Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių mokomaja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.
Dar yra mokykla baltarusių mokomaja kalba, dalis dalykų čia mokoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui!
Iš paminėtų skaičių lengva nustatyti, kad 10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam pačiam skaičiui rusų – 4,27 mokyklos, lenkų – 4,76 mokyklos. Geriausia padėtis, kaip matome, yra Lietuvos lenkų.
Dar ryškesnis skirtumas, padalinus besimokančius vaikus iš mokyklų skaičiaus. Lietuvių mokyklose mokosi 324,7 tūkst. mokinių, rusų – 14401, lenkų – 11418. Nesunku paskaičiuoti, kad 10-čiai tūkstančių lietuvių mokinių tenka 32,5 mokyklos, tokiam pat skaičiui rusų mokinių 38,8; lenkų, neįtikėtina – 66,5 mokyklos! Lyderiai be jokios konkurencijos – lenkai.
Atrodytų, kad Lietuvos lenkai turėtų džiaugtis savo švietimu, jie mokyklų turi dvigubai daugiau negu lietuviai. Deja, paradoksas, vietoje pasidalinimo džiaugsmu pasauliui ir Lenkijai, visur skleidžiamos žinios apie tragišką Lietuvos lenkų švietimo būklę, kaltinama Lietuvos valdžia neva diskriminuojanti lenkus. Karas dėl Lietuvos lenkų švietimo prasidėjo nuo pat mūsų nepriklausomybės paskelbimo. Priminsiu keletą detalių iš šio karo veiksmų teatro.
Jis prasidėjo dar 1991 m. gruodį, kai atvykusiai Danijos ir Švedijos Helsinkio komitetų delegacijai Lietuvos lenkai greta kitų absurdų piešė savo „baisią“ padėtį, nes 1945 m. buvo 300 lenkiškų mokyklų, o 1991 m. „tik“ 99 (bet 1993 jau 130), tačiau ir su tokiais skaičiais ir tuomet, ir dabar su Lietuva negali varžytis jokia kita pasaulio šalis šalia Lenkijos.
1995 metais atvykęs ETPA atstovas Džordžas Frunda (György Frunda) skundė Lietuvą (diktuojant, aišku, Lietuvos lenkų veikėjams), kad „rengiant mokytojus lenkų mokykloms yra naudojama lietuvių kalba“ (angl. „use of Lithuanian in training teachers for Polish language schools“). Suprask, jei bendros, pvz., filosofijos paskaitos vyksta lietuviškai, lenkai ten kankinasi nieko nesuprasdami.
Beje, tas pat atstovas siūlė pratęsti valstybinės kalbos nemokėjimo laikotarpį, nes reikalauti iš lenkų gydytojų rašyti ligos istorijas ar mokytojams pildyti žurnalus lietuviškai dar būtų „per anksti“. Tačiau po antrojo Dž. Frundos vizito 1997 m. pavasarį visi priekaištai dingo ir Asamblėja pasveikino Lietuvą, „įtvirtinusią teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimynais“.
Atrodytų, kad po šio tarptautinio pripažinimo lenkų skundai prieš Lietuvą turėjo baigtis. Kur tau! Jie nesiliovė nei prieš 20, nei prieš 10 metų, nei dabar. Aišku, kad skųstis lenkiškų mokyklų trūkumu būtų nesąmonė, todėl rastas naujas arkliukas – lietuvių kalba, kurios esą neįmanoma išmokti. Taip išeitų, kad rusų, baltarusių, žydų vaikai savo mokyklose gali ją išmokti, kaip ir kitų 150 tautybių vaikai, neturintys savo mokyklų, bet Lietuvos lenkai niekaip.
Sugrįškime į šias dienas, ką jie sako dabar? Žinoma lenkų veikėja Renata Cytacka prieš keletą savaičių savo mintis įvardijo „Ar Lietuvos valdžia turi kankinti lenkų vaikus?“: „Lietuva nieko nepadarė, kad lenkų vaikai galėtų normaliai mokytis lietuvių kalbos. Negalima vienodinti programų, nes lenkų vaikų, žengiant jiems į pirmą klasę, lietuvių kalbos žinios yra nulinės.
Suvienodintas mokymas yra sunkus ir vyresnėse klasėse, nekalbant jau apie nesąžiningą brandos egzaminą. Lenkų vaikai patiria aiškią diskriminaciją, nes turėdami mažiau lietuvių kalbos pamokų, jie turi mokytis daugiau. Lietuvių kalba lenkų vaikams yra svetima. Lietuvių kalbos mokymo reforma yra beviltiška“.
Žinomas Lietuvos lenkų švietimo ideologas Juzefas Kviatkovskis irgi laikosi tos pačios Lietuvos bjaurinimo politikos. Kalbėdamas pernai Seime (lygiai taip pat jis kalba ir dabar) prisipažino, kad nieko gero lenkų švietime jis nemato, tik „asimiliacijos elementus, diskriminuojantį švietimo įstatymą, draudimus mažumai integruotis į šalies gyvenimą, tendencijas bloginti mažumų padėtį“.
Ir dar: „Lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas turėjo negatyvų integravimosi į Lietuvos švietimo sistemą poveikį, kaip ir programų suvienodinimas pirmose klasėse, mažumoms tai yra išmokta kalba. Kiekvienai mokyklų grupei turi būti atskira programa bei specialiai parengti lituanistai, kurie mokėtų mažumos kalbą. Privalome nuolat rūpintis lenkų švietimo išsaugojimu, ryžtingai priešintis valdžios mėginimams apriboti Lietuvos lenkų švietimą“.
Palyginti nuosaikus lenkų laikraštis „Kurier Wilenski“ irgi neatsispyrė pagundai paverkšlenti dėl lenkų švietimo. Straipsnyje su efektinga antrašte „Suvienodinti lietuvių kalbos programas – negarbingas reikalavimas“ aiškinama, kad „lietuvių kalbos vadovėliai užmuša bet kokį norą mokytis“. „Mokymo procesas, koks vyksta dabar, yra didelė skriauda vaikui, ypač pradinėse klasėse“. „Ar iš viso reikia to suvienodinimo, nes daugumai mokinių to neįmanoma pasiekti“.
Čia pridurčiau, kad Lenkijoje, Punsko lietuviškoje mokykloje pradinėse klasėse lenkų kalbos pamokų yra netgi daugiau negu lietuvių, todėl jau baigdami pradinę vaikai žino gramatiką, gali kalbėti ir skaityti lenkiškai. Lietuvoje dar ir vyresnėse klasėse lenkai tik vejasi ir vejasi lietuvius ir niekaip nepasiveja iki pat abitūros egzaminų.
Tarytum šių karo su lietuvių kalba frontų būtų per maža, prieš savaitę į jį įsijungė radijo stotis „Znad Wilii“. Lenkiškų mokyklų atstovai aiškino, kad lietuvių kalbos pamokos mokiniams kelia emocinę įtampą, nenorą jos mokytis, beje, paaiškėjo, kad net 70 proc. lenkų mokinių tėvų abejoja suvienodinimo nauda. O minėtas J.Kviatkovskis radijui trinktelėjo: „Vienintelė išeitis – grįžimas prie skirtingų programų“, t.y. normali lietuvių kalba lietuviams, susilpninta lenkams.
Ne kartą rašiau, kad Baltarusijos Gardino mokyklos lenkų mokomaja kalba direktorė, išgirdusi iš manęs, kad Lietuvos lenkų mokyklose valstybinės kalbos mokymui taikomi susilpninti reikalavimai, tiesiog pasibaisėjo: ką jūs darote?! „Jei taip būtų pas mus, niekas neleistų vaikų į tokią mokyklą!“ O Lietuvos lenkai leidžia ir piktinasi pasiūlymu išmokti normalią lietuvių kalbą.
Didžiausias argumentas mokymo suvienodinimui yra kitų tautybių, tarp jų ir rusų vaikai, kurie mokosi lietuvių kalbą be skandalų visa reikalaujama apimtimi. Tačiau vietoje to, kad Lietuvos lenkų inteligentai, organizacijų lyderiai bet kuria proga aiškintų tautiečiams, kad lietuvių kalbą reikia mokėti puikiai, užsiima viskuo, kad tik sutrukdytų taip ją išmokti.
Pabaigai – ištraukėlė iš prieš puspenktų metų „Delfiui“ rašyto straipsnio „Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?“: „Lenkijos europarlamentaras Kšyštofas Lysekas (Krzysztof Lisek) neseniai rašė: „jei kas nors yra Lietuvos pilietis, jis turi mokėti lietuvių kalbą ne gerai, bet puikiai“ (lenk. „nie w stopniu dobrym lecz biegłym“). Lygiai taip pat manau, kad negalima būti Lenkijos piliečiu ir puikiai nekalbėti lenkiškai“.
Deja, Lietuvos lenkų lyderiai daro viską, kad to nebūtų ir tuo pačiu daro meškos paslaugą Lietuvos lenkų mažumos jaunimui, mažindami jų karjeros bei gyvenimo komforto galimybes“.
Praėjus beveik penkmečiui nuo straipsnio pasirodymo, viskas liko po senovei, Lietuvos lenkai neklauso savo tautiečio žodžių ir keikia lietuvių kalbą, o jų veikėjai netgi ragina jos nesimokyti. Ar padėtis kada nors pasikeis?
“Vilenščyznos” vadukai pripažįsta, kad jų bendratautiečiai yra tokie kvaili, kad nesugeba gerai išmokti valstybinę kalbą?! Graudu…
Nesupranti vieno: jei jau taip nenori mokytis lietuviu kalbos, tai ko nepavaziuoja 500 km pieciau? Ten nereiks jokiu lietuviu mokytis, pragyvenimas bus pigesnis, klimatas siltesnis, apllink visi broliai ir seses bus…. esme tame, kaip kaiminka “lenke” sake, kad kas menesi ji babkes gauna, kad vaika i lenku mokykla leistu ir jai nesvarbu, kad tas vaikas nenori ten ir kad nemoka tos lenku kalbos, nes tarpusavy kalbasi ir barasi rusiskai…. papildomas pinigas nemaiso….
Na, ne, manau, kad jie vis dėlto yra kvailesni už etninius Lenkijos lietuvius: anie lenkiškai “varo” gal net geriau už lenkus…
Atsiprašau gerbiamų skaitytojų – truputį ne į temą. Prisiminiau seną sovietinę propagandinę dainą “Chotiat li ruskije vojny?” (rus. – ar rusai nori karo). Mano galva, rusai karo nenori, bet… visą laiką su kuo nors kariauja… Ką norėjau tuo pasakyti? Gerb. A.Lapinsko straipsnio pavadinimas, sakyčiau, yra retorinis. Norint išmokti svetimą kalbą reikia tik vieno dalyko – noro! Na, o apie valstybinės kalbos (!) gerą mokėjimą aš gal patylėsiu… O jei noro nėra, tai nepadės nė pačios pažangiausios metodikos.
Taip pat patylėkite ir apie lietuvių kalbos mokymą kitakalbėse mokyklose – be jokios metodikos – net vadovėlių kitakalbiiukams nėra ir meišleista po 1992. Pradinio ugdymo programoke ir lietuvių kalbos mokymo programa to nemato, nenumato irir jokkia instukcija nereikalauja. Tai vaikų kankinimas ir neapykantos valstybinei kalbai ugdymas.
Naujavilnietis VB
Šiandien radijas pranešė apie valstiečių koaliciją su Akcija.
Joje pasižadėjimas rūpintis TM kultūros centrais, dar kažkuo. Tai Kitataučių Bendrijomis, kaip buvo iki šiol, nebesirūpins, tik Tautinėmis mažumomis? 🙂
Valio, pagaliau bus pasirūpinta karaimais ir totoriais, nes ligi šiol juos užgoždavo didesni ir brutalesni, kurie visokiu šantažu už gerklės vyriausybes ir politikus laikė….
Mielieji, atsiprašau už dezinformaciją – Tai Šimašius tokią pasirašė. Dar ne valstyčiai!
Žemyna, kalbant apie mažumas man, nors mano seksualinė orientacija ir yra tradicinė, kyla asociacijos su seksualinėmis mažumomis – LGBT (lezbietės, gėjai, biseksualai, transvestitai). Tai Šimašius dabar rūpinsis šitomis mažumomis? Kaip gražu, kaip krikščioniška!
P.S. Užmiršau savo komentare paminėti, kad pagal LR Konstituciją Lietuvoje yra tik TAUTINĖS BENDRIJOS, o apie jokias tautines mažumas ten nėra nė vieno žodžio. Taigi, kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi ir baikime vieną kartą pliurpti apie kažkokias mistines tautines mažumas. O jei kalba eina apie Pietryčių Lietuvos gyventojus, tai vienas kitas ten, be abejo, yra kadaise iš Lenkijos atvykusių lenkų palikuonis, bet dauguma – tai sulenkėję lietuviai ir gudai dažniausiai tarp savęs bendraujantys “po prostu” arba rusiškai. Štai jums, ponai ir panowie, ir “lenkų tautinė mažuma”… Nejuokinkite mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš.
O žodis Bendrija žymi organizaciją, o ne kokią tai žmonių grupę.
Pvz., suvažiuoja iš kaži kar visokie žmoneliai ir, jei jie nori tarpusavyje susitikinėti, steigia organizaciją – bendriją, po ko registravimo gali jos įstatų rėmuose bendrauti, šokti, mokyklėles laikyti, kad jų vaikai nepamirštų tėvų kalbos.
Bet negali dalyvauti politiniame šalies gyvenime.
FRAMEWORK CONVENTION FOR THE
PROTECTION OF NATIONAL MINORITIES AND
EXPLANATORY REPORT – čia irgi apie bendrijas?
Ponia Bronislava, kai turėsite laisvo laiko, pavartykite pagrindinį mūsų įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš anksto galiu pasakyti, kad ten nerasite nė vieno žodžio apie jokias tautines mažumas. Ar žinote kodėl? Todėl, kad Lietuvoje jų paprasčiausiai nėra! LR Konstitucijoje yra parašyta tik apie TAUTINES BENDRIJAS. Malonaus skaitymo!
VII. Tautinių mažumų teisės.
73 straipsnis
Tautinės piliečių mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisės įstatymų ribose autonomingai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus – liaudies švietimą, labdarybę, savitarpinę pagalbą – ir šiems reikalams vesti įstatyme nurodyta tvarka renka atstovaujamus organus.
74 straipsnis
Minėtos 73 straipsnis tautinės mažumos turi teisės, eidamos tam tikrais įstatymais, apkrauti savo narius mokesniais tautinės kultūros reikalams ir naudojasi teisinga dalimi sumų, kurios Valstybės ir savivaldybių yra skiriamos švietimo ir labdarybės reikalams, jei šių reikalų netenkina bendros Valstybės ir savivaldybės įstaigos.
Tautinės mažumos, p.Bronislava, yra, pvz., Lenkijos kašūbai, vokiečiai, čekai, ukrainiečiai, baltarusiai, lietuviai, gyvenantys SAVO ETNINĖSE ŽEMĖSE, prijungtose prie Lenkijos!!! O kokias svetimas žemes yra prisijungusi Lietuva?! Dabartinė LR teritorija – tai ETNINĖS LIETUVIŲ ŽEMĖS, taigi čia negali būti jokių tautinių mažumų ir todėl mūsų Pagrindiniame Įstatyme – LR Konstitucijoje apie tai nieko neparašyta. Lietuvoje gyvenantys kitataučiai vadintini TAUTINĖS BENDRIJOS, o ne TAUTINĖS MAŽUMOS. Paklausite, o
koks gi skirtumas? Didelis!!! Tautinių mažumų ir tautinių bendrijų yra skirtinga teisinė padėtis!!! Jeigu Jūs, p.Bronislava, blogai suprantate lietuviškai, tai arba gerai išmokite mūsų valstybinę kalbą, arba nerašinėkite nesąmonių į lietuviškus tinklapius, o rašykite, pvz., į “Kurjer Wilenski” ar į kokį kitą slavišką dienraštį. Ačiū.
prašom skaityti komentarą p. Bronislavai
Konstitucijos nevartykite, ji negalioja be instrukcijos, kaip man atsakė Susisiekimo ministerijos plentų departamento viršininkas dėl vietovardžių kirčiavimo
Na, jau čia nučiuožta į lankas…
TM statusas taikomas ne už tai, kad kažkur susidarė didesnė kitataučių kolonija, ir ji įsigeidė šios tautos valstybėje įvesti kitos valstybės tvarką, o todėl, kad tai tavo etninė žemė, kuri per okupaciją ar politikų sprendimus jėga buvo priskirta kitai valstybei.
Tai, kad valstybių pakraščiuose dėl gyventojų maišymosi atsiranda imigrantų iš kaimyninės šalies, nesuteikia agresyviai kaimyninei valstybei teisių į jos pabėgėlių užimtas kaimyninės šalies žemes!
Dėl „varžomų” galimybių, dėl „bendrijų” ir kt. :
Mes turime TM įstatymą?
Ne. Ar tai kliudė burtis kitataučiams į organizacijas ir dalyvauti rinkimuose, politiniame šalies gyvenime, užimti postus? Ne. Net ir tiems, kas atvirai spjaudo į valstybę, į jos Konstituciją 🙂
Na, nebent nori apskritai surengti perversmą ir perimti valdžią į savo rankas…
Tada tikrai – kažkodėl lietuviai tokių teisių suteikti nenori 🙂 Kokie keisti, ar ne? 🙂
Tačiau , jei tamstai nepatogu tarti žodį bendrija, gali vadintis bendruomene. Arba tautine/kitataučių grupe. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Bet – viskas tuose Konstitucijos ir TMAPK rėmuose. Ir – ne atvirkščiai išverstos TMAPK, o tokios, kaip iš tiesų ten parašyta! Neapgaudinėjant tų, kas jos neskaitė 🙂
Visų pirma tamsta painioji Statistikos dep-to visaip grupuojamų ir skaičiuojamų gyventojų paskaičiuojamus rodiklius, gaunamus duomenis, tačiau šie neturi nieko bendro su TMAPK dokumento minimomis TM!
Kitataučiai niekur nėra stebuklas, apie kurį visi turėtų šokinėti! Jų visur pilna. Taip pat ir slavakalbių. Ir jie niekur neiškeliami virš vietos gyventojų. Netgi priešingai – TMAPK ir Chartijoje pažymima, kad jų teisės ir sąlygos negali būti geresnės ir didesnės, nei vietos gyventojų, dėl jų negali būti bloginamos vietos gyventojų sąlygos tvarkytis savo žemėje!
Nė vienoje valstybėje nebūtų įmanomas bendras pilietinis sugyvenimas, jei kiekviena kitataučių grupė trauktų antklodę į save!
Konstitucija ir įstatymai tam ir yra, kad sukurtų visiems VIENODAS teisines sąlygas gyventi, kad visiems uždėtų vienodas pareigas, kad būtų viena visus jungianti valstybinė kalba, kuria valstybė bendrauja su piliečiais, vienas teisingumas, viena Konstitucija ir t.t.
Kai nebėra geležinės uždangos, turi visas teises rinktis, kas tau svarbiau – tautinis ar pilietinis gyvenimo būdas.
Jei tik tautinis – gyveni nacionalinėje tave dominančios tautos valstybėje. Jei pilietinis – gyveni ten, kur pilietinės teisės tave labiau tenkina. Gali keliauti iš šalies į šalį, išbandyti visas pasaulio valstybes ir galiausiai paskelbti savo išvadas – katra iš pasaulio šalių geriausiai sutvarkė savo piliečių gyvenimą. Būtų visai įdomu.
Nuolatinis ir apgailėtinas įtakingų Lietuvos valdžios politikų ir pareigūnų nuolaidžiavimas lenkakalbių nacionalistinių veikėjų ir politikų politizuotiems reikalavimams sudarė sąlygas Lietuvoje susikurti ,,lenkiškai švietimo sistemai”.Tai šiose ,,lenkiškose”mokyklose-valdomose Tomaševskio nacionalistinės partijos veikėjų- jaunoji piliečių karta daugeliu atveju yra ruošiama ne Lietuvai,o Lenkijai. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ir jos padaliniai nesugeba tikrinti tautinių bendrijų švietimo įstaigų,kaip jose ir kokia apimtimi yra dėstoma istorija,kaip auklėjami mokiniai,kaip verbuojami mokiniai į šias mokyklas,ar mokytojų personalas ir jų vadovybė yra lojalūs Lietuvos valstybei. Išvados: 1/ dabartinis tautinių bendrijų,ypač lenka- ir rusakalbių, veikiantis švietimo modelis visiškai nepasiteisino ir kenksmingas integreciniams reiškiniams į lietuvišką visuomenę; 2/ tad būtina keisti švietimo modelį taip,kad visose švietimo įstaigose ,nepriklausomai nuo tautybės, visi dalykai būtų dėstoma tik lietuvių kalba,o tautinių bendrijų ir tautinių mažumų mokiniams sudaryti teisnes sąlygas pažinti savo kultūrą,kalbą šeštadieninėse mokyklose.
Ne modelių,reikia, o adekvataus lietuvių kalbos ugdymo kitakalbėse mokyklose. iki šiol joms neduota nei pritaikytų vadovėlių, nei mokytojų, suvokiančių, kad lietuvių fonetika visai svetima gimtakalbiams rusiukams ir lenkiukams. Niekas neparodo jekms, kur ilgas, kur trumpas balsis, kur tvirtapradis ar tvirtagalis dvigarsis, nes tų 55 balsinių garsų jų namų kalboje NĖRA.
Gerbiami Alko skaitytojai, pilietinė pareiga šaukia pasirašyti peticijos com “Už lygias Lietuvos piliečių teises su pabėgėliais”.
Nejaugi Lietuvos pensininkas turi gauti perpus tiek, kiek mokama pabėgėliui ? Kiek dar tęsis lietuvių ‘negrizacija’ (Achille Mbembe panaudota sąvoka) Lietuvoje ?
Gerb. Tvankstai, o kam pensininkams pinigai? Ką jie su jais veiks? Jie juk neturi fantazijos!!! Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras.
Tai kad Ostapas Benderis ne anglas buvo. 🙂
“Angliškas humoras” – posakis, nesietinas su anglų tautybe. Panašiai kaip posakis “Ramus kaip belgas”, reiškiantis ne belgų tautybę, o belgų veislės arklį. ?
‘Ramus kaip belgas’ atsirado 1914 m., kai Belgijos karalius dalyvavo pokylyje ir sužinojo, kad Vokietija peržengia sieną – iš susijaudinimo karaliui paleido vidurius, nuleido į kelnes, vaikštinėjo oriai lyg niekur nieko nebūtų atsitikę, nors nepakeliama smarvė visiems rietė nosis.
Nesąmonė!!! Pats sugalvojai ar kokia nors turgaus bobelė papasakojo?
Prieš pat prasidedant R. Pakso apklausai buvau atsitiktinai radęs to karališkojo įvykio aprašymą, kai R.P. pasisakė, kad ‘ramus kaip belgas’, citavau (lyg vokiškai, lyg nyderlandiškai, lyg angliškai) ir išverčiau į lietuvių kalbą, turėjau savo archyve, deja, jis sunaikintas ne dėl mano kaltės.
Senokai buvo, 2003-2004 m. žiemą, reikia vėl knistis ilgai keliomis kalbomis, kad surasti ir įrodyti. Žinoma, tai aprašoma I pasaulinio karo kuriozinių situacijų straipsniuose, jų rinkiniuose.
Pačio paaiškinime nėra jokios logikos, nes belgas – tai ne tautybė. Tai – arba Belgijos gyventojas, arba belgų veislės arklys. Belgijoje gyvena dvi dominuojančios tautos: tai flamandiškai (viena germanų kalbų) šnekantys flamandai (flamingai) ir frankofonai valonai. Turbūt, nereikia aiškinti, kad tas dvi tautas vienija TIK bendra valstybės teritorija, o jų kalbos ir būdas yra net labai skirtingi, taigi posakį “Ramus kaip belgas” niekaip negalima priskirti kažkokiai belgų tautybei, nes tokios paprasčiausiai nėra. Posakis “Ramus kaip belgas” atsirado Lietuvoje turint omeny belgų veislės arklius, kurie yra labai ramūs ir lėti. Lygiai taip pat galima pasakyti “Ramus kaip žemaitukas” turėdami galvoje ne Žemaitijos gyventojus, o žemaitukų veislės arklius. Apie Jo Didenybės Belgijos karaliaus apsišikimą, įtariu, būsi perskaitęs kažkokį nevykusį anekdotą…
Gerbiamas Vilnieti, kalbu gerai nyderlandiškai, skaitau ir rašydamas labai nedaug gramatinių klaidų padarau, su sintakse prasčiau. Tikrai žinau apie Belgiją nemažai, prisiskaitęs ir nyderlandiškai (ta pati kalba kaip Nyderlanduose, Briuselio – Den Boso tarmė, per paskutinius 50-60 metų labai tolsta nyderlandiška Nyderlanduose, o štai Belgijoje nyderlandiškai – tai flamandiškai (vlaams tarti flams), ir prancūziškai, esu pasivažinėjęs po abi dalis – Vlaanderen (tarti Flanderen, mes vadiname Flamandija) ir Wallonie (Valonija), kurios Ardėnų aukštas kalvas esu išmaišęs skersai ir išilgai – nuostabūs vaizdai.
Visi anekdotai iš gyvenimo …
Na, ir kas?!…
P.S. Beje, mes nesakome “Flamandija”, mes sakome “Flandrija” !!! ?
Na ir pasisekė Vilniečiui mane pagauti su Flandrija, vienžo, VALIO ! Taip ir būna, kai mažai lietuviškai skaitau, o vlaams en nederlands zull lezen bijna iedereen dag minst een paar uurtjes.
Problema -tik viena.Lietuvos valdžios jau 25-erius metus rūpinasi tik savo kišenių pilnumu,bet ne Lietuvos išlikimu.Tuo tarpu visų Lenkijos valdžių (nesvarbu kokia partija patenka į valdžią) tikslas- visapusiškais būdais stiprinti Lenkiją,o šio darbo rezultatas- maždaug 99 procentai Lenkijos piliečių laiko save lenkais.
Pasirodo, žmonės turi kas muzikinę, kas fonetinę klausą, bet yra ir išsiskiriančių ypatinga uosle pinigams bei jokiais matais neišmatuojamu godumu…
Latvija nuo 2020 m. pereina prie visuotinio mokymo valstybine latvių kalba. Tautinių bendrijų mokyklose bus palikta tik jų gimtoji kalba ir gal koks dalykėlis iš literatūros. O juk nelatvių ten kur kas didesnė dalis, nei Lietuvoje nelietuvių. Reikia solidarizuotis su broliukais!
Na, mes juk protingesni už kažkokius ten latvius…
P.S. Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras… ?
Mano galva, problema paprasta: visi tie jedinstvininkai – įsisvajoję lugandonų respublikų kūrėjai sėdi NE TEN, kur jiems derėtų. Ir tai, tiesą sakant – “mūsų” valdžios problema.
P. Bronislavai:
Tamsta ne visą „freimvorką“ skaitei! – Nepastebėjai tamsta pastraipos, kur apie kitataučius valstybėse yra atskira pastraipa su tokiu tekstu: ATVYKĖLIAI nelaikomi tautine mažuma.
Ar DB, ar LT, ar kitoje valstybėje tiek lenkai, tiek rusai yra vienodi atvykėliai. Net jei DB, LT, LV, Norvegijoje ar kitur kažkurio iš jų protėviai apsigyveno kad ir prieš 500 ar daugiau metų! Slavai atvyko čia į jau NE VIENĄ DEŠIMTĮ TŪKSTANČIŲ metų gyvenusių baltų žemes.
Kitas požymis, trukdantis slavakilmiams pretenduoti į TM statusą bet kurioje pasaulio šalyje (ir nedarantis garbės to reikalaujantiems!) – šios tautos turi savo nacionalines valstybes, kurios privalo rūpintis jų kultūriniu paveldu SAVO VALSTYBĖS teritorijoje. Jų tautos – ne kokios baigiančios nunykti, o viena turi kone 40, kita per 140 mln. gyventojų! Jau vien dėl to turėtų būti gėda virkauti ir lyg ubagėliui prašyti ar reikalauti sau išimčių, ir kad visi aplink tupinėtų, lyg apie galudienę.
TMAP dokumentų paskirtis – ne didelėms agresyvioms tautoms padėti be trukdžių plėstis mažesniųjų kaimynių sąskaita, o visai priešingai – APSAUGOTI nuo jų nesveikų apetitų šalia dar išlikusias mažesnes tautas, (nes etniniai mažesniųjų pakraščiai vis tampa agresyviosios dičkės „nuosavybe“), kad mažosios tautos nebūtų užgožtos ar prarytos didžiųjų ir taip galutinai „suvirškintos“! – Ar ne tai jos gėdingai vykdė daugybę amžių? Ar ne apie tai giriasi jų istorijos vadovėliai – kaip naikino Dievo kūrinį, t. y., kitas tautas ir jų savitas kultūras? Tautos, jų tautinis paveldas ir likimas – nėra politikų nuosavybė ir neturi tapti laipteliais jų karjerai! Pirmosios tautos yra Dievo duotos. Kitos tautos ir jų kalbos radosi būtent dėl to, kad maišėsi vienos su kitais, kai vienos į kitų žemes taikiai skverbėsi ar brutaliai okupavo.
Taigi, pagal Konvenciją galinga tauta nėra nykstanti vargšelė TM! Kitataučiai privalo laikytis tos pačios Konstitucijos, tų pačių įstatymų, kaip ir etniniai vietos gyventojai. Būtent tai suteikia lygias teises visiems šalies piliečiams, nežiūrint jų tautinės kilmės. Išimtis taikoma tik kitataučiams, neturintiems pasaulyje savo nacionalinių valstybių – galbūt besočių savo kaimynių dėka! 🙁 Tokios pas mus – totoriai su karaimais!
Ar ne gėda save dora krikščione skelbiančiai dičkei piktnaudžiauti savo 43 mln. dydžio gerkle, rėkti garsiau už visus ir stengtis pirma visų pasinaudoti biudžeto ištekliais, kai puikiai mato, jog šalia yra iš tiesų visas teises į SAVO kultūros apsaugą turintys karaimai su totoriais? Ką bendro toks elgesys turi su Dekalogu???
Medicinoje laikomasi taisyklės pirma gelbėti tą, kurs tyliai kenčia. Tam, kas pajėgus visus perrėkti, mirtis dar tikrai negresia – toks veikiau „от жиру бесится”. Arba kažkam pasitarnauja už 30 grašių…
Krymo totoriai ir karaimai turėjo savo valstybę Kryme, kurią rusai okupavo ir panaikino. Kazanės totoriai turi savo respubliką Rusijos Federacijos sudėtyje, o čigonų tėvynė yra Indostano pus. Taigi nei totoriai, nei karaimai, nei čigonai nėra “našlaičiai”!
T.y., tamsta teigi, jog ir Sibiro totoriai turi SAVO ATSKIRĄ NACIONALINĘ valstybę,
ir Krymo totoriai turi savo nacionalinę valstybę?
Ir čigonai tokią turi?
Gal mes turime jose ambasadas? Ar jie pas mus turi savąsias?
Ir kitos pasaulio valstybės turi jose savo ambasadas, o jie savąsias tose pasaulio valstybėse turi?
Ar aš parašiau, kad turi (?!)… Turėjo!!! Taigi atsikovoti savo valstybingumą, manau, yra tikrai ne mūsų, o tų tautų reikalas. O kad jie kažkada atsikraustė į Lietuvą, į etnines lietuvių žemes, nesuteikia jiems jokios teisės vadintis TAUTINE MAŽUMA. Jie yra TAUTINĖS BENDRIJOS ir jokių išimtinių teisių (!) jie čia turėti negali. Jei jie yra LR piliečiai, tai jie gali naudotis tik LR piliečių teisėmis. Šiuo savo komentaru norėjau pabrėžti, kad Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumu, o tik tautinės bendrijos, ką byloja mūsų Konstitucija. Jei Tamsta nesutinki su tuo, kas parašyta mūsų Pagrindiniame Įstatyme, tai čia jau, atleiskite, Tamstos problemos.
Kodėl reikėtų keisti Konstituciją? Lietuva turi puikią neužbiurokratizuoto, formalumais nesupančioto rūpinimosi kitataučių švietimu patirtį (iš kurios galėtų ir PL skardžiabalsiai pasimokyti!).
Tačiau turėtume ir mokytis iš turimos patirties rezultatų. – Įsitikinome, kad kuo labiau vilką šeri, kuo daugiau lepini, tuo įžūliau jis iltis šiepia.
Tai gal laikas kai ko išmokti, ir dalį lėšų, kuriomis „skriaudžiame” labiausiai rėkiančius, skirti tiems, kas neturi savo valstybės, tačiau, pakviesti į pagalbą, palikę savo tėvynę, jie kaip broliai gynė Lietuvą ir ligi šiol dalinasi su mumis mūsų likimu, kaip ir dera garbingiems piliečiams.
Mūsų valdžia turi liautis muiluotis prieš susitikimą su kaimynais, juolab dalinti dovanas lyg tai būtų iš jų asmeninių sąskaitų ar turto! Tokiems mostams privalu atsiklausti tautos sutikimo, o ne daryti, kaip pats sumąstė, kaip jam pasirodė…
Atleisk, Tamstele, bet nesupratau nieko… Ko gero, mažai “aukštųjų” esu baigęs – tik dvi. Mano durna galva, komentaras turėtų būti labai konkretus ir labai aiškus… O jei yra polinkis į filosofinius pamąstymus, tai turėtų būti atskiras straipsnis. Sėkmės kuryboje!
Na, čigonų gal nereiktų į vieną gretą su visais statyti. 😉
O čigonai tai jau ne žmonės?! Gyvuliai?! Tamsta esi rasistas?
Reike sakiti “racistas” – teip progresiveu. 😉
O svarbiausia – nekreipti dėmesio, kokios temos kontekste komentaras parašytas. 😉
?????
Mano netolimi kaimynai čigonai, man tekę verslo reikalais bendrauti su čigonais, man tekę matyti laimingas čigonaites, ištekėjusias už lietuvių (čigonaitės svajonė, kaip viena prasitarė mano žmona – būčiau laimingiausia, jei ištekėčiau už lietuvio, deja, taip ir nesurado gal iki 33-35 metų), man tekę pažinti jauną čigoną, siekiantį mokslininko karjeros ir dėstantį universitete.
Lietuvoje gyvenantys čigonai (ne Kirtimų taboro ar panašūs) tikrai neblogai įsilieję į Lietuvos visuomenę ir gyvenimą, nereikia vien už tautybę šaipytis, elgtis su jais kaip su bendrapiliečiais, kaip su lietuviais (jei tai nėra aiškių kriminalinių polinkių turintys), jie bus supratingi ir dėkingi.
“man tekę verslo reikalais bendrauti su čigonais” – oi, atsargiai, gi BK niekas nepanaikino. 😉
Na, o “netolimų kaimynų” čigonų man irgi yra tekę turėti – nieko blogo nei apie juos, nei apie jų vaikus kaip kaimynus negaliu pasakyti. Ir, kiek žinau, nė iš vienų jų kaimynų niekas nebuvo pavogta. Va, Karaliaučiaus krašte jau buvo kitas reikalas, ten jau ne “netolimi kaimynai”. Kiek žinau, ten už vagystes it sėdo.
Niekas neneigia, kad yra ir tikrai integruotis besistengiančių, ir sėkmingai pritapusių čigonų – tik štai klausimas: ar tai bendra tendencija, ar vis dėlto pavieniai atvejai? 😉