L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o romai. Bala nematė, tegu bus romais – dėl šventos ramybės. Nors nuo amžių amžinųjų čigonai yra tautybė ir nieko įžeidžiamo čia nematau. Pasak humanitarinių mokslų daktaro Kazimiero Garšvos, jis savo moksliniuose darbuose čigonus taip ir vadina. „Vadinu čigonais, gudus vadinu gudais, nors jie nepyksta ir baltarusiais vadinami. Bet ant manęs, kiek žinau, irgi neįsižeidžia. Žydus vadinu žydais, nors gal irgi kažkaip kitaip reikėtų vadinti. Latvius – latviais“, – juokėsi K.Garšva.

Jis prisiminė tikrai juoką keliančią istoriją, kai buvo bandymų lietuvius vadinti romėnais. To pagrindas – neva XVI a. lietuvių didikai buvo susigalvoję, jog kilo iš romėnų. Kažkas tą istoriją buvo nusigriebęs ir mūsų dienomis.

Dar vieną „pamokymą“ gavau šiomis dienomis. Pasiuntusi užklausimą apie nelegalius imigrantus į Migracijos departamentą, gavau atsakymą, kuriame, be kita ko, parašyta: „Jaučiu pareigą pažymėti, kad gyvas žmogus negali būti „nelegalus“, t.y. „už įstatymo ribos“. „Nelegali“ gali būti jo veikla, bet ne pats asmuo. Taigi, vadinti žmones „nelegaliais“ nėra nei pagrįsta, nei etiška.“ Štai taip. „Pamokymo“ autoriaus pavardės, vėlgi dėl etinių sumetimų, neminėsiu. Viena bėda – nebuvo nurodyta, kaip tuos nelegalus reikia vadinti. „Jei pasienio poste tikrina automobilius, iš kokios nors bagažinės iššoka nelegalas ir dumia į mišką, o pasieniečiai po to jį vaikosi, tai kaip jį kitaip vadinti? Atvykėliu?“ – svarstė K.Garšva.

Geriausiai tą turėtų žinoti Lietuvių kalbos komisija. Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis prisipažino, kad jį nustebino ir sudomino mano klausimas. „Pasiteiravau dėl visa ko ir sekretoriate. Komisijos nuomonė vieninga: ir nelegalus migrantas, ir čigonas – vartotini žodžiai. Tiesa, dar yra terminai „teisėti migrantai“ ir „neteisėti“. Čia kaip kam patinka“, – sakė komisijos pirmininkas.

Filosofo, politologo, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto RADŽVILO komentaras:

Vytautas Radžvilas | Respublika.lt nuotr.

Vytautas Radžvilas | Respublika.lt nuotr.

Tas kalbinis žaidimas, kurio tikslas pakeisti realybę, jau vyksta tokių, iš pirmo žvilgsnio pavienių, asmenų išsišokimų pavidalu. Pasakyti, kad „nelegalus migrantas“ išsireikšti negalima, reiškia kitais žodžiais persakyti Migracijos pakto nuostatą, kad turi būti panaikintas skirtumas tarp legalios ir nelegalios migracijos. Čia vyksta primityvus, bet patikliems žmonėms galintis būti įtikinamas žaidimas. Metafora, neva žmogus negali būti nelegalus. Migracija arba kelionė pirmiausia yra žmogaus veiksmas. Todėl, kaip bet kuris kitas veiksmas, persikėlimas gyventi į kitą vietą gali būti legalus arba nelegalus, neteisėtas. Taigi, šio kaltinimo esmė labai aiški. Šis ir kiti kalbos žodžiai yra keičiami. Negali kilti jokių abejonių, kad čigonas lietuvių kalboje įsitvirtinęs žodis savaime neturi jokių neigiamų atspalvių. Lygiai taip pat, kaip vadiname kitas tautas – nuo seno įsitvirtinusiais žodžiais. Remiantis tokia logika, reikėtų suomius vadinti finais, vokiečius – doičais.

Galima prigalvoti bet ko. Bet tai yra paprasčiausias kalbinis teroras, kuris per kelis dešimtmečius aprašytas daugelyje knygų, pasakojančių apie totalitarinę sistemą. Totalitarinėse visuomenėse esminis valdymo elementas yra kalbos kontrolė. Ji reiškia, kad daiktai galiausiai egzistuoja tik tada, kai jie įvardijami. Panaikinus, išbraukus iš žodyno, ir privertus užmiršti tam tikrus žodžius, jais įvardijama tikrovė liaujasi egzistavusi. Pavyzdžiui, atkakliai siekiama, bent jau oficialių dokumentų pradžioje, išbraukti tėvo ir motinos sąvokas, jas pakeičiant „gimdytojas Nr.1“, „gimdytojas Nr.2“. Tam, kad būtų sugriauta tradicinė šeimos samprata, pagal kurią šeimą sudaro vyras ir moteris.

Jūsų papasakota istorija apie migrantus liudija, kad Lietuvoje prasideda labai rimti dalykai. Galime būti tikri, kad asmuo, pateikęs tokius absurdiškus kaltinimus, yra tikras, kad jis dėl to niekaip nenukentės, nes jaučia už nugaros stiprią paramą. Tokie „entuziastai“ klestėjo ir sovietmečiu. Šis atvejis turi būti vertinamas nedviprasmiškai: kaip mėginimas nutildyti savarankišką piliečių nuomonę ir perdirbinėti lietuvių kalbą pagal ne Lietuvoje esančių užsakovų reikalavimus.

„Šis politinis užsakymas seniai buvo aiškus, bet po Lietuvos nuolankiai patvirtinto Jungtinių Tautų Migracijos pakto tampa akivaizdus. Ruošiamasi, tik kur kas didesniu mastu, pakartoti tai, kas vyko sovietmečiu, kai anoje imperijoje tikslingai ir masiškai žmonės buvo perkeliami iš vienų regionų į kitus. Perkėlimo tikslas – iš pradžių „atskiesti“ vadinamųjų respublikų tautas svetimtaučiais, o galiausiai visa jėga paleisti tautų vertybių maišymo ir asimiliavimo programą. Dabar tokio tikslo siekiama pasauliniu lygmeniu, nes faktiškai visų skirtumų tarp legalios ir nelegalios migracijos panaikinimas, taip pat kiti iš šio pakto kylantys reikalavimai, pavyzdžiui, iš karto, automatiškai, suteikti atkilėliams tokias pat teises, kaip vietiniams gyventojams, rodo, jog ši politika bus pradėta įgyvendinti nedelsiant. Todėl naivus aiškinimas, kad paktas neįpareigoja, iš tiesų neįtikinamas.

Bet tam, kad būtų kuo mažesnis pasipriešinimas, be abejo, reikia neleisti visų šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojams suprasti, kas iš tiesų prasidės, o kai kur jau vyksta. Būtina priemonė tam, kad galima būtų tai padaryti, pakeisti jų tikrovės suvokimą, išplaunant kalbą. Kitaip tariant, pakeičiant žodžių reikšmes. Belieka prisiminti tuos, kurie Sovietų Sąjungoje sakė, kad netrukdomas atvykėlių plūdimas mus pavers mažumomis mūsų pačių žemėje, buvo puolami, smerkiami, o dažnai ir baudžiami, kaip nacionalinės nesantaikos kurstytojai.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

21 komentaras

  1. Antanas:

    Iš didelio rašto išėjom iš krašto… 🤣 Tai dabar gal rusus reikės vadinti rosijanais, žydus – izraelitais, o lenkus – poliakais? 😕 Pasak vieno nežinomo poeto “Čia – Lietuva, čia durniais lyja”.

  2. O sąvokos “partnerystės” naudojimas, ypač kalbant apie santykius su Lenkija, ar nėra ta pati Lietuvos nacionalinio ir valstybinio atskirumo “maišymo ir asimiliavimo programa”…

    • Žemyna:

      Žiūrint, kaip tą partnerystę fiziškai stipresnė pusė supranta. Jei ji sau dominuojančio patino vaidmenį priskiria… Aš bent kol kas tik tokį pastebiu. Ypač iki kaulų smegenų inteligentiškojo, išskirtinai pagarbaus p. Sikorskio laikais… 🙁

    • Žemyna:

      Pvz., nepatenkinta jos prievartaujamų pokyčių sparta, „strateginė” partnerė jau „per aplinkui” ima grasinti – kiaulių metais kiaulystę per prekybą kiaulėmis surengdama.
      Mudvi partnerės, bet tau šioje partnerystėje tenka patarnautojos vaidmuo ir teisės.

  3. Žemyna:

    Kai šaltkalvis ima chirurgą chirurginių intervencijų mokyti…
    Remdamiesi tokia logika, visų tautų vardus keisti turėtume! Tačiau tiems rėksniams nešauna į galvą kad lenkus poliakais, vokiečius doičais, vengrus madjarais ir t.t. vadinti turėtume?
    Jei kitatautis (gal apskritai jokių mokslų nekandęs ir knygų į rankas neėmęs) iš kažkur nugirdo, kad, pvz., kokioje nors Ispanijoje žodis „čigonas”, ar JAV žodis „negras” reiškia ką nors blogo, tai nereiškia, jog ir LK taip yra, nei kad turėtume iš savo burnos tą žodį išspjauti! Bet koks kitos tautybės asmuo gali tik SAVO kalbą tobulinti. Bet ir tai, jei jis iš tiesų turi tam pakankamai žinių, yra išsimokslinęs. Ir turėtų tai argumentuoti ne tuo, kad kažkuriame pasaulio krašte vienas ar kitas žodis yra keiksmažodis.
    Jeigu taip būtų, DAUGYBĖS lietuviškų žodžių turėtume atsisakyti! Nes bet kokį žodį imant (gal net ir žodį „mama”!), kurioje nors pasaulio šalyje jis gali reikšti ką nors nešvankaus, grasinimą ar dar kažką, ko išauklėtas žmogus toje šalyje netaria. Tai ne spėlionės, tai praktikoje patikrinta – palyginta, kaip pasaulio tautos taria tą patį užrašytą žodį, ir ką toks užrašas ar toks garsas reiškia jų kalboje (jei apskritai tokį turi).
    Ties „rašto aiškintojai” nepagalvoja, jos taip klapčiukauja „feiknjūsams”, pritardami, jog pasaulyje nėra nieko šlykščiau, kaip jis pats asmeniškai, nes pats yra iš šios tautos kilęs, ir kad ir kaip prieš „civilizuotus” keliais ropos, visada jiems toks liks… Teko susidurti, kaip mūsų slavakalbiams buvo aiškinta, koks mūsų žodynas „iškrypęs”, o remtasi tokiais pavyzdžiais, kaip Įsrutis bei kitais, kurie jų kalboje jiems jų pačių nešvankybes primena.
    Jie serga ta pačia liga, kaip ir bolševikinio perversmo išsišokėliai, stengęsi būtinai naujai valdžiai įsiteikti ir karjerą padaryti. O dėl jos buvo pasirengę net ir tautiečius rūsiuose tardyti ir kankinti.

  4. Rimgaudas:

    Manyčiau, kad tautiškumas turi būti ginamas, kaip tai 2018 metais padarė gerb. Netaniahu. Jis pamatė, kad žydai, pabirę po pasaulį, nenoriai grįžta į Dievo jiems pažadėtą žemę, nes joje nei biznio, nei taikos, nei aukštųjų technologijų nebepadarysi. Žydai nėra kad nebūtų kūrybiški, ir, tapdami kitų šalių piliečiais, tampa pašaru tų šalių ekonomikai, menui vystyti. yra pašaras tų šalių ekonominei galiai vystyti, aplenkiant Izraelį.
    Neturint

  5. Rimgaudas:

    Tęsiu: Iki šiol žydai buvo tik klajoklių žydų pagal Dievo pažadėjimą užimta teritorija, bet po Netaniahu paskelbimo, esant ją tauta, reikia pripažinti, tik patriotai žydai grįš vystyti ir ginti šalį savo pačių vaikų ir anūkų ateities labui, nes jiems bus privalu tapti savo šalies piliečiais, einant tarnauti į savo armiją, užsiimti konkurencinę vertę turinčiu mokslu, verslu ir iš to, kaip sako D. Trampas, turės kuo mokėti JAV už tai, kad karine galia šijų tautinę šalį gintų.
    Todėl ir pas mus, norint užtikrinti savo vaikų ir anūkų ateitį, tautiškumas turi būti ginamas, paliekant teisę spręsti patiems, kaip ką, saugantis visokių “turistinių” invazijų, įvardinti. O p. V. Vyšniauskienę, auklėjant tuos, kurie tautos ginti nenori, kviesčiau jau savo “auklėtojos” pavardę skelbti, nieko nebijant.

  6. Betgi:

    Suomių finais vadinti nereikėtų, nes patys suomiai save vadina “suomi”.

    • Žemyna:

      Kada kaip. Prieš „100” metų, kai buvau studentė, buvome mokomi apie tokią finougrų kalbų grupę. Tokia ji ir liko.
      Suomiai – tik viena iš finų tautų. Kai kalbama būtent apie suomius, tada taip, suomiai. Jei plačiau, apie visą, į Vakarus nuo Uralo gyvenančių grupę, tada finai.
      Tačiau ligi šiol kalbotyros mokslas rėmėsi taisykle, kad svetimos tautos vadinamos nuo seno įsitvirtinusiais pavadinamais.
      Kadangi Lietuvoje pavadinimas „čigonas” buvo vartojamas kaip pavadinimas, o ne kaip pravardė (pvz., „nigeris” JAVuose), jis toks ir lieka. Nežiūrint, kad politikos karjeristai ir kt. išsišokėliai, neturintys nuovokos apie kalbos mokslus, pasiraitoję rankoves, veržiasi ir kalbotyrą „patvarkyti”, o jų bei jedinstvininkų „agitbrigados” kiršina čigonus, meluoja jiems apie „pažeidžiamas” jų ŽT.
      Siekiant SAVO naudos, bet koks MELAS ar NIEKŠYBĖ (netgi savo tautos atžvilgiu!) tampa „pateisinami”? 🙁

  7. gedy:

    kam tiems lietuviams kalba,jei pati jau issigimusi mirsta kaip tauta ,kaip valstybe?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *