Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva

Vytautas Sinica, www.propatria.lt, www.propatria.lt
2014-03-08 16:11:00
15
Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Moderni tautinė valstybė

Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.

Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Moderni valstybė reiškia valstybę, kurioje valdžia kyla iš ją sukūrusios tautos valios ir šiai tautai nevaržomai ir nedalomai priklauso suverenitetas. Tokia valstybė atsiranda Vakarų politinėje teorijoje XVII a. ir politiniame Europos žemėlapyje XVIII a. Nedviprasmiškai moderniosios tautinės valstybės principai įrašyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai“.

1990 m. kovo 11-ąją lietuvių tauta nieko naujo nesukūrė, o tik atkūrė. Atkūrė valstybę, įsteigtą tos pačios lietuvių tautos apsisprendimu 1918 metų vasario 16-ąją. Tautos apsisprendimas čia – ne teisinė metafora. XX a. pradžioje modernios politinės lietuvių tautos idėja dar buvo daug kam, ypač sulenkėjusiems vietos bajorams, svetima ir nepriimtina. Kaip ir 1863 m. sukilimo metu, išsiskyrė tautinės lietuvių valstybės kūrimo ir vienos ar kitos formos vieningo valstybinio darinio su Lenkija vizijos. Kitaip nei 1863 m., šį kartą tautinės valstybės idėja jau buvo dominuojanti.

Pagal laikotarpio sąlygas Lietuva ir neturėjo kito pasirinkimo: tiek lietuvių, tiek lenkų tautose jau buvo stiprus tautinio idealo (tauta turi valstybę) siekis, o pats Juzefas Pilsudskis, nors svajojęs apie ATR pagrindų valstybės atkūrimą, tebuvo įkaitas Romano Dmovskio tipo modernių nacionalistų vizijoje: J.Pilsudskio armijų prie Lenkijos prijungtos teritorijos, tokios kaip Lietuva, jiems turėjo tapti ne bajoriškos federacijos, o centralizuotos Lenkijos tautinės valstybės su okupuotomis ir ilgainiui sulenkinamomis pakraščio teritorijomis dalimi. Nors daug kas gyveno XVIII a. valstybės nostalgija, ši realybė jau buvo suvokiama ir Lietuvoje. Plačiau apie tai pasakojama Timočio Snaiderio (Timothy Snyder) knygos „Tautų rekonstrukcija“ skyriuje apie Lietuvą.

Taigi iš esmės toliau gyvename Vasario 16-osios Lietuvoje. Lietuvoje, kurios idėjinius pamatus, pačią jos kūrimo perspektyvą padėjo ir išplėtojo amžininkų „tautos patriarchu“ vadintas Jonas Basanavičius. Žmogus, nuo pradžių dalyvavęs ne tik kultūriniame tautiniame atgimime XIX a. (sukurti aukštąją tautinę kultūrą), bet ir politiniame tautiniame sąjūdyje (sukurti nepriklausomą tautinę valstybę). Stovėjęs prie Lietuvos projekto beveik nuo pradžios iki galo. Būtent todėl galime sakyti, kad tai J.Basanavičiaus Lietuva. Sveika tai kartoti ir įsisąmoninti su visais to padariniais. Gyvename J.Basanavičiaus Lietuvoje ir esame tiek lietuvių politinės (ne etninės) tautos atstovai ir tiek patriotai, kiek palaikome J.Basanavičiaus Lietuvos projektą.

Naujos fronto linijos

Kam išvis reikia apie tai kalbėti? Reikia, nes šios tiesos – pirmieji Lietuvos Konstitucijos straipsniai – buvo ir privalo likti savaime aiškios, jei norime Lietuvos valstybės išlikimo. Kol daugumai piliečių jos savaime aiškios, partinio bei akademinio „elito“ sluoksniuose taip tikrai nebėra, nors abejonė J.Basanavičiaus projektu tarp jų reiškiasi skirtingomis formomis ir skirtinguose kontekstuose.

Lietuva, kaip ir beveik visos Europos valstybės, šiandien yra nebe liberalų ir konservatorių ar socialistų, o nacionalizmo ir kosmopolitizmo kovos laukas. Pagrindinis vis aktyviau sprendžiamas ir į politinę kovą patylomis persikeliantis klausimas yra nacionalumo klausimas: būti ar nebūti moderniai Lietuvos valstybei? Šis klausimas iškyla ne dėl kokios fizinės okupacijos grėsmės (nors toks pavojus visada išlieka), priešingai, apie valstybingumo atsisakymą svarsto, o jei garsiai nedrįsta, tai dar prabils patys mūsų tautiečiai: akademikai, politikai, „apžvalgininkai“. To nejusti nei gatvėje, nei virtuvėse, nei prie televizorių ekranų, tačiau būtent šis klausimas tampa vis esmingesnis politikams ir politologams, o iš jų darbų ir kalbų – kaip visada nutinka – šie klausimai neišvengiamai nukris ir ant Lietuvos piliečių galvų. Ar norime būti politiški (t.y. būti nepriklausomi ir savivaldžiai), yra pagrindinis sau patiems, be jokio išorės priešo veikimo, XXI a. pirmoje pusėje užduotinas klausimas, kurį turėsime išmokti ir išdrįsti sau iškelti.

Vakarų Europos šalių visuomenėse šis klausimas jau keliamas labai atvirai. Lietuvoje, kaip ir kitur posovietinėse šalyse, nuo sovietmečio įprasta maskuoti esminius klausimus iškreiptu žodynu. Todėl girdime politikus ir politologus kalbant apie provakarietiškas (europietiškas) arba antivakarietiškas (vadinasi, prorusiškas) Lietuvos raidos kryptis. Tarp jų trečiojo kelio tarsi nėra.

Ne Rytai-Vakarai, o ar būti valstybe?

Mąstymą ribojant vien šiais dviem kraštutinumais, iš akių pametamas esminis skirtumas tarp integracijos krypties ir valstybingumo klausimo. Lietuvai iš tiesų nėra trečiojo kelio be ES ir be Rusijos įtakos. Lietuvai iš tiesų buvo būtina rinktis kelią į Vakarus ir jo nuosekliai laikytis. Tačiau šiandien nutylima, kad Lietuva būtent tai ir padarė. Integracija į ES ir NATO buvo pasirinkta ir įvykdyta, o šiandien labai mažai kas Lietuvoje abejoja tokios narystės teisingumu, nors Vakarų Europos šalyse gausu tokių abejonių. Tačiau būtent dėl to, jog šią kryptį pasirinkome ir ja nuėjome, šiandien kalbėti apie Rytų ir Vakarų kryptis yra sąmoningas visuomenės klaidinimas.

Tiek kviečiantys giliau integruotis į Vakarus dėl imperialistinės Rusijos grėsmės, tiek siūlantys Rusijos glėbyje gelbėtis nuo moralinio Vakarų visuomenių nuosmukio („supuvę Vakarai“) teisingai nurodo iš tiesų egzistuojančias grėsmes, bet siūlo Vasario 16-osios aktu sukurtai ir Kovo 11-osios aktu atkurtai Lietuvos valstybei pražūtingus išeities scenarijus. Lietuva yra ir turi likti Vakaruose – to kvestionavimas yra arba atvirai prorusiškas, arba sąmoningas miglos pūtimas gąsdinant vienareikšmiškai ES palaikančią Lietuvos visuomenę tariamomis alternatyvomis ir tuo ruošiant dirvą „vakarietiškam“ valstybingumo atsisakymui.

Priešingai, kalbėti reikia ne apie tai, AR esame „Vakaruose“ (ES ir NATO), o KAIP ten esame: kaip suvereni nacionalinė valstybė, ar kaip administracinis vienetas. Kaip svečiai, ar kaip šeimininkai. Šiandien priklausome nebe tokiai pačiai ES, į kokią stojome pritardami referendumu. Integracija pasiekusi ribą, kai valstybės galių ir pareigų perdavimas ES organams nebesuderinamas su nacionalinės valstybės statusu. O būtent tai – gilesnė integracija į Europos Komisijos atvirai projektuojamą Europos federaciją – yra siūloma kas kartą, kalbant apie būtinybę eiti į Vakarus.

Nuėjome ir turime čia likti, tačiau ne atsisakyti valstybingumo. Atvirkščiai, Lietuva privalo aktyviai dalyvauti priimant sprendimus ES, ginti savo interesus, prieštarauti ten, kur negali sutikti. Derybos dėl stojimo į ES ilgam uždavė itin prastą toną Lietuvos požiūriui į Europos Sąjungą. Tada buvo nusileista dėl daugybės klausimų, dėl kurių daug tvirčiau savo nacionalinius interesus gynė kitos į ES stojančios šalys, ir makabriškai didžiuotasi sėkmingomis ir greitomis derybomis. Ta pačia dvasia iki šiol partinis elitas nuosekliai stengiasi būti kuo nuolankesniu ir nekritišku Europos Komisijos reikalavimų vykdytoju. Ši problema per laiką tik ryškės, nes gilėjant integracijai vis dažniau Seimas ir Vyriausybė atsidurs tarp visiškai skirtingų polių: direktyvų iš Briuselio ir Lietuvos rinkėjų valios. Ką tokio pasirinkimo akivaizdoje renkasi visos valdančiosios partijos nepriklausomai nuo butaforinių kairės ir dešinės etikečių, kol kas gana akivaizdu.

Šis pasirinkimas tarp Lietuvos piliečių valios ir jokiais demokratiniais rinkimais neįgaliotų biurokratų internacionalo valios ir yra nuolatinė praktinė išraiška didžiojo pasirinkimo tarp modernios nacionalinės valstybės ir imperinio administracinio vieneto. Kad ES yra naujo tipo imperija, pripažįsta ir pats Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso), tad šio žodžio nereikia baidytis, priešingai, jis įneša aiškumo į painią šiandieninės Europos padėtį.

Neomarksistinėmis prielaidomis mąstantys istorikai, filosofai ir politologai šiandien vis stipresniu unisonu kartoja, kad tautiškumas ir pati tautinė valstybė yra atgyvena, pavojingas ir įvairove grįstas visuomenes skaldantis terminas. Girdimi gąsdinimai agresyviu nacionalizmu ir etnocentrizmu, nors sunku pasakyti, kokiomis revanšizmo formomis reiškiasi lietuviškojo nacionalizmo agresija. Iš diskusijų nuosekliai dingsta patriotizmo dorybės sąvoka, ją keičia nuo įsipareigojimo valstybei visiškai atsietas pilietiškumas.

Pasirinkimas

Šių pokyčių kontekste Lietuvos piliečių laukia pasirinkimas: už nacionalinę Lietuvos valstybę ar prieš ją. J.Basanavičiaus Lietuva gali gyvuoti tik tol, kol yra palaikoma ją kuriančių lietuvių, kol įsipareigojimas Lietuvai yra jų galvose ir sąžinėse. Šis įsipareigojimas yra neatsiejamas nuo suverenios nacionalinės valstybės. Politinės tautos nariai gali jausti atsakomybę ir prisiimti auką tik už valstybę, kurios likimą ir ateitį nulemia patys.

Tarpinio kelio šioje dilemoje nėra ir visi turėsime rinktis. Gera žinia – tokių pasirinkimų, už ar prieš valstybę, vien XX a. jau turėjome ne kartą. Ir pastarasis pasirinkimas buvo J.Basanavičiaus Lietuvos naudai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  2. V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose
  3. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  4. V.Sinica. Pamiršta istorinė atmintis
  5. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  6. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  7. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  8. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  9. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  10. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  11. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  12. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  13. Z.Vaišvila. Su Sąjūdžiu už Lietuvą?
  14. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  15. A. Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Kažin says:
    11 metų ago

    Pagrindas pasaulio žemėlapyje Lietuvai būti valstybe yra ne vien tautų apsisprendimo teisė, bet ir Mindaugo valstybė bei iš dalies ir ATR valstybė. Ką čia naujo tam žemėlapiui galėtų duoti pasakymas moderni valstybė, -nelabai aišku. Tame žemėlapyje vienos valstybės “modernios” kitos ne.
    Be abejonės suverenitetas priklauso Tautai, tačiau jo vykdymą Tauta didžia Konstitucijoje nustatyta dalimi yra atidavusi valstybės valdžioms (4, 5 str.).
    Valstybinio darinio su Lenkija vizijos Lietuvos (LDK) bajorijoje per visą istorinį laikotarpį buvo silpnos, tarp jų ir 1863 metais. Čia būtina skirti katalikiškumo ir tautiškumo sąsajas.
    Apie ką Pilsudskis svajojo, tą ir įvykdė. Tai patvirtina M. Riomerio prisiminimuose jo svajonių vertinimai. Apie atskirą Lietuvos (LDK) nuo Lenkijos valstybę Pilsudskis niekada nesvajojo. Nėra čia ką prakišinėti lenkiškos Lietuvos istorijos idėjų. Netgi M. Riomeriui, nekalbant apie Pilsudskį, jo tauta buvo lenkų.
    Dabar sakyti, kad “mes gyvename Vasario 16-osios ar Basanavičiaus Lietuvoje” nebūtų sąžininga ir tikslu, juk iš tikrųjų gyvename gerokai Lenkijos nudraskytoje ir dabar dar draskomoje negu tada buvo atkurta Lietuvoje.
    Tai žinoma nereiškia, kad Basanavičiaus nacionalinio principo Lietuvos turėtume atsisakyti. Man atrodo, kad toks klausimas iš esmės objektyviai ir nekyla, jį dirbtinai vaizduoja Lietuvos valdžioje esantys netinkami asmenys, nuolaidžiaudami ir siekdami nuolaidžiauti Briuselio valdžiai dėl asmeninės karjeros ar susidarymo galimybių pasipelnyti būnant valdžioje.
    Taigi, autorius kelia visiškai ne tą klausimą, tai ne pavojaus Basanavičiaus principams, o netinkamų asmenų Lietuvos valdžioje buvimo problema ir ją privalome spręsti jau rinkdami prezidentą, ypač, ir asmenis rinkimuose į ES parlamentą.

    Atsakyti
    • vytas says:
      11 metų ago

      Didžiai gerbiu tuos lenkus, žydus, rusus, kurie pasiryžę atiduoti savo gyvybę už Lietuvos valstybę.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        11 metų ago

        O kas jų negerbia! Būtina skirti Lenkiją nuo lenko apskritai, tada viskas atsistoja į savo vėžes…

        Atsakyti
  2. Klodas says:
    11 metų ago

    XX a. pradžioje tautų apsisprendimo teisei esminę reikšmę turėjo istorinis valstybingumo precedentas. J. Basanavičiaus valstybės atkūrimą ir grindė etnografine struktūra ir Mindaugo karalyste, kuri kaip viso Baltijos krašto kovos už nepriklausomybę laimėjimas, įgalino atkurti Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybes. ATR – tik politizuotas pramanas. Respublika, kurioje viena tauta tituluojasi karalyste gali būti tik sapne.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    11 metų ago

    Gali būti, kad tame ATR pavadinime vienu iš “narodų” iš tikrųjų buvo laikoma bajorija, o kitu – prastuomenė (klasinė ATR prigimtis). Taigi, galbūt, ATR pavadinime lietuvių tautos kaip atskiro “narodo” nėra nė kvapo arba tuo vienu iš dviejų “narodų” – prastuomene – jame laikomi būtent lietuviai (apskritai baltai).
    Taip istorijoje lietuvai buvo atkertami nuo savo etninės bajorijos, o toks atkirtimas ir sudarė lenkizmo skleidimo regione specifiką (mechanizmą) po Jogailos unijos.
    Taigi, Jogailos unija yra baisi istorinė mūsų tautos (baltų) išdavystė…

    Atsakyti
    • Klodas says:
      11 metų ago

      Istorijoje stengiamasi nutylėti, jog senoji tautinė diduomenė skyrėsi nuo Gedimino prikviestos bajorijos ir turėjusios lenkiškas privilegijas. Ir taip iki XX a., kol A. Smetona tarė – bajorai turi atmirti ir atgimti lietuviais.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        11 metų ago

        Labai tikėtina, kad Jogaila tęsė tai, kas po Vytenio sudorojimo Pilėnose (jie iš tikrųjų turi būti įvykę ne 1336, o 1316 metais – matyti “1” kaip “3” visiškai galimas daiktas) prasidėjo Gedimino laikais. Juk ne šiaip sau Gediminas kvietė vakariečius – “lenkiškų privilegijų bajorus” keltis į Vilnių vykstant per Mozūrus. Taigi klausimas yra, kas buvo Gediminas arba gal jo apskritai nebuvo!… Gal čia buvo kokia velionų vardo taryba…, o tai pagal pagoniškąją lietuvių pasaulėžiūrą visiškai galimas daiktas…
        Kas dėl bajorų lietuviškumo atgimimo, tai jis bajoruose niekada nebuvo visiškai miręs, čia Smetona tikrai “ne prie ko”…

        Atsakyti
        • Klodas says:
          11 metų ago

          Dėl „Smetona tikrai “ne prie ko” prašau žvigterėti į 1991 m. leidinį „Lietuvos valstybės tarybos protokolai 1917-1918“.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            11 metų ago

            Dėl to Smetonos pasakymo fakto abejonių nekyla. Svarbu kitkas, kad tas pasakymas jam pačiam ir liko tik patriotiniais žodžiais – lietuviu iki galo neatgimta…

  4. Jotvingis says:
    11 metų ago

    Straipsnis būtų labai geras, jeigu V. Sinicas būtų pabrėžęs, jog šiuolaikinės Lietuvos siekis turi būti ne tik tautinė valstybė, bet ir demokratijos išsaugojimas, t. y. bendroje sumoje turėtų būti Lietuvos tautinės – demokratinės valstybės siekis. Be to, nematau didelio prieštaravimo tarp “tautinės – demokratinės” ir “tautinės – pilietinės” valstybės sąvokų.

    Atsakyti
  5. KOL says:
    11 metų ago

    Lietuvoje bus tokių, kaip autorius, jaunų žmonių, matančių Lietuvą ir jos žmones, tol Lietuva stovės. Jei atsiras kritinė masė tokių jaunų žmonių, Lietuva augs ir tvirtės. Jei atsiras kritinė masė taip mąstančių visų piliečių – Lietuva klestės.

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    11 metų ago

    Nemanau taip, kaip “KOL”. Autoriui iki lenkiškos Lietuvos istorijos supratimo atsikratymo dar toli. Vien išgamos Pilsudskio prolietuvinimas lietuvių sąmonėje, laikant jį tik “R.Dmovskio tipo nacionalistų vizijos įkaitu”, yra didžiausia metodologinė klaida – akivaizdžiausia senojo prolenkiškumo mūsų istorijoje tąsa – bendrinimasis į vieną su lenkais tautą.
    Pagaliau pats lotyniškas, o ne lietuviškas, pavadinimas “Pro patria”, Vyties, o ne vadinamų Gedimino stulpų, ženklo naudojimas, kalba patys už save…
    Taigi, einama ne Basanavičiaus Lietuvos keliu!

    Atsakyti
  7. vytas says:
    11 metų ago

    Puikus straipsnis. Tik sakiniai galėtų būti trumpesni.

    Atsakyti
  8. vytas says:
    11 metų ago

    Laikas suprasti, kad visapusiškai pasiduodami Briuselio diktatui, mes iš tikrųjų silpninam Europą.

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    11 metų ago

    Laikyti Pilsudskį buvus “vargšeliu” R. Dmovskio Lenkijos vizijos “įkaitu” – reiškia Lietuvos lipdymo iš sąšlavų politinį principą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas D apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas
  • Gaisrai nesiliauja ir šiltuoju metu
  • UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius
  • Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

Kiti Straipsniai

Bendras salės vaizdas

Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose

V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

2025 07 12
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Susitikimas ministerijoje

Lietuva sieks didesnių ES investicijų į karinio mobilumo projektus

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Euras

Nuo kitų metų Bulgarija taps 21-ąja euro zonos nare

2025 07 08
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08
Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius | Rengėjų nuotr.

Vasaros kelionė po Lietuvą: kviečiame aplankyti Medžių varžytuvių dalyvius

2025 07 08

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • Žmogus apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas D apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
  • Megyn Kelly apie K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žolės deginimas | khmoradio.com nuotr.

Pernykštės žolės deginimas – nusikaltimas gamtai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai