikotarpis per trumpas ir po metų pabėgėliams reikia skirti didesnes pašalpas negu lietuviams, nes atvykėliams juk reikia įsikurti. E. Čaplikienė atsakė, kad į šiuos pasiūlymus bus bandoma atsižvelgti.

Kiek lėšų naujiesiems atvykėliams bus skirta iš Lietuvos biudžeto, esą, dar kol kas skaičiuojama.

Kadangi, kaip pasakė E.Čaplikienė,  „integracija yra abipusio proceso rezultatas“ , integruotis turės ne tik imigrantai, bet ir Lietuvos gyventojai. Todėl jau nuspręsta Lietuvos gyventojų tolerancijos lygio kėlimui iš biudžeto skirti 217 000 eurų (750 000 litų).

Man  paklausius kas bus, jei pabėgėliai nenorės vykti į Lietuvą, Vidaus reikalų ministerijos atstovas atsakė, kad „dėl europinio solidarumo“ nebus atsižvelgta į Dublino sutartį ir prieglobsčio prašytojų „neketinama klausti“ kur jie norėtų gyventi, t.y. jie bus atgabenti į Lietuvą prievarta.

Tai sukėlė diskusijos moderatoriaus Lietuvos socialinių tyrimo centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojo Karolio Žibo susirūpinimą ar prievarta atvežti pabėgėliai panorės likti Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas pranešė, kad pagal tarptautines sutartis vienas leidimą gyventi gavęs atvykėlis galės pasikviesti savo šeimos narius: žmoną, vaikus, tėvus, nepilnamečius brolius ir seseris.

Kavos pertraukėlės metu paklaustas kaip bus atrenkami kandidatai į Lietuvą, vienas atsakingos žinybos atstovas paaiškino, jog, pasirodo,  kiekviena šalis gali turėti tam tikrus savo reikalavimus. Pavyzdžiui, norima atsisakyti siūlomų Eritrėjos gyventojų, nes Lietuvoje beveik nėra vertėjų iš tigre kalbos. Lietuvos pareigūnai norėtų sirų, nes pakanka arabų kalbos vertėjų ir yra mažiau vargo tvarkant dokumentus leidimui gyventi Lietuvoje, lyginant su „karo pabėgėliais“ iš šalių, kuriose karas nevyksta. Kavos pertraukėlės metu vienas konferencijos dalyvis prisipažino, jog atsakingų žinybų atstovai netiki, kad atsiųstieji imigrantai liks Lietuvoje, kai yra atviros sienos išvykti į daug turtingesnes šalis, kuriose jau įsitvirtinę jų tautiečiai ir giminaičiai, bet vengia apie tai viešai kalbėti, bijodami būti užsipulti nevyriausybinių organizacijų, kurios gyvena iš projektinių lėšų, skirtų pabėgėliams padėti.

Užbaigiant konferenciją K. Žibas apibendrinant integraciją aptariančios darbo grupės išvadas uždavė klausimą: „Ką pabėgėlių krizė atėmė ir ką davė?“. Ir pats atsakė, kad tik davė, nes per pastaruosius metus jis buvo tiek kartų kviestas kaip ekspertas patarti, kiek nebuvo kviečiamas per visą savo gyvenimą, nors tai brangiai kainavo Lietuvai, bei pasiūlė visiems susimąstyti ar norime, kad pabėgėliai pas mus apsigyventų, ar Lietuva tik taptų jiems tarpinė stotelė.

Konferenciją pabaigęs garsus pop muzikos atlikėjas Jurgis Didžiulis, kuris atliko moderatoriaus vaidmenį darbo grupėje, aptariančioje su pabėgėliais susijusias tolerancijos problemas, tokių klausimų neuždavinėjo. Pasakęs, kad darbas grupėje praėjo linksmai ir su dainomis, jis pranešė, kad dalyviai greitai peržengė tolerancijos temą ir daugiausia diskutavo apie „posttoleranciją“ ,  kai tolerancijos problemų nebebus ir bus atvertos visų žmonių širdys. Svarbiausia darbo grupės išvada yra ta, kad reikia TIKĖTI, kad imigracija bus galimybė, o po to „accept“ („priimti“ angl. k) atvykusį žmogų ir viskas bus gerai.

Savo pasirodymą jis pabaigė angliškai daina „Welcome to Lithuania“ („Sveiki atvykę į Lietuvą“ angl. k) ,  kuri dalyvavo Eurovizijos konkurse. J. Didžiulis paaiškino, jog  dainos žodžius, kad Lietuvoje laukia gražios merginos, jis pakeitė  į „laukia Lietuvos žmonės“ ir pasidalino viltimi, kad nors Lietuva neturi kalnų ir kitų privalumų, bet atviros Lietuvos žmonių širdys bus būtent tas privalumas, kuris lems, kad imigrantai iš Trečiojo pasaulio pasirinks gyventi Lietuvą, o ne turtingesnes šalis.

Autorius yra Profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinės tarybos narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?
  2. R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
  3. R. Garuolis. Išgelbėti euro zoną nuo defliacijos gali tik atlyginimų didinimas
  4. V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas
  5. S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (I) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes
  6. S. Buškevičius. Nebūkime kvailiais – mokykimės iš svetimų klaidų!
  7. J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai?
  8. Prakalbo pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis: žmonės tai turi žinoti
  9. A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos!
  10. Apie vertingus ir nevertingus žmones: gal ne tais pabėgėliais rūpinamės?
  11. J. Dombrava. Kvailinimas Europos mastu
  12. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  13. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  14. D. Paukštė. Prarandanti trauką valstybė
  15. N. Puteikis. Ką daryti su pabėgėliais iš Sirijos
  16. R. Alaunis. Kas ir kodėl sukėlė pabėgėlių humanitarinę krizę Europoje? (video)
  17. A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
  18. M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote?
  19. Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai
  20. V. Orbanas: Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų (video)
  21. E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta
  22. V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą?
  23. R. Zaveckas. Patriotizmas pagal A. Kubilių
  24. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  25. D. Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?
  26. D. Paukštė. Krokodilo ašaros dėl profsąjungų
  27. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  28. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  29. B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas?
  30. R. Radavičius. Kiek pabėgėlių yra tarp pabėgėlių?

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Tautietis says:
    5 m. ago

    Žmonės jų nelaukia, tauta dar labiau užsisklęs savyje.Jau dabar čia atvykę juodžiai vaikšto kaip ereliai- duokit kelią planetos valdovams.

    Atsakyti
    • Adomas says:
      5 m. ago

      Anot Erlicko – arabą po vieną į kambarį kiekvieną….

      Atsakyti
  2. Dronas says:
    5 m. ago

    TIKETI, priimti ir viskas bus gerai… Juokinga, graudu, baisu. Fanatikai, sektantai, tik tiek galiu pasakyt.

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    5 m. ago

    “o Lietuva yra tarp trijų sparčiausiai nykstančių valstybių pasaulyje.”

    o tai vyksta dėl trijų Lietuvos nelaimių, kurias eiliškumo tvarka įvardino FORBIES:
    Nr.1 Putin
    Nr.2 Merkel
    Nr.3 Obama

    Atsakyti
  4. Jonas Vaiškūnas says:
    5 m. ago

    Didžiulis – kvailas – nesusipratimas.

    Atsakyti
    • Juozas says:
      5 m. ago

      Jurgis ? Konferencija? Eurosituacija? 🙂

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        5 m. ago

        Visi.

        Atsakyti
  5. Adomas says:
    5 m. ago

    Atgal visus suskretėlius pas Alachą ….cha musulmonai prašo krikščionių išmaldos , net gražu

    Atsakyti
  6. Pikc says:
    5 m. ago

    Kodėl info apie tą “konferenciją” pasirodė tik po poros mėnesių? Šiaip, įdomu būtų sužinoti, kaip tie kiauri tolerastiniai debilai kalba dabar, kai atsirado krūvos info apie “vargšų pabėgėlių” siautėjimus? Antra vertus, abejoju, ar kas pasikeitė – gi mąstymui reikia turėti smegenų, o ne tolerastinės propagandos išplautą košę. Plius, visokioms fondačiulpių kontoroms tikrai “dzin” – jiems gi tik sajūzo eurorubliai svarbu, o pasekmės – kam jos rūpi?

    Atsakyti
  7. andrius says:
    5 m. ago

    Migrantų Lietuvoje laukia KIAULIENA… daug, daug kiaulienos ir šaltienos – rytais – kiaulienos patiekalas BEACON,
    per pietus – kiaušinienė su Kiauliena, pavakariams – Kiauliasnukinė Šaltiena, vakarienei – sriuba išvvirta iš Kiaulių užpakaliniių dalių. Kiauliena yra rekomenduotinas valgis ir prieš einant į mečetę. Valdžiažmogiai dažnai taipogi mėgsta apsimesti Kiaulėmis ir vardan pinigų lįsti į kieno nors subinę. Migrantams – to taip pat reikės išmokti. Taipogi migrantai privalės važinėti auto +10 km didesniu, nei ženkluose rašoma greičiu ir išmokti nutaisyti Kiaulės žvilgsnį, pagavus policijai,- aiškinti, kad matuoklio yra paklaidos ne į tą pusę. Nutaisius Kiaulės snukį reiks išmokti Duoti kyšius ir apsimetus Kiaulėmis – tvirtinti, kad Rusija užpuolė Ukrainą ir kėsinasi į Pabaltįjį. Jeigu Kiauliškai nemeluosi, neįtiiksi Kiaulškoms Marijonetėms, spredžiančioms tavo likiimą (viešbutyje ar tvarte teks gyventi).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” ragina gelbėti Lietuvos paukštininkystę

2021 03 04
Audronis Ažubalis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

2021 02 25
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

2021 02 17
Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

2021 02 12
Pasienyje su Lenkija driekiasi ilgos vilkikų eilės

Vežėjai patvirtino savo Etikos kodeksą

2021 02 12
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

Iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ ieško savanorių

2021 02 08
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Verslininkas Arūnas Povilas Paliulis | S.Žumbio nuotr.

Sudie, svajonių Amerika

2021 01 25
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

2021 01 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Neapykanta smaugia? apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie M. Bakas. Gelbėkime Šeškinės ozą
  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis
  • Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą
  • Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1229; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 943; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 579; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 472; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” ragina gelbėti Lietuvos paukštininkystę

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
0
K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

Kovo 4 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, ragindama gelbėti įmonę AB...

Skaityti toliau

Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
12
Audronis Ažubalis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami birželio 23-iosios Seimo...

Skaityti toliau

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
7
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Šešėlinis ekonomokos ir inovacijų ministras LVŽS frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Neapykanta smaugia? apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie M. Bakas. Gelbėkime Šeškinės ozą
  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Pajūrietis apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
Kitas straipsnis
Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai