Trečiadienis, 26 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti)

Daiva Vaitkevičienė, www.vykintokeliai.lt
2019-01-12 09:58:21
279
PERŽIŪROS
7
Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.
Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė:Šiandien dar žemaitės ar kalnėnės, išgirdusios svečioj žemėj savo sūnų mirusį, pirmieji žodžiai širdgilo yra: „Vaikeli brangusis, − sako, − svetima žemė tavo kaulus uždengė“. Ir taip nesigaili, kad sūnus mirė, bet to, kad jis svetimoj žemėj paliko palaidotas, nesgi, pagal jų nuomonę, svetimoj žemėj mirti ir tenai palaidotu būti žmogui rodėsi jiems didžiausia nelaime.

Žinome lietuviškus priežodžius: „Neduok, Dieve, svetimai žemei mano kaulus aprausti“ , „Neduok, Dieve, svetur kaulus padėti“. Kokis turinys glūdi tokiuose pasakymuose?

Paaiškina Daukantas:

Pagal jų nuomonę tas tiktai galėjo į dangų eiti, kas buvo savo žemėj palaidotu, kitaip klaidžiojo jo dūšia po medžius, namus ir tyrus, viso pikto kentėdama ir pati daug pikto darydama savo gentims ir žmonėms, jog jos nepalaidojo.

Mirusiuosius turi priimti ir apglėbti gimtoji žemė. Mūsų kultūroje ji ­– ir gimdytoja, ir maitintoja, ir pomirtinė globėja. Naujagimį kadaise trumpam padėdavo ant žemės, kad jis prisipildytų žemės jėgos ir būtų stiprus. Taip pat ir mirštantįjį guldydavo ant aslos, kad žemė jį priimtų ir palengvintų kančias.

Ten, kur gimstama, ateinama į šį pasaulį, ten yra ir vartai išeiti. Štai kodėl 1989–1991 metais tūkstančiai lietuvių keliavo į Sibirą parsivežti savo artimųjų, mirusių tremtyje ar Gulago lageriuose. Kad palaidotų juos Lietuvoje, šeimos kapavietėse. 1990 m. Eugenijus Ignatavičius rašė:

Pasaulio tautų istorijoj neįprasti dalykai, kad vienos genties atstovai vyktų į kitą žemės pakraštį ieškoti saviškių kapų, iškastus palaikus lėktuvais gabentų ilsėtis Tėvynėn. Lyg ten ne ta pati Viešpaties Dievo globojama žemė. Juk iškeliaudami ieškoti mes patys žinojome, kad niekur ir niekada jų nerasime, jie pasklidę erdvėse ir amžinai išnykę.

Tai ne tiesa. Mes juos radome. Jie prisikėlė mumyse. (E. Ignatavičius. „Stovi Šiaurėje vienišas kryžius. Iš rašytojo bloknoto“).

O kas nerado kapų, parsivežė žemės saują – iš Rešiotų, iš Altajaus, nuo Laptevų jūros, nuo Baikalo ir iš šimtų kitų vietų. Vežė žemės ir iš Lietuvos, pylė ant tremtinių ir politinių kalinių kapaviečių – kad Tėvynės žemė apglėbtų Sibiro žemę.

 Žemė, užbėrusi kaulus – tai pomirtinis kūnas, kuris toks didelis, kad apima ne tik kapą, bet ir gimtinę, tėviškę, Tėvynę. O mirusiojo dvasia, laki ir besvorė, kaulams į gimtąją žemę sugrįžus, vėl atgimsta naujose žmonių kartose savojoje žemėje.

Tikėjimas, kad protėviai atgimsta ainiuose, be galo senas. Jis ateina iš supratimo, kad sielos keliauja ratu, o išėjusieji sugrįžta pas mus per vaikaičius ir provaikaičius. Kai protėvių kaulai ilsisi Tėvynėje, jų sielos pergimsta į savąją gentį.

 Dariaus Gerbutavičiaus tėvai suprato, kad jų sūnaus žūtis vardan Lietuvos nepriklausomybės yra daugiau nei paprastas mirtis. Dariaus ir kitų žuvusiųjų Sausio 13-ąją Lietuvos vaikų kaulai, užberti gimtosios žemės saujomis, leidžia jų drąsiai ir laisvai dvasiai įsikūnyti mūsų širdyse, mintyse ir darbuose.

Karstai su mirusiųjų tremtinių palaikais iš Lenos deltos parengti keliauti į Tėvynę Tit-Ary, 1989. | Nuotrauka iš Irenos Špakauskienės albumo.
Karstai su mirusiųjų tremtinių palaikais iš Lenos deltos parengti keliauti į Tėvynę Tit-Ary, 1989. | Nuotrauka iš Irenos Špakauskienės albumo.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją
  2. Spaudos konferencija „Teismo nuomonė Sausio 13-osios byloje – mes kalti, nes priešinomės“ (tiesioginė transliacija, video)
  3. Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų
  4. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  5. T. Baranauskas. Transgenderinė „Pamoka Laisvei“ – Švietimo ministerijos pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų
  6. Režisierius Vincas Sruoginis: apie Sausio 13-ąją noriu papasakoti iš Amerikos lietuvio perspektyvos
  7. Seime vyks viktorina „Sausio 13-ajai – 25-eri“
  8. Laisvės gynėjų dienos – sausio 13-osios renginiai Kaune
  9. Latvių ir lietuvių kūrėjai pristatys spektaklį apie 1991-ųjų Sausio įvykius
  10. M. Nargėlaitė. Pasaka vaikams apie Sausio 13 dienos įvykius
  11. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  12. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  13. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  14. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  15. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Žemyna says:
    8 metai ago

    Štai,TŲ dienų įrašas – va, ką padarė буржуазные нахалы(!!!) – lyg tai tie „nachalai” ginkluoti geležinėmis dalbomis ir kt., laužėsi į Seimą, pradėjo šaudyti, tankais per gyvus žmones važinėti… 🙁
    Gaila tu kareivukų, kuriuos Kremlius privertė žmogžudžiai tapti.
    Šiandien tiems iš jų, kas bent kiek sąžinės turi, visa tai prisiminus, tikrai ne kas sąžinėje dedasi – juk nenusiplausi to kraujo.

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      8 metai ago

      Ar Paleckį paleido jau ?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        8 metai ago

        Nežinau, ar jo sąžinė, ar galvelė nesveika, bet jo likimas nedomina.
        Domina nebent jo teiginys, jog „savi šaudė į savus”.
        O jei jis neišsigalvojo, jei tikrai buvo, kas nuo stogų šaudė? Tokiu atveju keistas prokurorų tylėjimas, nenoras išsiaiškinti, kas jie buvo.
        Jei Šiaurės miestelio kariai, tada jų čia seniai nebėra.
        Tačiau jei tai buvo Jedinstvos „berniukai”, jei tai jie, galima sakyti, į kaimynus šaudė? O dabar, pvz., su Georgijaus juostelėmis Gegužės 9 kasmet švenčia, o gal net EP „už nuopelnus” ilsisi (ir gerus „poilsinius” gauna), nors tokiam vieta Lukiškėse?
        Jei to ištirti nebeįmanoma, nebėra, kas gali paliudyti, derėtų vieną sykį padaryti oficialų pranešimą, kad visiems būtų aišku. Juk šis feiknjūsas kartojamas kas keletas metų, lašinami nuodai vis naujai priaugančiai kartai, juodinamas Sąjūdis!

        Atsakyti
        • Skalvis says:
          8 metai ago

          Visiškai pritariu, jog turi būti čia padėtas taškas. Surengtas viešas abiejų pusių susitikimas, pateikti visi turimi įrodymai ir žmonės patys sau galės nuspręsti kas teisus . Tačiau sutikti su tuo, kad valdžia turi teisę slaptai grobti piliečius, įkišti į belangę neribotam laikui , kas uždarytas ir ar dar tebe uždarytas – paslaptis- saudžiams gal įprasta, bet Lietuvoje net tarybiniais laikais taip nebuvo. Nebent prie stalino. Jums tai normalu ? Nedomina ?

          Atsakyti
        • mvasionis says:
          8 metai ago

          Ar kas tada nuo stogų šaudė? Liudiju — niekas, nes aš tą naktį ten buvau ir drauge krūtinėmis dengėme žurnalistus ir kino operatorius. Vienas jų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo japoniukas, kurio technika viską transliavo į kosomosą, tad per palydovą pasiekė BBC ir po valandos jau plito po pasaulį vaizdai nuo TV bokšto Vilniuje.
          O kareiviai iš tankečių prožektoriais visą laiką šmirinėjo po Karoliniškių namų stogus bei balkonus. Išskyrus žiopsinčius balkonuose senukus nieko daugiau neaptiko. Bet matyt, provokacija buvo ruošiama ir jos tikėtasi. Būtų bent vienas šūvis “nuo stogų” ir jiems būtų duota proga kulkosvaidžiais ir tankais “atsiginti”, tačiau nugalėjome plikomis rankomis. Ir armija pasimetė…

          Atsakyti
  2. Žemyna says:
    8 metai ago

    Klausimas:
    Ar žinomi ir apdovanoti visi Vakarų žurnalistai, buvę prie Bokšto TĄ naktį?
    Šiaurės miestelis turėjo informacijos apie juos. Tad ir jų buvimo prie Bokšto dėka galvažudžiai nenužudė tiek, kiek galėjo nužudyti ir išniekinti vikšrais kūnus!

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      8 metai ago

      Turint omenyje kas dėjosi Lietuvoje po Tos dienos, kas vyko visus tuos metus ir kas valdo Lietuvą dabar – pradedu abejoti valdiška versija.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė
Istorija

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
Istorija

Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

2026 08 26
Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai
Lietuvoje

Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Elektros gedimų šalinimas | ignitis.lt nuotr.
Lietuvoje

ESO ir „Litgrid“ vienija pajėgas atstatant elektros tiekimą

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25
Darbai
Lietuvoje

Prie Botanikos sodo Klaipėdoje pradedamas pėsčiųjų ir dviračių tako tiltelio remontas

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Švietimo įstatymo pataisas 

2026 08 25
BPC, pagalbos skambutis
Gamta ir žmogus

BPC per savaitgalį sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių

2026 08 25
Elektros generatorius
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip saugiai naudoti generatorių

2026 08 25
Avarija
Lietuvoje

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai

2026 08 25
Širšės
Gamta ir ekologija

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinių parkų 35-mečiui – koncertas Dzūkijos šilų apsuptyje
  • Rugpjūčio 26-osios horoskopas: kol ne visur sugrįžo šviesa, svarbiausia – tarpusavio pagalba
  • Elektromobilių įkrovimo stotelės namuose: patogumas, kuriam reikia tinkamai pasiruošti
  • Klientų aptarnavimas telefonu perduodamas išorės partneriams: kada tai padeda verslui, o kada – pakenkia?

Kiti Straipsniai

Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (3)

2026 08 26
Antanas Mackevičius

Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai

2026 08 26
Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

Diskusijų šventėje „Būtent!“ – įdomūs pokalbiai

2026 08 21
Grupė „Galèra“

„Galèra“ kviečia rugsėjo 1-ąją švęsti kartu

2026 08 18
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB (II)

2026 08 08
Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“

Spaustuvė, kurios nesurado KGB. (I)

2026 08 07
Helsinkio grupei 50 m.

Pamėnkalnio viloje atidaroma Lietuvos Helsinkio grupės 50-mečio paroda ir atnaujinta ekspozicija

2026 07 11
Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Juozas Skirius

Lietuvių išeivijos tautinio brandumo išraiška – Susivienijimo įkūrimas 1886 metais

2026 07 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus
  • >mikabaliui apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Didžiausia vaikų klaida sportuojant – persistengimas

Didžiausia vaikų klaida sportuojant – persistengimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai