Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

Loreta Klicner, ve.lt
2018 09 11 16:35
12
Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.
Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Iki šiol su Šiauliais siejamas mūšis „mėtomas“ iš vienos vietos į kitą ir nežinia, kur statyti atminimo akmenį. Jeigu pavyktų rasti įrodymų, kad Kudinų piliakalnis, dar vadinamas Šiaulės kalnu, gyvavo XIII amžiuje, Saulės mūšio vietos reikėtų ieškoti netoliese.  

G. Zabiela sako, kad piliakalniai apgynė valstybę ir yra lobis tautos istorijai. Jie atskleistų dar daugiau, jeigu dėmesys nebūtų tik proginis.

Saulė – Šiauliai ar Šiaulė?

Kudinų piliakalnį (Šiaulės kalną) galima pasiekti einant taku apie kilometrą nuo Šiaulės žemės apžvalgos bokšto arba važiuojant keliu Šiaulėnai – Lenartuva: Viliošiuose, už 100 m įvažiavus į mišką, reikia pasukti į kairę. Miško keliuku taip pat teks įveikti apie kilometrą.
Pėsčiomis pasiekę miškų paslėptą piliakalnį pamatėme įspūdingą vaizdą: statūs aukšti šlaitai, kalvelė viršūnėje, paženklinta kryžiumi. Kalnas prižiūrimas, nupjauta žolė, padaryti laiptai.

Gintautas Zabiela tyrinėja Kudinų piliakalnį | ve.lt nuotr.
Gintautas Zabiela tyrinėja Kudinų piliakalnį | ve.lt nuotr.

„Tai nėra tipinis piliakalnis, nes viršuje, kur turėtų būti lygu, yra supilta kalva. Palyginti su kraštais, net trijų metrų aukštis, – pasakoja archeologas. – Nebūdingas kultūrinis sluoksnis – akmenų iškasame beveik tiek pat, kiek žemės.“

Pasakojama, kad čia stovėjusi pilis su miestu. Jį užpustęs smėlis. Mieste buvusi varpinė, bažnyčia, kurios varpus gaudžiant galima išgirsti priglaudus ausį prie piliakalnio.Dar pasakojama, kad netoliese prasivėrusi žemė prarijo priešo kariuomenę. Galbūt kariavusią Saulės mūšyje?

„Atskaitos taškas visada yra Saulė (Soule). Viena iš hipotezių, kad Saulė yra ne Šiauliai, o Šiaulėnai, – sako G. Zabiela. – Bet dabartiniai Šiaulėnai žinomi tik nuo XVI amžiaus, tapatinti su jais negalima. O Šiaulės kalnas – labai perspektyvi vieta, bet archeologiškai netyrinėta.

Buvo tikrinta kita hipotezė, kad mūšis galėjo vykti Ilguočiuose, bet nepasitvirtino. Gal sunku įrodyti, nes ten praėjusi melioracija.„

Kad Kudinų vietovė gyva žmonių atmintyje, liudija daugybė legendų apie piliakalnį. O ant viršūnės pastatytas kryžius primena Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus lankymąsi šioje vietoje.
„Vyskupai paprastai ant piliakalnių nesilankydavo, o čia lankėsi“, – stebisi archeologas.

Kryžius ant Kudinų piliakalnio | ve.lt nuotr.
Kryžius ant Kudinų piliakalnio | ve.lt nuotr.

Didžiuliai tautos lobiai neištirti

– Ką tikitės čia atrasti? 

– Prognozės yra sudėtinga dalykas, – šypsosi archeologas G. Zabiela ir pripažįsta, kad atradimo džiaugsmas būna didesnis, kai per daug neprognozuoji. – Aišku, geriausia būtų rasti ginklų, nes jie liudija, ar įtvirtinimas dalyvavo kariniuose veiksmuose, ar ne.

Jeigu rastume įrodymų, kad vietovė gyvavo XIII amžiuje, Šiaulės piliakalnį galima būtų laikyti vieta, kuri minima kaip Saulė.

Istorikai nesutaria, nes rašyta senąja vokiečių kalba, ar link Saulės ar nuo Saulės ėjo Livonijos ordinas.

Galima taikyti abu variantus ir žiūrėti, kur atsidurtume. Pelkių ir upelių šiose apylinkėse yra ne vienas. Taigi, atsiranda rimtas atskaitos taškas.

– Nebaigtą monumentą Saulės mūšiui iš Jauniūnų, Joniškio rajone tektų nugriauti ar perkelti kitur?

– Kol kas nėra kur. Man labiausiai gaila, kad Jauniūnuose buvo pradėta statyti ir užmesta, neišsiaiškinus visko iki galo. Būtų užtekę akmens su užrašu, o rengiant monumentą, reikia surasti argumentų. Juk galėjo ir Šiaulių centre pastatyti akmenį, nes miestas savo pradžią sieja su 1236 metais.

– Saulės mūšis – vienas svarbiausių Lietuvos teritorijoje vykusių mūšių. Svarbus ne tik mūsų kraštui – Livonijos ordinas sužlugo kaip politinė jėga. Kodėl iki šiol nėra surasta mūšio vieta?

– Pas mus dėmesys atsiranda minint tam tikrus jubiliejus. Arba neatsiranda.
Maniau, kad atsiras dėmesys Lietuvos istorijai švenčiant valstybės 100-metį, bet dabar didžiausias dėmesys yra parašyti, kad Lietuvai – 100 metų ant firminių blankų. O veiksmų neįvyko.

Tas pats ir su Saulės mūšiu – seniai buvo galima patikrinti žinomas vietas, tyrimai nėra nei sudėtingi, nei brangūs. Šiuos tyrinėjimus ant Kudinų piliakalnio finansuoja Radviliškio rajono savivaldybė.

Seniausias palikimas

– Minėjote, kad iš maždaug 925 dabar žinomų piliakalnių tik apie 260 yra nors šiek tiek tyrinėti. Kokia piliakalnių reikšmė valstybei, tautai?

– Jeigu nebūtų piliakalnių viduramžių istorijoje, tai gal nebūtų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Piliakalniai, ant jų stovėjusios pilys atsilaikė prieš ordinus. Prūsų ar latvių pilys buvo užimtos ir kraštai tapo priklausomi nuo ordino, toks likimas buvo numatytas ir Lietuvai.

Piliakalniai yra baltiškos kultūros palikimas, tai – seniausias mūsų palikimas. Mes nemokame statyti istorijos paminklų, o piliakalnis – pats yra paminklas, autentiška vieta.

Molinių karolių detalė rasta Kudinų piliaklanyje | ve.lt nuotr.
Molinių karolių detalė rasta Kudinų piliaklanyje | ve.lt nuotr.

Geriausiu atveju, Lietuvoje tyrinėtas tik kas trečias piliakalnis, nors tyrimai trunka antrą šimtą metų. Tai nėra greiti tyrimai, neintensyvūs, ypač dabar. Anksčiau tyrimus finansavo Mokslų akademija, dabar liko kažkokie projektai. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje daromas tarptautinis mokslas tose srityse, kurios mums turi būti svarbiausios – humanitariniuose moksluose. Archeologija yra greta tokių.

Jeigu mes neieškome ryšių tarp mūsų ir, velnias žino, kokių šalių, tai tas projektas nefinansuojamas – nėra tarptautinio elemento! Įvykusi akivaizdi humanitarinių ir socialinių mokslų degradacija. O piliakalnių tyrimai yra labai žemo lygio palyginti su tuo, ką mes turime.

– Nesijaučiate vienišas, stovėdamas čia, ant piliakalnio?

– Gal ne? Mokslas nėra kova, tai – įrodymų rinkimas. Jeigu aš būčiau biurokratas, gal atrodyčiau kaip vienišas kovotojas.

Lietuviams piliakalniai turi tam tikrą aurą, nenoriu pasakyti – šventą, bet labai svarbią. Tyrinėjimuose visada padeda talkininkai. Kai darėme Lietuvos piliakalnių atlasą, apvažiavome visus piliakalnius ir niekur žmonės neatsisakė padėti, mesdavo savo darbus. O kai darėme karinių įtvirtinimų atlasą, niekas apie juos negalėjo papasakoti. Piliakalniai – dar senesni gynybiniai įtvirtinimai, bet apie juos žmonės pasakoja padavimus. Istorinė atmintis išsaugota.

Be istorijos – be šaknų

– Valstybės 100-metis tarsi gera proga atrasti atsakymus į tautos istorijai svarbius klausimus?

– Ko gero, Lietuvą prarijo globalizacijos vėžys… Iš aukščiausių šalies pareigūnų tenka išgirsti: istoriją palikite istorijai. Palaukite, ką tai reiškia? Seneliai, tėvai, tauta– mes visi iš ten. Kiek valstybė gali remti turtingą Ameriką gydytojais, juk geriausi išvažiuoja! Ne tas akcentuojama. Lietuva nėra blogiausiai gyvenanti Europos šalis. Pagal ekonominę logiką iš Rumunijos turėjo visi pabėgti, bet taip neįvyko. Čekija nėra geriausiai ekonomiškai gyvenanti šalis, bet iš jos beveik niekas neišvažiuoja.

– Manote, kad žmogui, neturinčiam šaknų – nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti?

– Taip. Jeigu valstybė savęs nepozicionuoja kaip nacionalinė valstybė…

Mokslo srityje mes negalime padaryti projekto tyrinėti savo šalį, nes turime ieškoti bendrybių, tarkim, tarp portugalų ir Lietuvos. Todėl geriausias potencialas išvažiuoja, nes čia jo nevertina. Paskui džiaugiasi: optimizavome – mokyklos neliko, sujungiame dvi į vieną.

Tautiškumas ypač svarbus globaliame pasaulyje. Net jeigu valstybė būtų stipri, kažkas nutekėtų. Bet kai švilpiama į tą pačią dūdą, tai ir turime rezultatą. Nesunku apskaičiuoti, kas laukia: jeigu tendencijos išliks tokios pat – 200 metų Lietuva nebešvęs.

Atrodo, žmonių mažėja, bet skurdas didėja. Tai kur dingsta pinigai? Pastatė Varėna tualetą už astronominę sumą, gal ta suma sudaro žymią dalį lėšų, kurias valstybė skiria finansuoti humanitarams per metus?

Žvangutis rastas Kudinų piliakalnyje | ve.lt nuotr.
Žvangutis rastas Kudinų piliakalnyje | ve.lt nuotr.

– Ką daryti, kad įvyktų pokyčiai?

– Kol valdžioje neatsiras patriotiškai nusiteikęs žmogus, tendencijos tokios ir išliks. Keistai skamba, bet per 30 metų tokių vadovų neatsirado.

– Bet kai kurie stato baltų arenas, įamžina baltų dievus, pila savus piliakalnius, vadinasi patriotais…

– Čia forma. O turinys? Reklama, pakuotė graži, o išpakavus – XXI amžiaus tendencijos. Kas anksčiau galėjo pagalvoti apie „fake news“ (netikras naujienas)? Vyksta virtualūs globalizacijos karai už žmonių protus.

Amžinos vertybės nepasikeis, bet tie, kurie jomis gyvena, įstumti į kampą.

– Sakote, kad ir istorijos studentų nelieka, o baigusieji talentai išvažiuoja dirbti kitus darbus. Kam paliksite neatskleistas piliakalnių paslaptis?

– Gali būti, kad niekas ir neperims… Žlugo tokia civilizacija kaip Romos imperija. Jeigu ji būtų gyvavusi iki dabar, ko gero, mes keliautume į planetas, Marsas būtų kolonizuotas, nes prieš du tūkstančius metų buvo tokių pasiekimų! Dabar mes tyrinėjame šios civilizacijos liekanas.

Jeigu neigiamų tendencijų nesuvaldysime, žlugsime. Už valstybę skaudu.

– Ir tada istorija iš tiesų liks istorijai…

– Taip, istorija liks istorijai.
Mes jau turėjome tokį laikotarpį – Abiejų Tautų Respubliką. Dėl visiškai netinkamo vadovavimo žlugo valstybė. Ne dėl to, kad ją užkariavo kažkokia nenugalima jėga, ji žlugo dėl vidinių priežasčių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų
  2. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  3. Č. Iškauskas. Net Anglijos karalienė turi lietuviškų šaknų…
  4. K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
  5. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  6. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  7. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  8. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  10. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  12. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  14. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  15. Apie Valstybės ir tautos šventes parodoje „Prioritetų pasjansas“
  16. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  17. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  18. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  19. Pirmą kartą kviečiama pasitikrinti istorijos žinias
  20. N. Kitkauskas – poetas, tapęs Lietuvos istorijos pamatų tyrinėtoju
  21. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava
  22. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  23. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas
  24. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės
  25. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  26. Kultūros istorijos vakare apžvelgti 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai
  27. Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
  28. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?
  29. Radiniai Gedimino kalne nulėmė naujo Lietuvos nacionalinio muziejaus kultūros istorijos vakarų ciklo temą
  30. Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Taip, gerbiamas Zabiela, virtualūs globalizacijos karai, viršpelnių vardan, dėl žmonių protų išplovimo tikrai vyksta. Bet, priešinantis tam, kas kartu ir išplauna tautą, tikrai nesate vienas. Negi, iš žmonių nuotaikų tai nejaučiate? Pralinksmėkite, prašau.

    Atsakyti
  2. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Garsus mokslininkas, bet, deja, docentas.
    O kiek Lietuvoje yra profesorių, apie kuriuos visuomenėje nėra nieko žinoma?
    Apgailėtina mūsų vadinamoji “mokslometrija”. Viskas grindžiama “tarptautiniais straipsniais” į mokslo žurnalus, kurių… iš esmės nelabai kas skaito. Net ir tos pačios srities mokslininkai.
    O gerb Zabiela puikiai žinomas net ir kitų sričių specialistams. Garsus Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas. Bet, matomai, nelabai kepa “Kvartilinius” straipsnius.

    Matot, koks išsigimęs yra mūsų mokslas, kai tikrai didžiosios raidės verti, visuomenei ir valstybei dirbantys mokslininkai yra visiškai nuvertinami, o mokslininkai-verslininkai, kuriems neįdomi nei valstybė, nei visuomenė, o prieš akis pasidėję kvalifikacinius reikalavimus dėlioja varneles – tampa profesoriais…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      🙁

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        …čia žemaitis norėjo pasakyti, kad savo darbui atsidavęs mokslininkas tik docentas, o užstalės varnelių dėliotojai ir nieko doro neveikiantys, patampa “profesoriais”, su kuo deja belieka sutikti…

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          2 m. ago

          Dėl to ir liūdnas veidas…

          Atsakyti
  3. Kęstutis says:
    2 m. ago

    “Žlugo tokia civilizacija kaip Romos imperija. Jeigu ji būtų gyvavusi iki dabar, ko gero, mes keliautume į planetas, Marsas būtų kolonizuotas, nes prieš du tūkstančius metų buvo tokių pasiekimų! Dabar mes tyrinėjame šios civilizacijos liekanas.” – Romos imperijoje spektaklių dekoracijų stumdymui, jau buvo naudojamas garo variklis, o nuo garo variklio prasidėjo pramonės šuolis XIXa. Tai galėjo prasidėti jau Romos imperijoje, bet valdžią užgrobė iškrypėliai (kaip dabar), o dar kartu atėjo ta krikščionybė “pažangioji” su savo inkvizicija ir tamsiaisiais viduramžiais, kuri mokslo pažanga sustabdė kone 1500 metų…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 m. ago

      Kęstuti , jei “Alką” skaitytų tiek , kiek aplapausių susirenka “Delfije” , tai katolikai už tokias , Tamstos, mintis paskandintų prakeiksmų jūroje.
      Papa atvažiuoja . Turim pasirodyti auksaburniais. Man sunku įsivaizduoti siaubą , jei kas nors imtų ir pasiūlytų papai , atsiprašyk Lietuvos už va tik ano padarytas skriaudas.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        Nepasakyčiau, kol kas gerai ir saugiai katolikai jaučiasi tik bernardinuose ir propatria, visur kitur spaudimas didėja…

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    2 m. ago

    Atsiskirti tikrai lengviau, bet gyventi, manyčiau, ne lengviau. Toks keliautojas per tautybes bei tapatybes visą laiką jaučia skruzdes sieloje lakstant. Štai kad ir tuteišiai bei kiti baltai, per prievartą keitę tautybę du, tris kartus, kol pasiekė aukščiausią – lenkų „rasę”. Ar nurimo ir patenkinti gyvena? Ne, vis vien nerimsta, aplinką kaltina, erzėja, ką dar po savimi paminti ieško. Nė užgrobtų žemių dydis ramybės nesuteikia, bet išvadų vis dar nepadaro.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    2 m. ago

    Antraštė paaiškina, kam mūsų švietimo sistema ruošia moksleivius – emigracijai. Ne šiaip jie mokykloje negauna piliečiui ir žmogui būtinų pagrindų!

    Atsakyti
  6. 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 m. ago

    Suprantama, sunku surasti vietą, kurioje, mūsų protėviai, prieš daugelį šimtmečių, kovėsi už IŠLIKIMĄ šioje ŽEMĖJE! Suprantama ir tai, kad garbės nedaro ir mūsų politikams, kurie patekę į SEIMĄ, stebėtinai greitai pamiršta LIETUVOS VALSTYBĖS PAMATINES vertybes!? Beja, o kas mūsų jaunimą mokė LIETUVOS PRAEITIES (istorijos) PAMATŲ? Ar ne – BUVUSIEJI? Juk ir mūsų laikais, LIETUVOS PRAEITIS universitetuose dėstoma tiktai nuo MINDAUGO LAIKŲ?! KODĖL? O kur – garbingiausieji GARDARIKĖS?- SARMATIJOS? laikotarpiai, apie kuriuos, su nostalgija, rašo garbingoji profesorė Marija Gimbutienė? Kur mūsų protėvių didikų KURGANAI (nuo liet.- kur ganosi žirgai?) Altajų krašte, kuriuos savo rankomis atidenginėjau 1955 m.? Kur mūsų protėvių – did- žiūnų (didikų!) palikimas Kinijoje ir BALTISTANAS – Himalajuose? O juk tai ryškiausieji mūsų protėvių pėdsakai PASAULIO ISTORIJOJE, kuriuos LIETUVIŲ protėviai paliko, daugiau nei 6000 metų eidami paskui SAULĘ ( nuo JAPONŲ jūros iki ATLANTO VANDENYNO)?! Beje, ar ne mūsų protėviai EUROPAI pagimdė KELTUS ( nuo liet. – keltis-persikelti), GALUS (nuo liet.- daėjo iki svieto galo), anglus (nuo liet.- anglis). Ir t.t.
    Ar ne SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMAI? Tad, gerbiamas Gintautai, nenuleiskime rankų ir toliau dirbkime LIETUVOS LABUI! Ateis laikas kai ir mes būsime įvertinti I

    Atsakyti
  7. petras says:
    2 m. ago

    saules musis vyko jauniunuose ir ne kur nors kitur.Tai tikroji vieta,labai dideles kapines.Arch.G.Zabiela 2016m. vykusioje konferencijoje,kuri vyko Telšiuose,praneše ,kad Jauniunuose nieko nerado.Dabar bando Kudinu piliakalni paversti Saules mušio vieta.Pats arch.G.Zabiela savo knygoje LIETUVOS MEDINES PILYS 183psl. sako,kad arch.yra bejegiai ka nors surasti…Labai gaila,kad Saules mušio,tikrojoje vietoje Jauniunuose,nera jokio,net paprasto lauko akmens paminklo Saules mušio DIDVYRIAMS PAMINETI.Jie kovesi už savo ir tuo pačiu už LIETUVOS laisve

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

2021 02 20
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25
Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Naujienos

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Jonas Vaiškūnas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Memelschvanz apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Istorijos pamokų reikia? apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1535; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 991; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 891; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 782; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 708; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 651; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
0
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius turi didelę ir atvirą širdį, išsiilgusią meno ir kultūrinių nuotykių – kultūros projektams remti paskirstė 577 tūkst. eurų –...

Skaityti toliau

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
10
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 21
7
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

Seimas Valdo Rakučio istorijoje netrukus turėtų dėti tašką. Greičiausiai tokį, kokį nurodė svetimų valstybių ambasadoriai ir nuolat pasipiktinimą reiškianti ponia...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Jonas Vaiškūnas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Memelschvanz apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Istorijos pamokų reikia? apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Vilna apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
Kitas straipsnis
Lietuvos kariuomenės gretas papildė penki pulkininkai

Lietuvos kariuomenės gretas papildė penki pulkininkai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai