1941-ųjų birželio 22–28 d., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą (o tuo pačiu ir okupuotas Baltijos valstybes), besitraukiantys okupantai ir jų vietiniai kolaborantai įvairiose šalies vietose rengė masines Lietuvos gyventojų žudynes.
Tomis dienomis žvėriški nusikaltimai buvo vykdomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame sovietų okupuotame ruože nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Buvo žudomi estai, latviai, lietuviai, lenkai, žydai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, rumunai, kitų tautybių žmonės.
Rainių žudynės
Lietuvos gyventojams yra žinomos Rainių žudynės (birželio 24–25 d.), žudynės prie Panevėžio cukraus gamyklos (birželio 25 d,), Pravieniškių žudynės (birželio 26 d.), Červenės žudynės (birželio 26–27 d.). Jausdami greitą galą, NKVD ir raudonarmiečiai per vieną savaitę Lietuvoje įvykdė apie 40 didelių grupinių taikių lietuvių ir beginklių politinių kalinių žudynių.
Šiandien prisimename Rainių žudynes.
Apie jas istorikas Dalius Žygelis yra rašęs
„Bene labiausiai žinomos to meto politinių kalinių žudynės įvyko Rainių miškelyje. Telšių kalėjime iš 162 tuo metu kalintų žmonių 76 buvo tardomi NKGB.
Birželio 23 d. juos visus norėta išvežti, tačiau tam nebuvo skirta jokių transporto priemonių, o NKVD ir NKGB vadovai iš miesto pabėgo.
Birželio 24 d., vokiečių kariuomenei vis dar neužimant Telšių, enkavėdistai grįžo į miestą ir pradėjo rengtis žudynėms.
Jiems vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas leitenantas Jermolajevas, NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, 8-osios armijos politinio skyriaus darbuotojas Kompanecas, Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius.
Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę, vėliau juos vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose. Auštant birželio 25-osios rytui mašinos su kaliniais nuvažiavo Luokės į Rainių miškelį.
Rainiuose iš viso buvo rasti 73 kalinių palaikai, dar trys buvo nušauti, kai bandė pabėgti, ir užkasti kitoje vietoje – ties Džiuginėnais. 1941 m. birželio 28 d. atkasus duobes Rainiuose paaiškėjo, kad visi kaliniai buvo itin žiauriai nukankinti – nupjaustytos ausys, išbadytos akys, sužaloti lyties organai ir t. t.
Tik 10 kalinių buvo sušaudyti, o net 46 žmonių palaikai dėl gausių sužalojimų taip ir nebuvo atpažinti. Dauguma žmonių nužudyti subadžius juos durtuvais arba sutriuškinus galvas. Vienas pagrindinių šių žudynių rengėjų – Petras Raslanas, radęs prieglobstį Rusijoje.“
Tokie tariamų ar tikrų savo priešininkų žudymai yra viena iš rusiškojo nacional–imperializmo esmė, būdas, sudėtinė dalis, tradicija. Taip buvo praėjusiais šimtmečiais, 1941 m birželio 24 d. Rainuose ir kitur Lietuvoje. Taip buvo elgiamasi 1944m rusams sugrįžus Lietuvon, pokary. Taip vyksta Ukrainoje bei kitur, kur rusiškasis nacional –imperializmas plečia imperiją.