V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjį Seimui nurodė, kad vardai ir pavardės Lietuvoje išduodamuose dokumentuose turi būti rašomi tik lietuvių kalba, išskyrus dvi išimtis. Pirma – Lietuvos pilietybę gavusio užsieniečio pavardė gali būti rašoma lotyniškais rašmenimis pagal kitos valstybės išduotą dokumentą. Antra – tokios pat tvarkos gali būti laikomasi ir tada, kai nelietuviškais rašmenimis nori įsiamžinti su užsieniečiu santuoką sudaręs ir jo pavardę prisiėmęs Lietuvos pilietis bei tokių sutuoktinių vaikai.

Nors kalbininkai įspėja, kad net ir tokios traktuotės kelia grėsmę lietuvių kalbai, 70 parlamentarų nori žengti dar toliau. Jie nori išplėsti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą (nors Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai) ir siūlo, pavyzdžiui, nelietuviškai savo pavardes leisti rašyti visiems, įrodžiusiems, kad bent vienas iš žmogaus protėvių kadaise buvo ne Lietuvos pilietis.

– 70 Seimo narių akivaizdžiai siūlo antikonstitucines nuostatas, nors yra prisiekę gerbti Konstituciją ir jos laikytis. Ar jie nenusipelno apkaltos? –„Vakaro žinios“ klausė humanitarinių mokslų daktaro, filosofo, publicisto Vytauto Rubavičiaus.

– Į tai reikia žiūrėti platesniu aspektu. Naujausios iniciatyvos ėmėsi A. Kubilius, bet ji turi seną istoriją. S. Skvernelis tik palaikė A. Kubiliaus iniciatyvą ir ėmė rinkti parašus po ja siekdamas apie save konsoliduoti visus tuo reikalu suinteresuotus žmones, o nežinančius ar abejojančius kviesdamas prisijungti prie savęs kaip prie stipraus lyderio. S. Skvernelis tik įgyvendina darbotvarkės punktus, kurie gerokai anksčiau buvo suformuluoti liberalų, socialdemokratų ir dalies konservatorių. Tai – ir Stambulo konvencija, ir Partnerystės įstatymas, ir kiti. Kalbos klausimas – iš tos pačios darbotvarkės. S. Skvernelis tokiu būdu nori apie save sutelkti liberalus, socialdemokratus ir dalį konservatorių.

– Kalba ir kitos tradicinės vertybės aukojamos dėl politinių tikslų – įtakos sustiprinimo?

– Iš esmės taip. Tačiau yra ir geopolitinis pamušalas. Idėja yra paprasta. Kadangi laikoma, kad mūsų strateginė partnerystė turi būti su Lenkija, o ji, kaip didžiausia kaimynė ir NATO narė, esą yra geriausia apsauga nuo Rusijos, galvojama, kad dovanos, kad ir kokių jų duotume Lenkijai, yra niekas, palyginti su saugumo aspektu. Tai ir Pranciškonų vienuolyno neteisėtas dovanojimas, ir kalbos dalykas. Tačiau mūsų kalbininkai ne kartą yra paaiškinę, kad tokie siūlymai neturi jokio realaus kultūrinio bei istorinio pagrindo. Nėra autentiškos pavardžių rašybos. Istoriniai dokumentai liudys arba tokias pavardes, kokias cariniai raštininkai užrašydavo, arba tokias, kokias lenkiški okupantai Vilniaus krašte surašydavo ir lenkindavo bei dar kai ką darydavo.

Tad įteisinti tai ir atmesti savo kalbos normas – visiškas nesusipratimas: ir istorinis, ir kultūrinis, nes taip ir kalbos sistema yra pažeidžiama, ir kultūrinė tradicija išklibinama. Bet yra ir dar vienas labai svarbus dalykas. Tokiomis savo iniciatyvomis mes patys skatiname Vilniaus krašto lenkų tapatinimąsi su Lenkijos valstybe. Ir čia bus tik pirmas žingsnis. Kitas žingsnis bus dvikalbystės įteisinimas Vilniaus krašte ir tada jis „išsijungs“ iš Lietuvos, nes sienų juk nėra. O kai sienų nėra, viską lemia kultūrinė ir tautinė jausena. Ji ir dabar vis stiprėja. Turėkime mintyje dar ir Lenkų kortos veikimą, tad procesas bus nestabdomas.

– Negi Lenkijos paramos negalima užsitikrinti neaukojant lietuvių kalbos?

– Savaime aišku, kad Lenkijos paramą galima užsitikrinti kitais dalykais. Dar daugiau – mes neturėtume kalbėti apie Lenkijos paramą. Mes turėtume stiprinti NATO kaip sąjungą, nes NATO nariai esame vienodomis sąlygomis. Akivaizdu, kad svarbūs yra ir geri santykiai su Lenkija, tačiau nebūtina dėl to jai pataikauti, aukojant savus interesus. Pažiūrėkime, kaip pas mus kalbama: kad naujoji Lenkijos Vyriausybė nedemokratiška ES valstybių atžvilgiu, mes paremiame Europos Komisijos priekaištus Lenkijai dėl jos konstitucinių dalykų supratimo ir panašiai. Labai aiškiai pareikškime nuomonę dėl Lenkijos politikos ES ateities klausimu, būkime čia sąjungininkai, būkime sąjungininkai formuojant Višegrado grupės politiką ir būsime vertinami. Bet niekada nebūsime vertinami dėl savo pataikavimo politikos. Ja tiesiog bus naudojamasi.

– Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimas ir taip jau neatitinka logikos, o politikai, nepaisydami Konstitucijos, stumia dar liberalesnį projektą…

– Nes daliai mūsų akademinio elito lietuvybė yra nesusipratimas, o visos idėjos apie kalbos saugojimą, kalbos puoselėjimą tėra Jono Basanavičiaus sugalvotas barjeras, kurį moderniam žmogui esą reikia peržengti. O ir Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje yra dalis kalbininkių, turinčių tokį požiūrį. Tačiau net ir nepaisydama to komisija bando bent iš dalies laviruoti, bet 2014-aisiais ji patyrė milžinišką politinį spaudimą. Beje, spaudimą ji patyrė ir iš Konstitucinio Teismo, kuris komisijai, formuojamai politikų, suteikė galią nulemti lietuvių kalbos ateitį.

– Ar ne per dideli įgaliojimai suteikti saujelei politikų skiriamų žmonių?

– Akivaizdu, kad taip. Tokie dalykai turėtų būti sprendžiami daug platesnės kalbininkų, kultūros žmonių bendruomenės, o ne politikų suformuotos komisijos. Pastaroji, atrodo, parenkama taip, kad vykdytų politikų nurodymus. Nors pastaruoju metu atrodo, kad ir kitos komisijos formuojamos, institucijų vadovai skiriami pagal tą patį principą, nepaisant nacionalinių interesų.

– Prezidentė prieš kelias dienas pareiškė, kad politikai turi neskubėti ir palaukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų, nes kitokiu atveju bus prieštarų konstitucinėms doktrinoms. Tačiau komisijos dar 2014 m. pareiškė savo išvadą…

– Manau, kad prezidentė nenori pakliūti į istoriją kaip lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros naikintoja besibaigiant kadencijai.

– O gal tikisi dar liberalesnio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimo?

– Be abejo. Tokiu pasakymu ji leidžia veikti S. Skverneliui ir tai politinio elito daliai, kuri spaus komisiją. O kaip jau ta elito dalis „išlaužys rankas“ ar sugundys komisiją – tai jau nebe prezidentės, o tos elito dalies reikalas.

– Šiuo atveju 70 parlamentarų akivaizdžiai siūlo nepaisyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, nors jo išaiškinimas apie Seimo narių algų padidinimą kažkodėl buvo šventas.

– Konstitucinio Teismo išaiškinimai uoliai vykdomi tik tada, kai politikams patogu. Prisiminkime kad ir 2002 m. išaiškinimą, kad savivaldos subjektu turi būti pripažįstami ir vietos gyventojai. Jis iki šiol neperkeltas į Lietuvos teisę, nes priešingu atveju ne tik administraciniai organai, bet ir žmonės būtų valdžios subjektai. O žmonių savivaldos politikai nenorėjo ir nenorės. Arba dviguba pilietybė. Matome mūsų premjero norą padaryti greitai regimus darbus, nes dvigubos pilietybės įteisinimas greitai pataisytų mūsų statistiką – į statistiką neberašytume išvykusių žmonių, rašytume tik piliečius, o jų būtų daug daugiau nei dabar Lietuvoje gyvenančių žmonių.

– Visais šiais siūlymais mes verčiami nusigręžti nuo tapatybę įtvirtinančių dalykų tik dėl saujelės politikų interesų?

– Be abejo, nes mūsų politikams juk nesvarbu nei tapatybė, nei Tautos likimas, nei valstybė, nei valstybingumas. Jie net nesupranta, kas yra valstybė. Jei paklaustumėte, kas yra valstybė ir kam ji reikalinga, turbūt niekas nežinotų.

– Turbūt atsakytų, kad ji reikalinga kurti BVP.

 – Taip ir atsakytų, nes mūsų politikai yra ne politikai, o administratoriai, nesuvokiantys tokių dalykų kaip valstybingumas, vertybės, tautinė tapatybė. Pas mus į valstybę žiūrima tik kaip į administracinį vienetą, kaip ir buvo SSRS laikais.

Seimo nariai, prastūminėjantys nelietuviškas raides q, w, x

Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Monika Navickienė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Rasa Juknevičienė, Edmundas Pupinis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Gintaras Vaičekauskas, Antanas Matulas, Juozas Olekas, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Gediminas Kirkilas, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Vitalijus Gailius, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Jonas Liesys, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Kęstutis Masiulis, Valentinas Bukauskas, Kazys Starkevičius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Virginija Vingrienė, Valerijus Simulikas, Robertas Šarknickas, Vida Ačienė, Tomas Tomilinas, Raimundas Martinėlis, Gediminas Vasiliauskas, Rūta Miliūtė, Laimutė Matkevičienė, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Smirnovas, Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“