Trečiadienis, 15 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2014-01-22 10:11:19
202
PERŽIŪROS
6
V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą

Jonas ir Inija Trinkūnai | Asmeninė nuotr.

Inija ir Jonas Trinkūnai
Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui?

Kai prieš 50 metų sovietinėje Lietuvoje kilo banga užrašinėti Lietuvos kaimuose nykstančią kraštotyrinę medžiagą, Jonas Trinkūnas buvo vienas iš pagrindinių kraštotyros ekspedicijų rengėjų. Jo didžiausias nuopelnas buvo gebėjimas atrasti didžiausius benykstančius lietuviškos kultūros lobius, juos prikelti naujam gyvenimui, sugrąžinti jaunimui. Taip Jonas sukūrė garsųjį Varėnos rajono Žiūrų kaimo ansamblį, kurio galingo dainavimo būdą greit įvaldė Vilniaus Universiteto kraštotyros klubas „Ramuva“. Tai buvo laikmetis, kai tautinė kultūra buvo pateikiama tik pritaikyta scenai ir taip stipriai iškreipta, kad jaunimas iš tolo jos lenkėsi ir gėdijosi. J.Trinkūno vadovaujami studentai sugrąžino liaudies dainoms gyvybingumą ir atvėrė  kelią kurtis folkloro ansambliams bei klubams. Liaudies dainas greit papildė ir atgimę liaudies šokiai, vakaronėms suteikę gyvybės ir jaunatvės.

Jau tuomet Jonas dėjo daug pastangų plėsti supratimą, kad žymiai svarbesnė yra tikroji gyvoji kultūra, o tai, kas atliekama scenoje, gali būti tik papildymas. Tais laikais, kai tautiškumas buvo persekiojamas ir žlugdomas, Jonas su bičiuliais žengė dar vieną svarbų žingsnį –  iš pelenų prikėlė Rasos šventę. Po kruopelę surankiojo istorinius ir etnografinius aprašymus, parinko dainas, ratelius, apeigas ir senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje 1967 metais atgimė puikiausia žmogaus ir gamtos darnos šventė, kurioje, praleidus trumpiausią naktį, norisi švęsti kasmet.

Tai buvo gūdus sovietmetis, kai tikrų švenčių, teikiančių žmogui atgaivą, jau nebebuvo likę. Todėl Rasos šventė su gyvais papročiais, dainomis, šokiais, apeigomis ir blaiviu bendravimu buvo kaip koks stebuklas! Jonas Trinkūnas suprato kalendorinių švenčių būtinybę, todėl Rasos šventė, net ir sovietinio saugumo vaikoma, vyko toliau, pasklido po visą Lietuvą. Jono pastangomis ir paskatinimu atgimė senaisiais papročiais pagrįstos Vėlinės, Kalėdos, Lygiadieniai, Jorė ir kitos šventės, sudarančios visą metų kalendorinių švenčių ratą. Šis ratas rieda kasmet daugybėje Lietuvos vietų, todėl tūkstančiai žmonių turi galimybę savo gyvenimui suteikti pilnatvę ir džiaugsmingo bendravimo akimirkas, net nežinodami, kad labiausiai turėtų būti dėkingi Jonui Trinkūnui.

Didelę svarbą Jonas teikė ir šeimos šventėms. Apeigos ir dainos buvo renkamos dešimtmečiais. Šio didžiulio darbo vaisiai – šimtai santuokų pagal senovinius papročius, daugybė palaimintų kūdikių, galimybė artimuosius palydėti  amžinybėn – ir visa tai iki pašaknų sava, lietuviška.

Lietuviškos dvasios pagrindai sugulė į Jono Trinkūno knygas: „Baltų tikėjimas“, „Lietuvių senosios religijos kelias“. Tai pamatas kiekvienam tautinės savasties ieškotojui: turime išlaikę ir atkūrę visą savo dvasios gelmę, reikalingą oriam, prasmingam ir nepriklausomam gyvenimui.

Jonas anksti suprato, kad tautos stiprybė – bendruomeniškumas, todėl visa jo gaivinama lietuviška kultūra buvo atvira ir skirta jungti žmones bendram laimingam gyvenimui.

Tūkstančiai lietuvių, ieškodami tvirtų šaknų kreipėsi į Joną Trinkūną. Visi buvo pagarbiai priimti ir išklausyti negailint patarimų. Kiekvienas žmogus Jonui buvo didis džiaugsmas, nes jis mokėjo kiekviename įžvelgti vertybes, tikėjo ir žavėjosi žmonėmis, mylėjo juos. Jis buvo kiekvieno lietuvio dvasinis vadovas.

Jono Trinkūno nuopelnai buvo įvertinti Jono Basanavičiaus premija, Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Bendražygiai vienbalsiai  Joną išrinko Lietuvos Romuvos Kriviu. Tai nesutrukdė Jonui išlikti visuomet paprastam ir pasiekiamam visiems.

Šventa Jonui buvo visa Lietuva. Ypač jis mėgo lankytis piliakalniuose, alkakalniuose, čia jis nuolat sėmėsi protėvių dvasios stiprybės. Su meile jis žvelgė ir į kiekvieną medelį, gyvūnėlį, o svarbiausia jam buvo žmogus.

Jonas niekuomet  nesiskundė ir bet kokiomis sąlygomis džiaugėsi gyvenimu. Sovietmečiu už tautinę veiklą net 15 metų buvo nušalintas nuo galimybės dirbti su žmonėmis, plėtoti lietuvišką veiklą. Tačiau niekuomet nepalūžo, visuomet išlikdamas didžiuoju lietuvybės palaikytoju. Pats buvo baigęs universitete lituanistiką ir visuomet tvirtino, kad tikras lietuvis turi siekti lituanistinio išsilavinimo.

Jono Trinkūno veikla ir lietuviškas gyvybiškumas tapo toks žinomas ir reikšmingas, kad Lietuva iškilo kaip pavyzdys kiekvienos tautos prigimtinių vertybių siekiuose. Jonas pasidarė vedliu ir tarptautinėse prigimtinių tikėjimų organizacijose, plėtojo tautiškumo palaikytojo bendradarbiavimą pasauliniu mastu.

Jonas Trinkūnas, gimęs ir augęs miestuose, visada kartojo, kad Lietuvos šaknys yra kaime. Todėl siekė visom išgalėm palaikyti kaimo gyvybę. Pastaraisiais metais labai stiprino savo įkurtą Romuvos kaimą, kuriame vyko Jaunimo Ramuvos stovyklos, tuokėsi žmonės, buvo rengiamos kalendorinės šventės. Čia įkurtos kelios šventvietės su aukurais, prieglobstį  gavo lietuvių dievai. Čia įrengtas Jono ilgai brandintas sumanymas: šventnamis – šventykla po stogu, kur galima būtų susiburti uždaresnėje aplinkoje, pasislėpti nuo darganos ar kaitrios saulės. Šventyklų atstatymas Lietuvoje – Jono Trinkūno svajonė, su kuria jis iškeliauja į Dausas.

Dar vieną savo svajonę Jonas palieka mums – pasiekti, kad senoji baltų religija atgautų pilną valstybinį pripažinimą – tik tada lietuvių tauta galės pasijusti dvasiškai nepriklausoma.

Visas Jono Trinkūno gyvenimas yra nužymėtas lemtimi. Gimė jis 1939 metais, tarsi tam, kad kūdikystėje įkvėpęs nepriklausomos Lietuvos oro, savo gyvenimą pašvęstų dvasinei lietuvių tautos nepriklausomybei. Prasidėjus karui, okupantų iš vakarų rankos nužudė Jono tėvą. 1991 metais, okupantai iš rytų išžudė lietuvių muitininkus Medininkų poste. Tai buvo didžioji auka Lietuvos nepriklausomybei atkurti. Tarsi sustiprinti auką tą pačią dieną žūsta lietuvių dvasios nepriklausomybės vedlio Jono Trinkūno  vienuolikmetis sūnus Vaidevutis.

Ką reiškia mums didžiojo lietuviškumo mokytojo Jono Trinkūno žaibiška mirtis, kuri trenkė kaip Perkūnas iš giedro dangaus, tarsi patvirtindama Trinkūno  pavardės sąsajas su lietuvių visa ko išjudinimo ir gyvybės dievu Perkūnu? Iki pat paskutinės dienos skambėjo jaunatviškas Jono balsas, užkrečiantis kvatojimas, išliko aštrus mąstymas, skvarbus dangaus žydrumo žvilgsnis,  krūva sumanymų, pradėtų rašyti knygų… Krivis Jaunius, pateisindamas savo vardą, išėjo pilnas dvasinių jėgų, apsuptas kartu su savo žmona Inija vadovaujamos jaunatviškos apeiginio giedojimo grupės „Kūlgrinda“, ką tik įrašęs pakutinę savo kompaktinę plokštelę, skirtą Žemės deivei Žemynai, tarsi pasiprašydamas jos globos aukštajame kalnelyje.

Ne kartą Jonas minėjo pasiaukojimo tautai pavyzdžius, Pilėnų didvyriškumą… Keliauja jis į Dausas savo giedrose akyse regėdamas mylimą tautą ir kiekvieną iš mūsų…

Krivio širdis nustojo plakti giedrą ir šaltą žiemos rytmetį, tuo metu, kai šaltis stingdo mūsų tautą, ji išsibarsto, nyksta, praranda tikėjimą savimi… Visu savo gyvenimu Krivis Jaunius įkūnijo tautos gyvybę. Kaip atsakingas tėvas, Krivis be galo atsakingu tautai metu  perduoda mums visą atsakomybę dėl tautos dvasios stiprybės į mūsų, kiekvieno lietuvio rankas. Tam, kad patikėtume savo jėgomis, sukauptume visas tautos vertybes, susitelktumėme  ir pakeltume tautą laimingam gyvenimui. Nuo kiekvieno iš mūsų priklausys kiek mes įsileisime Krivio Jauniaus patirties, vertybių, kiek mes pasuksime jo keliu ir sieksime jo puoselėto tautiškumo. Pagal lietuvių papročius, mes gerbiame savo protėvius, kurių dėka mes gyvename, jie mums šventi. Krivis Jaunius Jonas Trinkūnas Dausose tampa dar svarbesnis lietuvių tautai, nes jis švies mums, kaip kelrodė žvaigždė, ir vietoj vieno kritusio, į jo vietą stos dešimtys lietuvių. Mes apginsim Lietuvą ir lietuvybę, kaip ir tais piliakalnių Lietuvos laikais!

Šlovė Kriviui Jauniui!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  2. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  3. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  4. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  5. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  6. V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos)
  7. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)
  8. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  9. Perkūno sakmių žygis per Lietuvą S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti (video)
  10. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II)
  11. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  12. V.Rutkūnas. Palaikom pasaulio gyvavimą ar jo pabaigą?
  13. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  14. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  15. Vilniaus universitete V.Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ pristatymas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Iš miškų says:
    12 metų ago

    Šlovė Kriviui Jauniui

    Atsakyti
  2. t says:
    12 metų ago

    Šlovė Kriviui!

    Atsakyti
  3. eglė vindašienė says:
    12 metų ago

    Ačiū gerb. autoriui Valdui už šakninę prakalbą dainiaus atminimui ir įkvėpimą tęsti kryptingą kelionę tautoje dievop, būdėkime prie mūsų Aukuro, kad jis neužgęstų niekada…

    Atsakyti
  4. Perkūno paukštis says:
    12 metų ago

    Šį vakarą uždegsiu Bičių vaško žvakelę Kriviui.
    Žinoma, esa didelis noras toje mažoje Ugnelėje kažką didelio pajusti, įžvelgti… Galbūt net ženklą Krivio.

