Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse

Irena Andrukaitienė, www.alkas.lt
2015 03 06 22:59
9
Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Irena-Andrukaitiene-i-silenkova
Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Pranešimas skaitytas 2015 m. kovo 6 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ .

Esame išskirtinė tauta. Kodėl? Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos. Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“. Nors yra kalbų, turinčių labai seną raidyną (hetitų kalbos rašytiniai paminklai yra iš 18 a. pr. Kr., graikų kalbos – iš 15 a. pr. Kr.), bet atkuriant senąsias indoeuropiečių kalbų formas, pasirodo, tenka remtis tik lietuvių kalba, nors ji užrašyta labai vėlai – tik 16 a. po Kr.

Lietuvių kalbos svarba ne tik indoeuropiečių kalbų istorijai, bet ir pačios indoeuropiečių prokalbės, kurios paminklų nėra išlikę, rekonstravimui yra didžiulė. Prokalbę mokslininkai bandė atkurti remdamiesi hetitų kalba, nes jos rašytiniai paminklai yra seniausi (18 a. pr. Kr.), bet ilgainiui paaiškėjo, kad ji yra pakitusi labiau negu lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba buvo tas šaltinis, kuriuo remdamiesi mokslininkai rekonstravo indoeuropiečių prokalbę.

Lietuvių kalba ir jos tarmės yra labai svarbios lyginamajai istorinei kalbotyrai, kuri prasidėjo su senovės indų kalbos – sanskrito ir jos archajiškesnio klodo – vedų kalbos tyrinėjimais. Todėl lietuvių kalba yra dėstoma visuose pasaulio universitetuose, kuriuose studijuojama indoeuropeistika.

Lietuvių kalba išsaugojo laisvą kirtį, indoeuropiečių balsių ir priebalsių sistemą, pirminę žodžių struktūrą, savitą moteriškų pavardžių darybą, išliko labai archajiška linksniavimo sistema (7 linksniai iš 8), tarmėse turime dviskaitą, puikiai išliko indoeuropietiškoji leksika, kuo negali pasigirti kitos indoeuropietiškos kalbos.

Tokia kalba yra neįkainojamas tautos turtas, nes, kaip teigia kalbininkas Olegas Poliakovas, „Lietuvių kalboje atspindima ne tik lietuvių tautos, bet ir visų indoeuropiečių tolimųjų protėvių dvasinė ir materialinė kultūra“.

Išskirtinis mūsų gimtosios kalbos statusas indoeuropiečių kalbų kontekste įpareigoja mus savo kalbą puoselėti ne tik kaip gimtąją, bet ir uždeda atsakomybės pareigą saugoti (ir išsaugoti) ją kaip unikalią vertybę mokslo pasauliui.

Gyvename sudėtingu, dinamišku laikotarpiu. Atviros valstybių sienos Europoje, laisva migracija, intensyvūs globalizacijos procesai. Kas laukia vis mažėjančios mūsų tautos ir mūsų kalbos? Pasaulis šiurkštus ir pragmatiškas, vargu ar jam rūpės nedidelės tautos tegu ir archajiška kalba.

Tai turi rūpėti pirmiausia mums. Kalbos apsauga yra ir valstybės išlikimo garantas. Mažosios Europos valstybės tai supranta ir visomis išgalėmis savo kalbą gina. Kaip yra pas mus?

Atkūrus nepriklausomybę lietuvių kalbai buvo grąžintas valstybinės kalbos statusas. Tai padaryta 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimtame Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. 1990 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos srityje, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis. 1990 m. liepos 30 d. įkurta Valstybinė kalbos inspekcija – kalbos vartojimo priežiūros institucija. 1991 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.1992 m. priimtoje Lietuvos Respublikos konstitucijoje 14 str. skelbia: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. 1995 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. (Šių metų vasario mėn. minėjome jo dvidešimtmetį). Prie šio įstatymo įgyvendinimo prisidėjo ir Vyriausybės patvirtinta Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo programa 1996 – 2005 m., jos įgyvendinimui skirtos lėšos.

Atrodytų, kalbos apsauga pakankama. Juo labiau kad 2006 m. buvo pradėtas rengti Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas. Deja, jo svarstymas ir priėmimas gerokai užtruko. 2014 m. rudenį Seime pateikta ketvirtoji jo redakcija, bet įstatymas iki šiol nepriimtas. Kodėl? Kas stabdo jo priėmimą? Seimuose vis dažniau ima rastis tokių politikų, kuriems darosi neaiški konstitucinė valstybinės lietuvių kalbos nuostata ir jos taikymas rašant asmenvardžius. 1999 m. kreipiamasi į Konstitucinį Teismą šios nuostatos išaiškinimo. Konstitucinis Teismas atsako: „Lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą“.

Po dešimties metų, 2009 m., vėl dėl to paties kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Konstitucinio Teismo atsakymas tas pats. 2014 m. pradžioje – procedūra vėl kartojasi. Vėl grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą, vėl reikalaujama išaiškinti 1999 m. Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Matyt, kai kuriems Seimo nariams (o kiekviename Seime tokių atsiranda) labai netinka nuostata, kad lietuvių kalba užtikrina valstybės vientisumą, jos nedalomumą, kad ji yra tautos išlikimo garantija. Be to, neatsitiktinai dabartinės kadencijos Seime atsiduria Lietuvos lenkų rinkimų akcijos teikiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriame jau siūloma įteisinti dvikalbius gatvių pavadinimus, valstybės įstaigose greta valstybinės vartoti ir tautinės mažumos kalbą. Tokių pageidavimų, matote, pasigirsta ir iš kaimyninės valstybės politikų.

Šiame fone susvyruoja ir Konstitucinis Teismas. Atsakomybę jis perkelia ant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pečių, kuri jau daro tam tikras išlygas. Ir nepaisant beveik 80 000 Lietuvos piliečių, pasirašiusių „Reikalavimą ginti Lietuvių Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“, negirdint lietuvių kalbos specialistų balso, neįsiklausant į Lietuvos Prezidentės žodžius, kad „lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų įkaite“, Seime socialdemokratų iniciatyva I. Šaulienė ir G. Kirkilas teikia įstatymo projektą dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, kuriame jau siūloma daryti išimtis. Esą, asmenvardžius jau būtų galima rašyti autentiška originalo forma lotyniškais rašmenimis, tokiu būdu papildant mūsų abėcėlę naujomis raidėmis.

Argi Seimo nariai nežino, kad pasaulyje nėra valstybių, kurios asmens dokumentuose naudotų svetimus rašmenis ir taip darkytų savo kalbą.

Susidariusią situaciją laikinai gelbsti alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, gerokai paredaguotas Tautinių mažumų įstatymo projektas. O kas toliau? Manau, kad laukia ilgas ir sunkus politinės kovos kelias. Jis nesibaigs tol, kol visi nesuvoksime, kad mūsų tautos istorinė misija yra išsaugoti unikalią kalbą. Ne tik sau, bet ir visam indoeuropietiškam pasauliui. Kalbos mokslo pasauliui.

Prieš porą metų, kalbėdama iškilmingame Kovo 11 – osios posėdyje Seime sakiau, kad šalia Kryždirbystės ir kryžių simbolikos, šalia Dainų švenčių tradicijų ir jų simbolikos, šalia lietuviškų polifoninių dainų – sutartinių turėtų būti į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą įtraukta ir unikali lietuvių kalba. Tą patį kartoju ir šiandien. Tai padaryti yra mūsų pareiga. Šventa pareiga.

Autorė yra Kovo 11-osios akto signatarė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  2. I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio
  3. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  4. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  5. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  6. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  7. Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
  8. Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu
  9. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  10. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  11. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  12. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  13. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  14. V. Landsbergio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime
  15. V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)
  16. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  17. V. Astas. Kam tarnauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija?
  18. Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
  19. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  20. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  21. M. Jakobas. Lietuva turi valstybinę kalbą ir mes turime jos laikytis
  22. J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
  23. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  24. Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęs
  25. Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
  26. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  27. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  28. P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys
  29. P. Kniūkšta. Ką galima ir ko negalima keisti
  30. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    6 m. ago

    Į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą LIETUVIŲ KALBĄ įtraukti būtina net dėl kelių priežasčių:
    — Mahatma Gandis mūsų Antanui Poškai buvo pasakęs: ” Žinau Lieuvą! Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą!”(Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose” psl. 100).
    — Pasaulis privalo žinoti, kad tiktai lietuvių kalbos pagalba galima buvo ir ateityje galima bus “prakalbinti” seniausių pasaulyje (šumerų, babiloniečių, sen,graikų, sen. indų, arijų-baltų, egiptiečių, hetitų, majų ir.kitų) kultūrų iki mus daėjusius šaltinius (jų kol kas aptikta per 300). Juose atrasta informacija iš seniausios praeities. Ši informacija jau padėjo atrasti mokslui dar nežinomus Trečiąjį bei Ketvirtąjį Žemės ašies judėjimus. Pastarieji puikiai paaiškina – kas Žemėje buvo? kas Žemėje bus? kodėl Žemėje periodiškai vyksta civilizacijų kaita? ir kaip Žemėje kinta klimatas?!!!
    TIKTAI LIETUVIŲ KALBOS DEKA PASAULIS PAŽINS PRAEITĮ O PER JĄ IR ŽMONIJOS ATEITĮ!!!

    Atsakyti
  2. Visokie says:
    6 m. ago

    pideralai, parsidavėliai vakarams, tik ir svajoja kaip greičiau sunaikinti Lietuva ir Lietuviu kalba.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      6 m. ago

      O ką svajoja parsidavėliai rytams? Jų svajonėse Lietuva bus , ar “severo zapadnij kraij”?

      Atsakyti
      • Vilpišius says:
        6 m. ago

        Tai gal ir apklausą tiems “Rytams” surengtumei – apie ką gi jie svajoja (kad laiko nedelsti, tuo pačiu ir iš LT į “Vakarus” pasprukėlius išegzaminuoki – ką jie mano apie tremtinius pas baltąsias meškas – jie ar anie – katrie patrijotiškesni)?

        Atsakyti
  3. Kokia dar " lietuvių kalba" ? says:
    6 m. ago

    Ar žinot ,kad Naftogaz“ sumokėjo „Gazprom“ ? O štai Churchill’iui patiko Shakespeare’o „Hamlet’as . O Ričardas Berankis ir Jerzy Janowiczius – bendraamžiai ?

    Atsakyti
  4. Getas says:
    6 m. ago

    Lietuviški žodžiai: Kurkulis – Kirkilis – Kirkilas – Chirchilas – Churchilis.
    Ačiū Autorei! Ir štai 20 a. poeto simbolisto, kūrusio rusų kalba ir mokėjusio lietuvių kalbą (mokėjo 10 Europos kalbų) bei bičiuliavusio su lietuvių poetu ir ambasadoriumi Jurgiu Baltrušaičiu bei kitais lietuvių rašytojais, priminsiu, kad jis buvo kilęs iš Lietuviškos Kurliandijos, kaip pats rašo: jo prosenelis J. Balmutis perskėlė į Rusijos imperiją Jekaterinos laikais. Žinome, kad Lietuva ilgai gynė Rusios kunigaikštijas nuo Aukso Ordos. Poetui Konstantinui Balmontui besidominčiam lietuvių tautosaka, kalba ir istorija, pirmam 1907 m. priklausė frazė Rusijoje: „Totorius nubloškė šalin lietuvis (Tatar otbrosil proč litvin)“ . Tai buvo Mindaugas, Gediminas ir Algirdas. 1928-29 m.paskaitoje apie lietuvių dainas Sorbonos universitete prancūzų studentams poetas kalbėjo, kad Lietuva, suteikdama politines ir kultūrines formas, sukūrė Rusiją. Toliau cituoju jo paskaitoje pasakytas mintis „…garbinga toji tauta, kuri sugebėjo lenkų ir rusų priespaudoje išlaikyti tokį kultūros turtą (lietuvių kalbą). Visas pasaulis yra už tai dėkingas.“ „Tačiau Lietuva, kurios imperija buvo nuo jūros iki jūros, o dabar tapo nedidele valstybe, tačiau nenustojo turėjusi tokią galingą, ir puikią, ir seną kalbą, kurios neturi net pačios didžiausios tautos,- kalbą, kuri, geriausiųjų viso pasaulio kalbininkų žodžiu, esanti raktas įspėti daugybei kitų senesnių ir naujesnių Europos kalbų mįslėms. Kalba savo reikšme mokslui yra svarbiausias Lietuvos įnašas į pasaulinę kultūrą“ . Kalbėdamas apie tautosaką, jis pabrėžia, kad slavų tautosaka turtingesnė, tačiau tas turtingumas „išorinis“, o „lietuviškos dainos dvasingumas labiau religinis, iškilmingesnis, tauresnis. Lietuvių folkloras turi aukštą Antikos žymę. Kaip visos pirmapradžio meno apraiškos jis derina paprastumą ir kraštutinį subtilumą.“

    Dar 1800 m. lietuvių kilmės filosofas Imanuelis Kantas, Prūsų Lietuvos lietuvininkas, kūręs vokiečių kalba ir tai suprantama, nes asmenybės žinomumas pasiekiamas plačiau paplitusia kalba, rašė, kad lietuvių kalba yra ne tik kalbotyros paslapčių, bet ir tautų istorijos lobynas.

    Atsakyti
  5. Kalba - tautos turtas says:
    6 m. ago

    Pritariu, kad lietuvių kalba mums yra tapatybės išsaugojimo pagrindas. Tačiau to nesupranta ar nenori suprasti kirkilai, šiaulienės ir visokio plauko leberalai-kosmopolitai. Neleiskime įvesti į mūsų abėcėlę lenkų akcijos peršamų raidžių. Kalba priklauso pagrindinei lietuvių tautai, tik mes galime spręsti, o ne papirkti politikai.

    Atsakyti
    • Mickeyus Mouseas says:
      6 m. ago

      NE – lenkiškoms raidėms! TAIP – angliškoms raidėms !

      Atsakyti
  6. Albinas Vaškevičius says:
    6 m. ago

    Svarbiausi yra ŽMONĖS
    kalbantys tėvų ir protėvių tarme-KALBA,
    gyvenantys tėvų ir protėvių ŽEMĖJE,
    išlaikantys tėvų ir protėvių PAPROČIUS
    ir žinantys savos tautos, savos kalbos, savos žemės bei savų papročių istoriją

    Tautos sėkmės formulė S = (ŽMONĖS + KALBA + ŽEMĖ + PAPROČIAI) x ISTORIJA

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LVŽS dėl karantino draudimų ketina kreiptis į KT

2021 04 08
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

2021 04 01
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
14
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Raimonda Murmokaite | twitter.com nuotr.

R. Murmokaitė: Rusija sukėlė karą Ukrainoje ir jo pabaiga yra Rusijos rankose (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai