Šiandien diplomatinė dovana dažniausiai suvokiama kaip pagarbos ženklas ar valstybę pristatantis simbolinis daiktas. Tačiau Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais dovanos tarp valdovų ir valstybių galėjo reikšti kur kas daugiau – draugiškumą, taikius ketinimus, politinį palankumą, o kartais ir labai aiškiai parodyti, kokie santykiai siejo dvi šalis.
Apie tai pasakoja ir išskirtinis XVII a. pabaigos Osmanų imperijos diplomatinės kultūros liudijimas – auksinis trijų dalių servizas, 1699 m. padovanotas Abiejų Tautų Respublikos pasiuntiniui Stanislovui Malachovskiui.
Šį retą eksponatą dabar galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje surengtoje tarptautinėje parodoje „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“.
Dovana rodė pagarbą ir galią
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais diplomatinės dovanos buvo ypač svarbios bendraujant su Rytų ir Pietų kaimynais – Osmanų imperija, jai pavaldžiu Krymo chanatu ar Maskva.
Čia galiojo gana aiški taisyklė: kuo vertingesnė ir įspūdingesnė dovana, tuo didesnė pagarba rodoma jos gavėjui. Jeigu dovana neatitikdavo valdovo ar didiko padėties, jos galėjo būti net atsisakoma. Todėl į šiuos kraštus vykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntiniai veždavosi brangių ir kruopščiai parinktų dovanų.
Dovanomis keistasi ir su Vakarų Europos valdovais. Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, išgarsėjęs pergale prieš Osmanų imperijos kariuomenę 1673 m. Chotyno mūšyje, Toskanos didžiajam kunigaikščiui Kozimui III Medičiui išsiuntė penkiolikmetį turkų belaisvį.
Atsidėkodamas Toskanos valdovas M. K. Pacui padovanojo Toskanoje pagamintą akmeninį sekreterą su laikrodžiu. Pacas savo ruožtu kunigaikščiui įteikė turkišką žirgą iš savo arklidžių.
Taikos sutartį lydėjo diplomatinės dovanos
Dovanos buvo svarbios ir sudarant tarptautines sutartis. Juvelyriniai bei auksakalystės dirbiniai, karo belaisviai, gyvūnai ir kitos vertybės tapdavo susitaikymo bei naujų santykių ženklu.
Vienas įdomiausių pavyzdžių susijęs su 1699 m. Karlovicuose, dabartiniuose Sremski Karlovcuose Serbijoje, pasirašyta taikos sutartimi.
Ją sudarė antiturkiškos Šventosios lygos valstybės – Abiejų Tautų Respublika, Austrija, Venecija ir Rusija – bei Osmanų imperija. Sutartimi baigėsi XVII a. karai tarp Osmanų imperijos ir Europos valstybių, o osmanai prarado nemažą dalį anksčiau užimtų teritorijų Pietų ir Pietryčių Europoje.
Abiejų Tautų Respublikai taikos derybose atstovavo Poznanės vaivada Stanislovas Malachovskis. Osmanų imperijos sultono Mustafos II vardu derybose dalyvavusiems pasiuntiniams turkų pareigūnai įteikė diplomatines dovanas.
S. Malachovskiui teko raudonu aksomu aptrauktas, sidabro siūlais išsiuvinėtas balnas ir prabangus trijų dalių servizas – auksinis šaukštelis, nefrito puodelis ir lėkštelė.
Turkiai – pergalės ženklas
Iš pirmo žvilgsnio S. Malachovskiui padovanotas servizas nedidelis. Tačiau kiekviena jo dalis turi savą istoriją ir simboliką.
Auksinis šaukštelis išgraviruotas augaliniais ornamentais ir papuoštas trimis turkiais – šviesiai mėlynais pusbrangiais akmenimis.
Turkiai Europą pasiekė iš Rytų, o Osmanų kultūroje jie buvo laikomi pergalės simboliu. Šiais akmenimis dažnai puošti ir aukšto rango osmanų karių ginklai.
Dar įspūdingesnis – iš labai plono, beveik skaidraus nefrito pagamintas puodelis.
Nefritas nuo seno buvo vertinamas Kinijoje, o XVI–XVII a. paplito ir Osmanų imperijoje. Jį ypač mėgo sultono aplinka. Iš nefrito gaminti juvelyriniai dirbiniai, veidrodžiai, dubenėliai, ąsotėliai ir puodeliai.
Šiam akmeniui buvo priskiriamos net ypatingos galios. Tikėta, kad nefritas gali nuodingus skysčius paversti nepavojingais, gydyti ligas ir suteikti žmogui ilgaamžiškumo.
Puodelį puošia auksinės rožės, tulpės, gvazdikai, chrizantemos, augalų šakelės ir lapeliai.
Jo viršutinėje briaunoje išraižytas užrašas, tikriausiai atsiradęs XIX a., įvardija dovanos savininką: „Stanislovui Malachovskiui, Poznanės vaivadai, už 1699 m. Karlovicų sutartį“.
Aštuonkampis, žvaigždė ir pasaulio darna
Ne mažiau iškalbinga ir servizo lėkštelė.
Jos vidinė dalis pagaminta iš nefrito ir yra aštuonkampio formos. Centre matoma auksiniu krašteliu apvesta šešiakampė žvaigždė.
Šiandien šešiakampė žvaigždė pirmiausia siejama su judaizmu, tačiau ji buvo vartojama ir Osmanų kultūroje. Kartu su kitomis taisyklingomis geometrinėmis figūromis ji galėjo reikšti pasaulio tvarką, darną ir visatos pusiausvyrą.
Lėkštelė stovi ant keturių auksinių kojelių, o jos auksinį, augaliniais ornamentais išpuoštą kraštą puošia net 30 turkių.
Tad šis nedidelis indų rinkinys yra kur kas daugiau nei prabangos daiktas. Jame susipina diplomatija, taikos derybos, Osmanų meno tradicija, Rytų simbolika ir XVII a. Europos tarptautiniai santykiai.
Per šimtmečius išsaugotas unikalus eksponatas
S. Malachovskiui padovanotas servizas iki XIX a. priklausė Malachovskių giminei. Vėliau jis pateko Tarnovskių šeimai, o nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio priklauso Vavelio karališkajai piliai – Valstybiniams meno rinkiniams.
Antrojo pasaulinio karo metais vertingas servizas buvo išvežtas į Kanadą. Į Lenkiją jis sugrįžo 1959 metais.
Šiandien eksponatas saugomas Vavelio karališkojoje pilyje, o Lietuvos lankytojai jį gali išvysti Valdovų rūmų muziejuje.
Praėjus daugiau kaip trims šimtmečiams, ši diplomatinė dovana primena laikus, kai valdovų siunčiami daiktai kalbėjo beveik taip pat aiškiai kaip sutartys ir pasiuntinių žodžiai.
Parengta pagal parodos kuratorės G. Tubelevičiūtės medžiagą.