    Atsakyti
  5. Šventaragis says:
    12 metų ago

    Ačiū Kelmės vaidilai Valdui Rutkūnui už stiprius ir prasmingus žodžius, kurie padeda prideramai palydėti Lietuvių tautos dvasinį vadovą Krivį į amžinąsias Dausas. Tegul jo nemirtingi darbai ir atmintis mumyse dar labiau sustiprina pasiryžimą tęsti šią be galo svarbią kelionę į Baltų pasaulėjautą, kurioje semsimės naujų jėgų, tvirtybės, laimės, išminties ir vienybės. Šlovė Kriviui!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šauktiniai
Lietuvoje

Beveik 1100 norinčiųjų jau pateikė prašymus pradėti tarnybą kariuomenėje

2026 04 15
Alaras Karisas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Lietuvoje lankosi Estijos Prezidentas

2026 04 15
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Lietuvoje

Karo akademija kviečia į Atvirų durų dieną

2026 04 15
Jūratė Zailskienė
Lietuvoje

Siūlomi pokyčiai socialinių paslaugų srityje

2026 04 15
Galimybių pasą atsispausdinti bus galima ir pašte
Lietuvoje

Lietuvos paštas perspėja: sukčiai vilioja į fintech sąskaitas

2026 04 15
Elektromobilis
Lietuvoje

Liberalai siūlo PVM lengvatą elektromobiliams ir viešajam transportui

2026 04 15
Degalinė
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė pataisas dėl akcizo dyzelinui sumažinimo

2026 04 15
Vytauto Didžiojo universitetas
Lietuvoje

Ateities mokykla šiandien: VDU seminarų ciklas suvienijo tūkstančius Lietuvos mokytojų

2026 04 15
Medijų rėmimo fondas
Lietuvoje

Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai

2026 04 15
Renginio akimirka A. Sarta| navičiaus nuotr.
Kultūra

Seime – Aidos Vėželienės paroda „Esaties ženklai“ (nuotraukos)

2026 04 14
Kapčiamiesčio poligonas
Lietuvoje

Po svarstymo pritarta Kapčiamiesčio poligono steigimui

2026 04 14
Seimas
Lietuvoje

Aleksandrą Radčenko siūloma skirti Seimo kontrolieriumi

2026 04 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Kažin apie V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje
  • taiva apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Kažin apie V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje
  • P.Skutas apie Ten, kur šiandien Baltija, kadaise buvo sausuma

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Beveik 1100 norinčiųjų jau pateikė prašymus pradėti tarnybą kariuomenėje
  • Lietuvoje lankosi Estijos Prezidentas
  • Karo akademija kviečia į Atvirų durų dieną
  • Siūlomi pokyčiai socialinių paslaugų srityje

Kiti Straipsniai

Bylos. Teismas

Teismas: Vilniaus autobusų vairuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą

2026 04 14
Dovilas Petkus

D. Petkus. Lietuvai reikia ne integracijos, o mažiau migrantų

2026 04 13
Vytautas Budnikas Seime

V. Budnikas. Patariamasis referendumas: Politinė avantiūra ar prigimtinės šeimos gelbėjimas?

2026 04 13
Vytautas Sinica su Rusijos žemėlapiu ir karinių veiksmų kontekstu

V. Sinica. Nefinansuokime Rusijos

2026 04 12
1864 metais Paryžiuje Potteau nufotografavo dvylika jaunų lietuvių

Ką apie Lietuvą pasakoja Prancūzijos muziejų eksponatai?

2026 04 12
Atvelykio šventė

Klaipėda kviečia į etnoveiklomis pripildytą Atvelykio šventę

2026 04 11
Marius Kundrotas ir Rusijos pavergtos tautos

Ištrinta Mariaus Kundroto „Facebook“ paskyra: kelia klausimų dėl politinio spaudimo ir saugumo

2026 04 11
Stanislovas Buškevičius ir pavojingi migrantai

S. Buškevičius. Maža tauta išnyksta per daug įsileidusi kitų tautų žmonių

2026 04 09
Jono Basanavičiaus gimtinė

J. Basanavičiaus sukaktuvėms – vyšnios: visuomenė kviečiama atkurti tautos patriarcho gimtinės sodą

2026 04 07
Mezolito baltai: Senovinė medžiotojų stovykla prie ežero

K. Urba. Mezolito baltai (III)

2026 04 06

Skaitytojų nuomonės:

  • >Kažin apie V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje
  • taiva apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Kažin apie V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje
  • P.Skutas apie Ten, kur šiandien Baltija, kadaise buvo sausuma
  • Bartas apie Teismas: Vilniaus autobusų vairuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Niežai | Societyforscience.org nuotr.

Asmens higiena apsaugo nuo niežų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai