Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017-12-07 20:35:23
13
Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.
Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Tikrinių vardų rašyba kai kuriems kitataučiams veikiau – principo reikalas, taip jie supranta tautinį orumą. Jei tam tikra tautinė bendrija Lietuvoje gyvena daugelį šimtmečių ir yra integrali Lietuvos valstybės dalis, jei Lietuvoje visų tautybių piliečiai lygūs, tai kai kam atrodo pakankamu pagrindu ir kalbų lygybei.

Iš tikrųjų valstybinė kalba yra vienas esminių pačios valstybės buvimo požymių. Šalia valstybės herbo, vėliavos, himno, sostinės ir centrinės valdžios. Kvestionuojant valstybinę kalbą loginis nuoseklumas leistų kvestionuoti ir kitus valstybės atributus. Jei visi piliečiai lygūs – aukščiau pateiktąja prasme – galima, o gal net ir derėtų kiekvienai tautinei bendrijai suteikti po herbą, vėliavą, himną, kurie būtų naudojami lygiagrečiai su Vyčiu, Trispalve ir Tautine giesme. Šalia to įsteigtume dar bent porą valstybinių sostinių – Šalčininkuose ir Visagine, ir atleistume kitataučių bendrijas nuo pavaldumo centrinei valdžiai. Kas tuomet liktų iš valstybės?

Vis dėlto valstybinės kalbos klausimas pernelyg dažnai suvedamas vien tik į santykius tarp lietuvių ir kitataučių piliečių. Tai – ydingas „savo-svetimo“ skirties suvokimas. Kur kas didesnė problema valstybinės kalbos fronte – pačių lietuvių tautinio ir pilietinio sąmoningumo stoka. Netgi tie lietuviai, kurie laiko save patriotais, o dalis jų tokie ir yra, dažnai taip prisodrina savo kalbą svetimos kalbos žodžiais ir žargonais, kad sunku suprasti, ar kalba lietuvis.

Žinoma, kiekvienu atveju gali pasitaikyti kraštutinumų. Tarkime, perteklinė kova su tarptautiniais žodžiais be konstruktyvaus lietuviškų alternatyvų siūlymo susina mąstymą lygiai taip pat, kaip ir savos kalbos darkymas ar šiukšlinimas. Dėsninga, jog daugelis tokių kovotojų pasirodo esą paprasčiausi veidmainiai. Jie mielai naudoja buitines tarptautines sąvokas, kaip kompiuteris ar televizorius, bet šventeiviškai piktinasi mokslinėmis tarptautinėmis sąvokomis, ypač – tokiomis, kurių dar nėra lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose.

Iš to aiškėja, kad dažno tokio kovotojo motyvas nėra kalbos gynimas ar gryninimas, o veikiau – menkai išsilavinusio žmogaus įniršis labiau išprususių žmonių atžvilgiu. Pasaulio mastu mokslas, žinija ir mąstymas žygiuoja į priekį septynmyliais žingsniais. Todėl naujos sąvokos, atspindinčios naujus išradimus ir atradimus, pasiekia mus greičiau, nei rašomi nauji žodynai ar sukuriami derami atitikmenys mūsų kalboje. Atmesti šias sąvokas reiškia atmesti pačią pažangą.

Davatkiška būtų ir grumtis su retai pasitaikančiais svetimžodžiais ar žargonais, naudojamais kaip prieskoniai, pipiriukai pagyvinti kalbą. Vis dėlto, kai prieskonių per daug, maistą tenka išmesti. Jei svetimi, o dažnai dar ir iškraipyti, žodžiai kartojami nuolatos, kyla klausimas, ar norima pasodrinti savo kalbą, ar pasimaivyti, pasipuikuoti svetimų kalbų mokėjimu.

Dar keisčiau, kai svetimų kalbų žodžiai atsiduria viešuose užrašuose. Užsienio bei tarptautines įmones, tarptautinių „brendų“ naudotojus galima suprasti: jei pleti veiklą į skirtingas šalis, bene kiekvienąsyk versi savus pavadinimus ar ženklus į vietines kalbas? Liūdniau, kai savi verslininkai savo įmones vadina užsienietiškai, pavyzdžiui – „Maxima“ ar „Forum Palace“.

Diskutuotina, ar čia reikalingas švietimas ir atviras dialogas, ar įstatymo ranka. Veržiantis į tarptautines rinkas atitinkamai kuriami pavadinimai ir prekių ženklai. Tai suprasti galima, bet… Šį rugsėjį pasigirdo žinia, jog į Lietuvą kviečiamas lenkų prekybos tinklas. Spėliota, ar tai bus „Biedronka“, ar „Żabka“. O dabar paspėliokime, ar Lietuvoje šie tinklai keis pavadinimus? Vargu. Nekeitė nė „Orlen“. Lenkiškam tinklui – lenkiškas pavadinimas. O lietuviškam?

Darsyk nusileiskime. Privačios įmonės yra privačios įmonės. Bet kaip suprasti viešus užrašus savivaldybių iniciatyva? Lenkiškąsias savivaldybes kol kas palikime ramybėje, pirmiau apsišluokime lietuviškus kiemus. Vilniaus miesto mero iniciatyva pakabintos gatvių lentelės įvairių tautinių bendrijų kalbomis – lietuvių darbas. Kauno miesto savivaldybė atrodytų patriotiškesnė – ji net sutiko priimti Vilniaus vadovų atmestą Vytį. Bet ar tai nėra tik viešųjų ryšių akcija? Ne taip seniai pasirodė savivaldybės iniciatyva „Like Bike“…

Iš tiesų gražus sąskambis, gera iniciatyva, kad kauniečiai ir miesto svečiai gyventų sveikiau, daugiau sportuotų, mažiau terštų aplinką. Bet tiek pačią iniciatyvą, tiek viešus užrašus apie ją galima buvo įvardyti lietuviškai. Geras reklamos specialistas tikrai galėjo pasiūlyti išradingą, patrauklų ir smagų sprendimą, prilygstantį šiam dviejų angliškų žodžių sąskambiui.

Panašu, jog tiek daugiatautis, liberalų valdomas Vilnius, tiek lietuvių dominuojamas ir „valstiečių“ draugų valdomas Kaunas išgyvena tą pačią krizę. Remigijus Šimašius didžiuojasi savo naryste Šaulių sąjungoje, Visvaldas Matijošaitis žada priimti Vyčio paminklą, bet kalbinė savimonė vienodai silpnoka abiem šiais atvejais. Iš atviro liberalo bent žinai, ko laukti, bet kai tą patį daro politikas, deklaruojantis patriotizmą, pastarasis ima kelti rimtų abejonių.

Apibendrinant galima teigti, jog visuomenėje reikia daugiau diskusijų, o kai kuriais atvejais – ir griežtesnių taisyklių. Šiame kontekste džiugu, jog Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu tapo vienas objektyviausių ir lanksčiausių Lietuvos žurnalistų, o kartu – principingas tautininkas plačiąja šio žodžio prasme. Brėkšta viltis, jog diskusinė patirtis bus pritaikyta tiek santykiuose su kalbinės savimonės stokojančiais lietuviais, tiek su kitataučiais piliečiais, o prireikus bus įsakmiai pagrūmota pirštu.

Lietuvių tauta – Lietuvos valstybės pagrindas, o vienas iš lietuvių tautos pagrindų – lietuvių kalba. Taigi, lietuvių kalba tam tikra prasme yra ir vienas iš Lietuvos valstybės pagrindų. Už šią vertybę daug kas aukojo savo jėgas, sveikatą ir net gyvybes. Nejau visa tai buvo veltui?

Nuosaikesnis žmogus paklaus: argi vienas kitas užrašas kita kalba, vienas kitas svetimžodis, vienas kitas žargonas sunaikins lietuvių kalbą? O kai kam pasirodys, jog apskritai ciniška lyginti lietuvių kalbos draudimą ankstesniais laikais su kitų kalbų įteisinimu šioje epochoje. Šios abejonės visiškai teisingos. Bet tiktai iki tam tikro laipsnio. Kol svetimas žodis tėra išimtis – tiek to pavojaus. Bet kuo toliau, tuo labiau tai tampa taisykle. Draudimas nuo įteisinimo, žinoma, skiriasi, tiek moraliai, tiek pačia savo esme, o štai jų pasekmės gali būti labai panašios.

Istoriškai lietuvių tauta išgyveno tiek draudimų, tiek įteisinimų laikotarpius. Abiejų Tautų Respublikoje ir dar iki jos įkūrimo vargu, ar kas draudė lietuvių kalbą valstybės mastu. Lenkų kunigai, aiškinę valstiečiams, jog Dievas geriau supras lenkų kalbą, atskiras atvejis. Būtent valstiečiai ilgiau ir geriau išsaugojo lietuvių kalbą. Tuo tarpu aukštuomenė lenkėjo savanoriškai. Atėjus laikui absoliuti jos dauguma įsijungė į atgimusią lenkų tautą. Vokiečių valdomose lietuvių žemėse vokietinimas vyko palaipsniui, o štai rusai bandė surusinti lietuvius greitai ir brutaliai. Pasirodė, jog atvira prievarta ir draudimai pasiteisino menkiausiai.

Lietuvis – toks jau žmogus, kuris atvirai prievartai priešinasi, o subtiliam spaudimui pasiduoda. Šia prasme savasties draudimas net mažiau pavojingas, nei svetimybės įteisinimas. Savo laiku lenkų, vokiečių, rusų kalbos buvo pateikinėjamos, kaip aukštesnės kultūros, netgi aukštesnės žmogiškumo prabos žymenys. Dabar panašiai pateikiama anglų kalba. Rusų politika žlugo dėl staigios ir atviros prievartos, o štai lenkų ir vokiečių asimiliacijos projektai prasidėjo švelniai, paruošta dirva, ir tiktai po to prievarta imta naikinti lietuvybės likučius. Ten, kur lietuvių išliko daugiau, toji prievarta irgi paskatino pasipriešinimą ir tautinį atgimimą.

Žinoma, juokinga būtų teigti, kad anglų kalba pavers lietuvius anglais. Šiandien ši kalba – veikiau kosmopolitizmo, nei anglų tautos žymuo. Svarbu ir būtina ją mokėti, ir mokėti gerai. Bet ką sakyti, kai universitetuose jau siūloma mokslo darbuose pirmenybę teikti anglų kalbai? Lieka viltis, kad šie pirmieji prievartos ženklai sukels tai, ką sukeldavo ankstesni prievartos atvejai. Bet kol kas daugiau veikiama subtiliai – tai labiausiai ir baugina.

Totorių ar vokiečių kalbos Vilniaus gatvių lentelėse – mažiausia problema. Tai labiau principo, nei praktikos klausimas: arba valstybinė kalba Lietuvoje yra, arba jos nėra. Taigi, praktinė šių atvejų žala reiškiasi tiek, kiek pakertamas bendras principas, atskiriant valstybę ir viešąjį gyvenimą nuo lietuvių kalbos. O štai lenkų kalbos faktinis statusas Pietryčių Lietuvoje vis labiau stiprina lenkakalbių lietuvių atskirtį nuo Lietuvos ir sąsajas su Lenkija.

Šiuo atveju reikia tiek principingumo, tiek didelės išminties. Pripažįstant absoliučią šio krašto gyventojų teisę laikyti save tiek lenkakalbiais lietuviais, tiek Lietuvos lenkais, gerbiant jų kalbą tiek privačiu, tiek visuomeniniu lygiu, būtina stiprinti jų ryšį su Lietuvos valstybe. Čia sunkiai apsieisime be lietuvių kalbos, kaip valstybinės, įtvirtintos kaip tokios ir savivaldos lygmeniu. Lygiagrečiai būtina sudaryti kuo platesnes sąlygas šio krašto žmonių kultūros plėtrai, socialinei gerovei, politiniam įsitraukimui į valstybės gyvenimą.

Neturi likti nuošalyje ir lenkų kalba, o ypač – savitos, unikalios vietos lenkų tarmės, kurių studijos ir vartojimas viešame gyvenime turi būti tiktai skatinami. Bet viešasis gyvenimas šiuo atveju nėra tas pats, kas valstybės gyvenimas, įskaitant savivaldą, kuri yra valstybės įstaiga. Vietoje to reiktų investuoti į vietos žiniasklaidą ir kultūros įstaigas, kurios propaguotų lojalumą Lietuvai. Lenkakalbiams Lietuvos gyventojams būtina parodyti, kad principinga laikysena dėl valstybinės kalbos jokiu būdu nėra kova su lenkų kalba ar pačia bendruomene kaip tokia.

Lenkiški laikraščiai, lenkiška televizija, lenkiškas radijas, lenkiški renginiai yra viena, o valstybiniai dokumentai, oficialūs gyvenviečių, kitų vietovių, gatvių pavadinimai – kita. Tai galėtų būti diskusinė pozicija abipusiai priimtinam kompromisui.

Lietuvos istorinė patirtis kitokia, nei valstybių, kuriose veikia daugiakalbystė valstybiniu lygiu. Tuo labiau, kad sėkmingų atvejų, kur tokiu būdu integruotos skirtingos tautos, net Europoje maža. Iš esmės tai – Šveicarija ir Suomija. Šveicariją sudaro keturios tautos, iš kurių trys turi savo valstybes kaimynystėje, bet Šveicarijos vokiečiai grūmėsi su Austrijos vokiečiais už Šveicariją, kaip ir Šveicarijos prancūzai – su Prancūzijos prancūzais. Suomijos švedai tokio pasirinkimo išvengė, nes Suomija savo valstybingumą atsikovojo iš Rusijos, o ne iš Švedijos. Nebuvo net kalbos, kad Suomijos švedų bendruomenė būtų masiškai siekusi Švedijos valdžios.

Daugelis šalių, kuriose veikia daugiakalbystės principas valstybės ar savivaldos lygiu, turi labai rimtų tautinių įtampų, pradedant Belgija ir Ispanija, baigiant Rumunija ir Ukraina. Pirmoji iš jų apskritai yra dirbtinė šalis, Ispanija bei Rumunija laiko užėmusios teritorijas, kurios nuo seno priklauso kitoms tautoms, o Ukrainoje veikusi dvikalbystė buvo rusifikacijos pasekmė. Ši dvikalbystė ilgai trukdė susiformuoti vieningai pilietinei visuomenei ir iš dalies ji sąlygojo pilietinį konfliktą, kuriuo pasinaudojo Rusija, pradėjusi agresiją prieš Ukrainą.

Baltarusijoje dvikalbystė, faktiškai įtvirtinusi rusų kalbos viršenybę, žengė drauge su politine rusifikacija, o Airija – priešingas pavyzdys, kur atsikovojus valstybę oficialiai imta skatinti gėlų kalbą, drauge vartojant daugumai airių įprastą anglų kalbą. Vis dėlto intencija – visiškai priešinga, nei Baltarusijoje: Airijoje nuo svetimos kalbos bandoma grįžti prie savos.

Lietuvoje XIX–XX a. susiklostė, kad pasirinkę lietuvių kalbą liko lietuviais, o pasirinkę lenkų kalbą – su gerbtinomis išimtimis – pasirinko tiek lenkų tautą, tiek Lenkijos valstybę. Šis istorinis pavyzdys nėra skirtas tam, kad šiandien badytume juo akis bendrapiliečiams lenkams. Gink, Dieve. Bet šis pavyzdys reikalauja sprendimo, kuris galėtų būti toks: sudarant kuo geresnes sąlygas Lietuvos lenkų tautiniam tapatumui skatinti juose Lietuvos pilietinį tapatumą.

Viena esminių sąlygų tam glūdi kalbos srityje. Oficiali valstybinė kalba leidžia aiškiau suprasti, jog šie mūsų bendrapiliečiai gyvena Lietuvoje, o ne Lenkijoje ar kokioje nors saloje. Tas pats galioja bendrapiliečiams rusams, baltarusiams, žydams ir visiems kitiems. Valstybinė kalba sudaro vienodas sąlygas visiems piliečiams saistytis su konkrečia valstybe. O privačiu ir visuomeniniu lygiu kiekvienas gali vartoti savo kalbą visiškai laisvai.

Išsaugokime valstybinę kalbą valstybine. Išsaugokime Lietuvą – mūsų visų bendrą Tėvynę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  2. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  3. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  4. Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  6. O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
  7. J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
  8. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  9. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  10. G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori
  11. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  12. A. Virvičienė. Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma
  13. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  14. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  15. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Kažin says:
    6 metai ago

    “Lietuvoje XIX–XX a. susiklostė, kad pasirinkę lietuvių kalbą liko lietuviais, o pasirinkę lenkų kalbą – su gerbtinomis išimtimis – pasirinko tiek lenkų tautą, tiek Lenkijos valstybę.” Kokia čia gali būti kalba apie pasirinkimą nesant laisvės, gyvenant kitos valstybės priespaudoje, lenkiškos bažnyčios įtakoje ir pan. Istorijos ir politikos supratime visiškas autoriaus nusiritimas liberlizmo link…

    Atsakyti
  2. jo says:
    6 metai ago

    šis pavyzdys reikalauja sprendimo, kuris galėtų būti toks: sudarant kuo geresnes sąlygas Lietuvos lenkų tautiniam tapatumui skatinti juose Lietuvos pilietinį tapatumą.
    Kokias dar geresnes sąlygas sudaryti „Lietuvos lenkų tautiniam tapatumui skatinti“? Šiuo metu tiems nutautintiems lietuvių kilmės žmonėms kaimyninė priešiška valstybė aktyviai diegia ir skatina lenkišką tapatumą, nors patys tie žmonės ir jų protėviai lenkiško tapatumo niekada neturėjo ir iki šiol neturi. Tas tapatumas jiems atvežamas iš Lenkijos: lenkiški tautiniai šokiai, liaudies dainos, tautiniai drabužiai, lenkų kalba – ne vietiniai, o importas iš Lenkijos. Kartu jiems diegiamas ir Lenkijos pilietinis tapatumas ir Lietuvos atmetimas. Lietuva tai priešiškai politikai, deja, pataikauja, o turėtų ją visiškai užkardyti ir diegti ten ne importuojamą, o vietinę tapatybę, kuri yra ne lenkiška, o lietuviška.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Parodykite man kitą valstybę, kur TIEK pinigų leidžiama kitatautį pagaliau paversti lenku…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        6 metai ago

        Tikra tiesa.

        Atsakyti
  3. Žemyna says:
    6 metai ago

    To klausiau savęs rinkdama parašus už „Talkos” paso projektą.
    O prieš beveik 30 metų rinkau juos, kad LK būtų paskelbta valstybine. Paskelbė. Tačiau tai liko popieriuje. Tai kam reikėjo apsimesti, jog ji bus valstybinė, kad bus tik reta išimtis, kai ne ja bus parašyta.
    Jau turime begalę pasų su įrašais nevalstybine kalba, kurių nesupranta, kaip jie skamba nežino nei tarnautojai, nei privatūs asmenys. Iš mokslo žmonių reikalauja taisyklingos anglų kalbos ir tekstų anglų k., o mokyklą gali baigti valstybinės gerai nemokėdamas… Mieste užrašas valstybine k. ne toks jau dažnas, tad žmogus, iš provincijos atvažiavęs į sostinę, nelabai bus tikras, jog tikrai čia vis dar Lietuva…

    Atsakyti
  4. Daiva says:
    6 metai ago

    Bent jau Vilnius gyvena kam tik nori, tik ne savo piliečiams: Coffee in ir out, vietoj to, kad organizuotume seniausios Europoje kalbos kursus turistams, išmokytume juos nors po vieną lietuvišką žodį bent iš iškabų. Jei patys savęs negerbiame, tai ir kiti negerbs. Labai paprastai tą kosmopolitinį įsiteikinėjimą užsieniečiams būtų galima suvaldyti per mokesčius: nori užsienietiškos iškabos – mokėk dvigubą pajamų mokestį. Ir tuo vėl visi taptų lietuviais, jei buvo tai pamiršę.

    Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    6 metai ago

    Ir vėl M. Kundrotas nesąmonių prirašė:
    1. “valstybinės kalbos klausimas pernelyg dažnai suvedamas vien tik į santykius tarp lietuvių ir kitataučių piliečių”;
    Niekada Lietuvoje nebuvo kitų tautų žemių, kas = nėra čia jokių kitataučių, nebent atvykusių iš savų šalių laikinam darbui;
    2. “Neturi likti nuošalyje savitos, unikalios vietos lenkų tarmės, kurių studijos ir vartojimas viešame gyvenime turi būti tiktai skatinami”
    Kokios dar tarmės, jei čia jų genčių nėra buvę?
    Žargonas su n visokių kalbų žodžių nuotrupų nėra jokia tarmė;
    3. “Daugelis šalių, kuriose veikia daugiakalbystės principas valstybės ar savivaldos lygiu, turi labai rimtų tautinių įtampų”.

    Va, čia pats save įsivarė į spąstus – ar Lietuvai reikia tų įtampų, separatizmo ir pan?
    Citata: “Metiniame grėsmių vertinime perspėdamas dėl „išskirtinių teisių“ vietos lenkams Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertino galimą separatizmo pavojų, sako departamento vadovas Darius Jauniškis”.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-jauniskis-perspedamas-del-isskirtiniu-teisiu-lenkams-vsd-kalbejo-apie-separatizmo-pavoju.d?id=74241924

    Kuo baigiasi tokie daugiakalbiškumo skatinimai, kas yra valstybei priešiškų jėgų auginimas?
    Štai kuo:
    http://botsman-katsman.com/face-of-katsapi/

    Atsakyti
  6. pranas says:
    6 metai ago

    INTEGRALU, nieko nepasakysi… Štai rašeiva, kuris vos prieš mėnesį svaičiojo apie pamėklišką Polskos-Lietuvos “tarpjūrį” po geopolitiniu Lenkijos (savaime suprantama) sparneliu, dabar toliau tęsia “Alke” savo darbą ir bando infekuoti mūsų smegenis diversine idėja apie “tuteišo-lenkybės” kultūrinių poreikių & atitinkamos “tapatybės” puoselėjimą (!) suluošintoje mažutėje šalyje, kuri paskutiniais kraujais baigia nukraujuoti. Ir jis toliau (nė neabejoju) kaip niekur nieko vaizduos “patriotą” tipo “patriotinėj” svetainėj.

    Atsakyti
  7. Mikutis says:
    6 metai ago

    !!! Ir tai lietuvių tautininkų ideologas? Tokie ,,ideologai” vėl grąžins į tuos laikus kai kai lietuviškai buvo leidžiama kalbėti tik tvarte su gyvuliais.

    Atsakyti
  8. rimant says:
    6 metai ago

    Lietuvos lenkai kalba ne savita lenkų kalbos tarme, o viena iš baltarusių tarmių “po prostu”, bet dauguma namie kalba ne “po prostu”, o rusiškai. Tik lenkiškoje mokykloje jų vaikus už Lietuvos valstybės mokesčius moko svetima svetimos valstybės kalba, kuri Lietuvoje yra nesvarbi, nes daug svarbiau gerai mokėti valstybinę kalbą tos šalies, kurios pilietis esi.

    Atsakyti
  9. Kemblys says:
    6 metai ago

    Marius Kundrotas:
    ,,Netgi tie lietuviai, kurie laiko save patriotais, o dalis jų tokie ir yra, dažnai taip prisodrina savo kalbą svetimos kalbos žodžiais ir žargonais, kad sunku suprasti, ar kalba lietuvis.”

    🙂 🙂 🙂 🙂 🙂

    Atsakyti
  10. Rolandas says:
    6 metai ago

    labai geras straipsnis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 metai ago

      … Lietuvos priešams.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Gėda dėl valstybinės kalbos nemokančių ministrių

2023 09 08
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Akademikas Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą

2023 08 29
Lietuvos piliečio pasas | vrm.lt nuotr.

Prašoma atimti pilietybę iš J. Kudimovo

2023 08 28
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba

2023 08 26
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
  • Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
  • Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
6
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
33
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

by daiva
2023 09 08
12
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino, ar nediskriminuojami vairuotojai, nekalbantys lietuviškai. Ak, ašaros man jau akis traukia!

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Pajūrietis apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • >Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kažin apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Rimgaudas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Pasirengimo Europos Vadovų Tarybai centre – „Brexit“ derybos

Pasirengimo Europos Vadovų Tarybai centre – „Brexit“ derybos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai