„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“
„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir užtemdęs mūsų protą bei širdį grubumu, šaltumu, prievarta artimajam, buitine rutina bei vartojimo bukumu“. – sako laidos vedėjas G. Citukas.
Kokia prasmė mums gimti ir mirti, jeigu viskas išnyksta. Juk mums neduota jokio pasirinkimo: gimstame iš nebūties ir niekas neklausia mūsų leidimo ar noro gyventi, augti, bręsti, senti? Po to mirštame ir vėl mūsų niekas neklausia ar norime mirti ar gyventi? Taip ir vėl išnykstame amžinybėje, grįždami atgal į nebūtį.
Klausimai:
- Kodėl mes gimstame ir mirštame? Ar turi žmogaus gyvenimas prasmę?
- Ar turi žmogus siela? Ar ji amžina? O gal ji daloma, skaidoma ir išnyksta?
- Kodėl Dievas „toleruoja“ žmogaus kančią, prievartą? Kodėl žūsta nekalti žmonės, ypač vaikai, negalintys ir nesugebantys apsiginti? Kodėl gimsta ligoti, apsigimę vaikai?
- Ar žmogui gyvenimas duodamas vieną kartą ir jis gyveną vieną kartą?
Šį kartą klausykite pokalbio su lietuvių mitologe, folkloriste, humanitarinių mokslų daktare Daiva Vaitkevičiene:
1 dalis:
2 dalis:
Klausiau Daivos Vaitkevičienės kalbos… bet vis atmintyje kilo jos straipsnis ,,Gimtosios kalbos vaizduotė” 🙁 🙁 🙁 🙁 🙁
http://prigimtine.lt/lt/djangocms_blog/2015/07/04/gimtosios-kalbos-vaizduot/
Dėkui,
ir vaizdinį “tolerantiškai” į s i s p r a u d u s į trečiame klausime, galime ramiai, ir dieviškai pakantai
…”tarptautinį žodį vartojame daugeliui dalykų įvardinti, o verčiant jį į gimtąją kalbą tenka parinkti siauresnius, tiksliau reikšmę nusakančius žodžius”
aiškesniu,
aišklau ir visą esmę,
nuo prigulmės pradėjus
(kai žmonija jau į žmoniją
tapt. žodžiu /mūsų/ pradėjusi,
– iš dulkės… atsiplėšiant,
nuo to ir ta “prigulmė” )
atskleist ir pagal Daivą, jos aprašomu ir nupasakojamu siūlymu
….parenkant aiškius, savus, suprantamus bei p r i g i m t o s šnektos žodžius,
nėra jie ar tai siauroki, ar platoki, jie yra
…tiesiog AIŠKŪS 🙂
(net dievams)
Mano įspūdis toks . Daiva Vaitkevičienė labai norėjo išmokti lietuviškai šnekėti (pasiklausius jos minčių pasiūlytoj nuorodoj) , bet jai tas nepavyko. Pasirodo, kiek besimokytum , o lietuviškai kalbėti ir mąstyti labai sunku. Mokslinčius “gelbėja” svetimžodžiai. Gaila .
Kai prie ESMĖS prikibti negali, prie žodžių kabiniesi… Gaila.
Nors gal tame PRASMĖ … to grybo
Už nuopelnus Lietuvai kultūros istorikės ir žynės Dr. Daivos Vaitkevičienės nuotrauka yra įdėta knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023/gruodis) 80 p. greta savo, taip pat ne mažiau nusipelniusio Lietuvai, savo vyro prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus nuotraukos. Pagarba jiems.