Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Prarandanti trauką valstybė

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2015 08 20 00:10
7
Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Dabartiniai Vakarų europiečiai – jau antroji karta, kuri nesugeba pagerinti Senojo žemyno demografinės situacijos. Šiuo požiūriu žemynas gyvena skolon. Senajam žemynui kyla pavojus paskęsti geopolitinėje maišalynėje. Daugumai Europos šalių būtina darbingo amžiaus imigrantų pagalba, kad jų visuomenės galėtų normaliai funkcionuoti, o ekonomika plėtotis.

Emigracija

Ekonomiškai stipresnėms Europos Sąjungos valstybėms savo draugišką pagalbos ranką ištiesė ir Lietuva. Ji jau 25-rius metus aktyviai dalyvauja ekonominės migracijos pasauliniame vyksme. Nors mes ir turėjome nacionalinę kompetenciją spręsti dėl emigracijos klausimų iškylančius rimtus praktinius uždavinius, tačiau per ketvirtį amžiaus pasižymėjome totaliu neveiklumu. Šiais klausimais pasirodėme kaip valstybė, neatsakingai viršijusi visus suvokiamus ir nesuvokiamus protingumo bei nacionalinio saugumo kriterijus. Emigracija iš Lietuvos nuo 1990 m. iki 2015 m. pasiekė net 20 proc. (20 žmonių iš 100!) Atlikę nesudėtingus skaičiavimus, galime kalbėti tik apie vieną nuolatinį stabilumą: 25-rius metus iš eilės kasmet iš Lietuvos išvykdavo po 35 tūkstančius gyventojų ir po 7 tūkstančius jų sugrįždavo (skaičiuojant kartu su atvykstančiais į Lietuvą imigrantais)! Šie skaičiai – vidurkis. Per tą laiką mūsų gyventojų kasmet sumažėdavo maždaug po 22 tūkstančius žmonių.

Taigi, kiek dėl emigracijos ištuštėja Lietuva, tiek žmonių pagausėja ES valstybėse. Atrodytų, kad bendras žmonių skaičius ES nekinta. O štai atskirai paimtoje valstybėje daugėja baltų dėmių. Žurnalistai Lietuvos žemėlapyje kasmet trina kaimų ir miestelių pavadinimus, kuriuos „nužudė“ emigracija. Kai Lietuvoje nieko į gera nesikeičia, išvykimo laikinumą emigrantai paverčia nuolatiniu išvykimu. Tai reiškia, kad Lietuva, tarsi visatoje mirštanti planeta, praranda savo gravitaciją – trauką. Dėl to ir atsirado antros pilietybės dilema. Tai rodo, kad mūsų atmintis trumpa, nes pamirštame, kaip mums pavyko atstatyti istorinę tiesą (kas pasaulyje įvyksta labai retai) ir neterminuotam (?!) naudojimui vėl atgauti šį žemės lopinėlį, pavadinimu Lietuva.

Mūsų politikai demonstruoja padėties nesuvokimą ir nenorą susitarti net ir galimos grėsmingos akistatos su liūdnomis migracijos pasekmėmis akivaizdoje. Net nacionalinis partijų susitarimas dėl emigracijos nesugebėjo suvienyti visų svarbiausių šalies politinių jėgų. Beje, šiuo klausimu iki galo neaiški ir Prezidentės pozicija. Tai ko tada gali iš kitų tikėtis? Kyla klausimas: kas dar turi atsitikti Lietuvos gyventojų persikėlimo gyventi ir dirbti į kitas šalis srityje, kad politikai pagaliau imtųsi veiksmų? Kur ta riba, kurią peržengus, neveikimas būtų pradėtas traktuoti kaip nusikalstamas? Ar ne per daug laisvės mes suteikėme savo išrinktiesiems atstovams? Ar susimąstome, kad toks neveiklumas rodo, jog turėti savo valstybę šiandieniniame pasaulyje esame dar neverti? Politikai užmiršo, kad tauta ir demokratija reikalauja kolektyvinių pastangų, visų piliečių susirišimo su visuomenės bendrais interesais ir tikslais. Kai bendrų tikslų nebelieka, prasideda išsivaikščiojimas. O rinkėjai užsimerkę renka tuos pačius. Emigruojame, ko gero, dar ir todėl, kad nesitikime valstybėje esant pakankamai atsakingų piliečių ir politinių jėgų, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių, permainų. Vis tik gal vertėtų atidžiau pasižvalgyti po Lietuvos politinę padangę ar pareikalauti pažadų ataskaitų iš politikų?

Kiekvienas turime rasti atsakymus į mūsų visų dabartinės būties esminius klausimus, nes Lietuvos galimybė ką nors laimėti šiuolaikiniame pasaulyje nuolat mažės. O tų klausimų daug: kodėl pasirinkome kurti kitų tautų gerovę ir užsispyrusiai atsisakome daryti tvarką savo namuose? Kokiu tikslu, kam ir kodėl auginame lietuvių kilmės anglus, norvegus ar ispanus, ignoruodami Lietuvos valstybės kūrimą ir ugdymą? Kodėl nesuformuluojame ir neginame savo bendrybių bei vertybių, kurios jungia ir paverčia mus tauta? Juk momentas, kai nerasime skirtumo tarp savęs, latvių ar lenkų, taps Lietuvos, kaip politinio darinio, pabaiga!

Šia prasme dalies emigrantų siekis įteisinti antrą pilietybę ir 25-rių metų savo nusikalstamą neveikimą bandančių paslėpti, politikų pažadas bei veiksmai, stengiantis bet kokiomis sąlygomis ir priemonėmis antrą pilietybę įteisinti, iš esmės reikštų Lietuvos valstybės pabaigą. Istorija pradėtų mums skaičiuoti naujo jos darinio – rezervato su sostine Rumšiškėse laiką. Kalbu apie politikų gudravimą, siekiant įgyvendinti elektroninį balsavimą, ignoruojant jo patikimumo klausimą. Arba tokį sprendimą priimti Seime, išvengiant referendumo dėl Konstitucijos keitimo ir pan.

Tokiems politikams, pasak jų, kelia „pasididžiavimą“, kad lietuvių pasaulyje bus 4 ar 5 milijonai. Tačiau bent kiek mąstančiam žmogui šis „pasididžiavimas“ kelia tik nusistebėjimą. Antros pilietybės įteisinimas yra elementarus įrodymas pasauliui to, kad Lietuvos valstybė politikų buvo valdoma blogai. Žmonės iš jos bėgo, kaip žiurkės iš skęstančio laivo. O be kovos už savo ir valstybės ateitį pasitraukę iš jos lietuviai tikrai nenusipelnė turėti savo valstybę. Negi esame tik elementarūs vartotojai, sugebantys be saiko vartoti ir naudoti tai, ką mums paliko protėviai? Ar liksime tik ta nevykėlių karta, kuri savo ainiams perduos tik dalį to, ką gavome 1990 m.?

Suprantu, dabartinė karta sentimentų nemėgsta. Bet pasekmes žinoti reikia: trauką savo valstybei praradę tautiečiai jau 25-ius metus savo asmeninę erdvę Lietuvoje užleidžia tiems, kas tą trauką šiai žemei atras. Ir kam tada jiems antra pilietybė? Tai tas pat, kaip vesti antrą žmoną, neišsiskyrus su pirmąja! Todėl man visiškai nesvarbu kiek ir kokių lietuvių gyvena už Lietuvos ribų, jeigu jie naudojasi ir kita pilietybe. Dvigubą pilietybę galiu pateisinti tik vienu atveju – jeigu žmogus yra gimęs užsienyje, kuomet jam automatiškai yra suteikiama tos šalies pilietybė. Taigi, šioje spektaklio „Migracija“ vietoje laikinai baigiasi pirmasis jo veiksmas, pavadintas „Emigracija“ ir prasideda antrasis…

Imigracija

Reikia suvokti, kad anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis saugesnio ir sotesnio gyvenimo ieškotojai, politinio prieglobsčio prašytojai, visų rūšių pabėgėliai, norintys mokytis ar siekiantys susijungti su savo šeima ir kiti. Kuo toliau, tuo labiau bus svarbus atvykusių ir vietinių gyventojų santykis. Nukraujavus dėl emigracijos, tas santykis kis ir greičiau, ir dramatiškiau, ir su tam tikromis pasekmėmis.

Ekonominių migrantų atsiradimą lemtų Lietuvos ekonomikos padėtis ir ūkio poreikis naujoms darbo rankoms. Čia svarbu atvykstančiojo išsilavinimas ir kvalifikacija, amžius, atsivežami šeimos nariai ir pinigai investicijoms, jų buvimo tikslas bei trukmė ir kita. Tai daugmaž reguliuojami dalykai, kurie priklausys nuo politikų sugebėjimo veikti valstybės interesų labui ir gebėjimui atsispirti darbdavių siekiams, nepaisant nieko, didinti savo pelną. Kitų imigrantų atsiradimas Lietuvoje daugiau priklausys nuo tuo metu pasaulyje vykstančių procesų ir imigrantų pasirinkimo. Jie į tikslo valstybes yra priimami tarptautinės visuomenės teisės aktų pripažinta tvarka ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo atveju yra svarbu gelbėti atvykstančiojo laisvę ir gyvybę. Išsilavinimas, turimi pinigai, kvalifikacija ir kita yra antriniai dalykai. Ir tie dabartiniai 325 pabėgėliai tėra pirmasis nedidelis lašelis.

Svarbu, kad atskirtume tuos, kuriems reikia apsaugos, nuo tų, kuriems ji nepriklauso. O tokių, patikėkite, pabėgėlių tarpe yra nemažai. Taip pat prisiminkim Čečėniją, Gruziją, Ukrainą – kilę kariniai konfliktai iš karto padidindavo leidimų gyventi Lietuvoje prieglobsčio prašytojų skaičių.

Ar imigracija gali pakeisti valstybės veidą? Teorija moko, kad atvykę į svetimą šalį imigrantai, Žmogaus teisių vedini, gali turėti viską: savo kalbą, kultūrą, religiją, papročius, švietimą, sveikatos draudimą ir kita. Tai būtų normalu ir priimtina, jeigu tokias teises pripažintų ne tik Europa ar kitos civilizuotos valstybės, bet ir likęs pasaulis. Tačiau patirtis rodo, kad imigrantai kažkodėl pamiršta, kad teisės galioja tik kartu su pareigomis – priimti tos valstybės, į kurią atvykai, gyventojų gyvenimo būdą!

Pastaruoju metu migracijos praktika vis labiau tolsta nuo teorijos. Ir tam akstiną pirmiausiai duoda daugiausiai imigrantų priimančios didžiosios ES šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Šių valstybių vadovų pareiškimai prieš 8-rius metus dėl problemų integracijos klausimais, kuomet net trečios kartos emigrantai dar nekalba juos priimančios šalies kalba, privertė ieškoti naujovių integracijos politikoje.

Neabejoju, kad verta pasimokyti: dar 2004 m. Prancūzijoje mokyklose buvo uždrausta nešioti musulmoniškas skareles. 2009 m. uždrausta dėvėti burką ir nikabą visose viešose vietose – ligoninėse, mokyklose, biuruose ir viešame transporte. Prancūzijos parlamento komitetas taip pareiškė apie šį sprendimą: „Veido šydas prieštarauja pamatinėms Respublikos vertybėms“. Tokį Prancūzijos sprendimą pasveikino visos Europos Sąjungos šalys. Todėl pritariu estų parlamentarų nuomonei bei mūsų seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko pareikštai iniciatyvai. Elgesio taisykles, kad nebūtų trikdoma nusistovėjusi viešoji tvarka, būtina nustatyti iš anksto, o ne tuomet, kai imigrantai jau bus Lietuvoje.

Pavyzdžiui, Vokietijoje vis labiau įsigalioja socialiniai kontraktai, kuriuos pasirašo migracijos tarnyba ir imigrantas. Ten kalbama apie teisių bei pareigų vienybę. Galiu priminti ir šveicarų pavyzdį. 2009 m. Šveicarijos rinkėjai referendumu uždraudė statyti minaretus, nes jie, pasak referendumo iniciatorių, tapo islamo ekstremizmo simboliu. Norim to ar ne, bet tai, ką daro šios valstybės yra pirmosios sąmoningos pastangos išsaugoti savo šalių istorinį ir kultūrinį veidą. Ir tai, manau yra teisinga. Atėjus į svečius, negalima bute pradėti stumdyti baldus bei ardyti nusistovėjusią tvarką ir aiškinti šeimininkui, kad man taip bus patogiau. Tokių imigrantų veiksmų netoleruotų nei viena save gerbianti valstybė. Tą didžiąja dalimi jau turėjo suprasti ir emigrantai iš Lietuvos: vien su lietuvių kalba ir „budulišku“ elgesiu kitose ES šalyse nedaug pasieksi.

Savo požiūriu į integraciją, man labiausiai yra priimtina Australija ir buvusi jos premjerė Džulija Eilin Gilard (Julia Eileen Gillard) (2010 – 2013). Po to, kai vietos musulmonai pasiskundė jai dėl žvalgybos tarnybų, stebinčių veiklą mečetėse, ji pasakė: „Imigrantai, o ne australai turi adaptuotis… Galite tai priimti arba ne. Po teroro aktų Balyje mes patyrėme daugumos australų neeilinį patriotizmo pasireiškimą… Daugeliu atveju mes kalbame angliškai, o ne ispaniškai, ne libanietiškai, ne arabiškai, ne kinietiškai, ne japoniškai, ne rusiškai ir ne dar kuria nors kalba.“ Taigi, labai aiškiai buvo suformuluota valstybės pozicija: norite gyventi Australijoje, privalote priimti vietinių gyventojų bendravimo taisykles.

Jeigu nenorime susikurti sau naujų problemų, mes privalome padėti imigrantams integruotis tokiu mastu, kad atvykdami pas mus, jie suprastų, jog Lietuva taps jų tikraisiais namais tik tuo atveju, jeigu jie taps mūsų kultūros dalimi – kaip karaimai ar žydai. Bet tam tikslui pasiekti reikia negailėti pinigų, dirbti nuolat, daug ir sunkiai, o ne laukti pasak Senojo Testamento „dangaus manos“, kaip kad buvo jos laukiama, emigracijos iš Lietuvos atveju.

Autorius yra migracijos ekspertas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  2. D. Paukštė. Ignoravę savisaugos instinktą
  3. D. Paukštė. Migracijos kaleidoskopas: Lietuva ir pasaulis
  4. D. Paukštė. Ketvirtį amžiaus trunkantis nesusipratimas
  5. D. Paukštė. Lietuva pamokys Europą emigracijos klausimais?
  6. D. Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?
  7. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  8. D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas
  9. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  10. D. Paukštė. Po pasaulį – tuščiomis padangomis
  11. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  12. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  13. D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?
  14. D. Paukštė. Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm
  15. D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė…
  16. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  17. D. Paukštė. Politinis pliurpalizmas
  18. D. Paukštė. Krokodilo ašaros dėl profsąjungų
  19. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  20. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. linelis says:
    7 metai ago

    nu sis ekspertas daro netikusius apibendrinimus ir kerta saka, ant kurios tupi… Lietuva nepraranda traukos, tik isvyksta tie, kurie cia neranda vietos arba ju zemas patriotinis potencialas… Dazniausiai tai apolitiski ir Tevynei abejingi zmogeliai…

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas [email protected] says:
    7 metai ago

    Citata: “Kyla klausimas: kas dar turi atsitikti Lietuvos gyventojų persikėlimo gyventi ir dirbti į kitas šalis srityje, kad politikai pagaliau imtųsi veiksmų? …………….. O rinkėjai užsimerkę renka tuos pačius.”
    Ekspertas D.Paukste pasirodo NESUSIGAUDO! Jam dar vis rinkejai uzsimerke renka tuos pacius, mat isivaizduoja, kad Lietuvoje yra rinkimai. Toki naivu asmeni vadinti ekspertu…. atleiskite, netoleruotina! NERA JOKIU RINKIMU, yra tik balsavimas uz PAKISTUS asmenis, tame tarpe pagal sarasus. Ir visas, todel visada ir bus tie patys…. koloborantai, vagys, banditai ir dvasiniai iskrypeliai! Lietuviai neturi savo valdzios!
    Dabar pasiziurekime, koks cia tas D.Paukste? Imkime, kad ir ta dvieju pilietybiu klausima!, kuriam tiek pat metu, kaip paciai Lietuvos valdziai! Tai D.Paukstei yra giliai nusispjauti ant LR Konstitucijos siuo klausimu, jam svarbiausiai jo nuomone, o ka tauta prieme referendumu….. nusispjauti! Taigi LR Konstitucija aiskiai pasako savo 12 str. antroje dalyje…… Atskirais atvejais LR pilietis GALI buti kitos salies pilieciu! GALI! Zinoma, jei D.Paukste nesupranta lietuviu kalbos ir neturi logikos pradmenu, tada jam atrodo atvirksciai. Atskiras reiskia atskirai gyvena, jeigu vadovautis lietuviska sio zodzio reiksme isaiskinta lietuviskame zodyne, cia ne mano nuomone! Atskirais atvejais reiskia Konstitucijos juridini termina, kurie paprastai apsprenziami aplinkybemis….. siuo atveju atskirai gyvena. Ir tai reiskia, kad LR pilietis, kuris atskirai gyvena…. GALI buti ir kitos salies pilieciu! Beje Konstitucija neriboja zmoniu skaiciaus, kurie GALI tenkinti sia salyga! Is cia seka, kad visi LR pilieciai, kurie teisetai igyja kitos salies pilietybe ten gyvenantys GALI buti ir LR pilieciais! Tai taip atrodo su teise ir lietuviu kalba. O tie, kurie atskirus atvejus paverte retomis isimtimis tiesiog komunistiskai kgbistiskai iskreipe ir isniekino LR Konstitucija ir dar vadinosi KT teisejais!, kai ju vieta uz toki darba turetu butu CYPE! Cypese jie turi sedeti, o LR prezidente E.Kuri paskire i EZTT…. va ir atsakymas, kas yra LR prezidente!
    Visiskai akivaizdu, kad Lietuvos valdzia samoningai yra NEPAJEGi isspresti sio klausimo sutinkamai su tiesiogiai veikiancia LR Konstitucija ir vadovaujasi tik ISKYPELISKU jos isaiskinimu, kas tolygu Konstitucijos suklastojimui. Paskutiniam asilui turetu buti aisku, kad LR konstitucija aiskiai sako, kad atskirais atvejais LR pilietis GALI buti kitos salies pilieciu. Jokiu cia dvigubu, trigubu ar kgbistiniu pilietybiu NEREIKIA! Stai jums trys atvejai: 1) LR pilietis teisetai igijes kitos salies pilietybe GALI buti ir LR pilieciu. 2) Lietuviu kilmes asmuo, kitos salies pilietis, be jokiu apribojimu GALI tapti ir LR pilieciu. 3) LR prezidento dekretu ir istatymo nustatytais kriterijas, LR pilieciu gali tapti ir ne lietuviu kilmes asmuo. Tokie tie 3 atvejai apibreziami aplinkybemis. Jokios LR Konstitucijos taisyti nereikia, reikia ISVAIKYTI Konstitucini teisma uz LR Konstitucijos SUKLASTOJIMA! Atimti is E.Kurio LR pilietybe, paskelbti persona non grata!

    Pono D.Paukstes straipsnelyje yra issakyta nuomone, kuri neatitinka LR Konstitucijos siuo klausimu, o tai reiskia…. kas D.Paukste nevykdo savo pareigu, nesilaiko LR Konstitucijos. Tai tai pacia liga ir serga Lietuvos valdzia!

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis, o parazitas.

      Atsakyti
  3. Pikc says:
    7 metai ago

    Autorius, mano galva, Lietuvos atveju (taip pat lietuvių emigrantų ir “dvgubų piliečių” klausimais) mąsto teisingai, bet Vakarus yra linkęs idealizuoti – net iki tokio laipsnio, kad už gryną pinigą priima jau ne vienus metus sklandančius gandus apie neva to ar ano australų premjero pasakytus teisingus žodžius. Jie to NESAKĖ (http://www.hoax-slayer.com/gillard-muslims-leave.shtml) ir niekad nesakys. Priešingu atveju jų lauktų jei ne įkalinimas, tai bent jau garantuota karjeros pabaiga. Vakaruose NĖRA pasipriešinimo neomarksizmui (o imigracijos skatinimas – tik viena iš jo apraiškų) valstybiniame lygmenyje. Atskiros pilietinės iniciatyvos – taip, egzistuoja, tačiau bet kuriam politikui priešintis vyraujančiai ideologijai prilygtų politinei savižudybei. Na, arba savanoriškam prisiskyrimui prie “radikalų”. 🙂
    Dėl padėjimo imigrantams integruotis – tai įmanoma tik vienu atveju, t.y. jeigi jie to NORI. Atleiskit, jei aš mums “iš viršaus” primestų nelegalų tokio pobūdžio norus vertinu skeptiškai. 😉

    Atsakyti
  4. Skaitytoja says:
    7 metai ago

    Man artodo,kad emigracijos procesas juda negrįžtamai tik ką daryt pasilikusiems

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Nėra taip: viskas priklauso nuo ekonomikos lygio – lyg tik čia ekonomika pakils, tai ir emigracija sumažės iki mažų ir nereikšmingų dydžių.

      Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    7 metai ago

    Citata: “Jeigu nenorime susikurti sau naujų problemų, mes privalome padėti imigrantams integruotis tokiu mastu, kad atvykdami pas mus, jie suprastų, jog Lietuva taps jų tikraisiais namais tik tuo atveju, jeigu jie taps mūsų kultūros dalimi – kaip karaimai ar žydai.”
    Per plačiai užgriebta: nei karaimai, o tuo labiau žydai netapo lietuvių kultūros dalimi.
    Jei karaimai buvo integravęsi į Lietuvos valstybę, tai žydai atvirkščiai: užplūdus šalį aziatų ordoms dažnas iš jų su okupantais susidėjo prieš etninę visuomenės daugumą.
    Dėl ko ir nukentėjo.
    IŠVADA: visi privalo integruotis ir tapti valstybės nariais, o kultūra – antraeilis dalykas, bet valstybės tvarka yra kas kita nei kultūra.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Galima susipažinti su Argentinos lietuvių paveldu | archyvai.lt nuotr.

Jau galima susipažinti su Argentinos lietuvių paveldu

2023 01 14
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.

Pritarta sienos apsaugos ir migracijos pokyčiams

2023 01 11
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką

2022 12 13
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.

Ėjimas basomis – ne priežastis prieglobsčiui

2022 11 23
Pasienis | vrm.lrt.lt nuotr.

Sienos apsaugos stiprinimui – įstatymų pataisos

2022 11 11
Grįžtantieji | pixabay.com. nuotr.

Tyrimas: ko reikia grįžtantiems lietuviams?

2022 10 28
A. Sennas su žmona Marija savo namuose JAV (1965 m.) | VDU nuotr.

A. Senas – šveicaras, pasišventęs lietuvių kalbai

2022 10 18
Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

R. Karbauskis. Kuo blogiau žmonėms, tuo geriau valdžiai

2022 10 13
Lingvistai aptars kalbų politikos iššūkius | lrs.lt nuotr.

Kalbininkai aptars kalbų politikos iššūkius TIESIOGIAI

2022 10 06
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Kundrotas. Ostrakizmas – demokratijos būtinybė

2022 09 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama
Gamta ir ekologija

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Istorija

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.
Kultūra

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka
  • Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama
  • Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Jau galima susipažinti su Argentinos lietuvių paveldu

by Kristina Aleknaitė
2023 01 14
0
Galima susipažinti su Argentinos lietuvių paveldu | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą, kurioje rodomi Argentinos lietuvių muziejujuje „Olgbrun“ saugomų fotografijų...

Skaityti toliau

Pritarta sienos apsaugos ir migracijos pokyčiams

by Ditė Česėkaitė
2023 01 11
0
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Lietuvos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ)...

Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką

by Kristina Aleknaitė
2022 12 13
1
Lietuvos gyventojų skaičius ilgainiui mažės. Būtina tobulinti šeimos politiką | Pexels nuotr.

„Per pastaruosius 30 metų, Lietuvoje gyventojų sumažėjo nuo 3,7 iki 2,8 milijono. Tačiau paskutinius keletą metų šis skaičius išliko gana...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

Kitas straipsnis
Klaipėdoje kviečia baltarusių ir lietuvių fotoprojektas „Vien tik mes“

Klaipėdoje kviečia baltarusių ir lietuvių fotoprojektas „Vien tik mes“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai