Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla, parlamento posėdžiai buvo surengti Čikagoje (JAV), Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija).

Solt Leik Sityje susirinkę religijų atstovai aptarė pasaulį kamuojančias negandas: karus, terorizmą, neapykantą, klimato pokyčius, didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių, religijų ir tautų bendradarbiavimą siekiant gėrio ir žmogiškumo.

Pirmą kartą religijų parlamente plenariniame posėdyje kalbą pasakė ir Senojo baltų tikėjimo atstovė Lietuvos Romuvos Krivė – Inija Trinkūnienė.

„Labai svarbu, kad buvau pakviesta atstovauti prigimtinio tikėjimo religinei bendruomenei Romuvai, tęsiančiai nepertraukiamą dvasinę baltų tradiciją. Tradicija, pagrįsta tiesiogine dvasine perdava – pasaulėjauta pasiekė mus per kaimo žmones, papročius, dainas, pasakas ir sakmes. Mums, lietuviams, iki šiol yra brangi motina Žemė, mūsų jungtys su gamta ir senaisiais papročiais ypač stiprios. Mūsų alkuose auga ąžuolai, išdygę iš gilių tų ąžuolų, kuriuos iškirto piktavaliai misionieriai, užgesinę mūsų Šventąją Ugnį. Ąžuolai užaugo, mes sugrįžome į alkus, ir vėl juose dega mūsų Amžinoji Ugnis.“ –   dalijosi savo mintimis JAV viešinti Lietuvos Romuvos Krivė Inija.

Į Lietuvą Romuvos Krivė ketina grįžti spalio 29 d.

Kategorijos: Kultūra, Mes baltai, Naujienos, Religija, Užsienyje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Ženklas:

    Nuširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai gerbiamajai Krivei Inijai. Ištrauka iš Vaidilų maldos : ,, …kad Jums laimingai ir gerai sektūsi visi darbai…“.

  2. Ženklas:

    Dėmesio : koncervatorių partijos išpuolis prieš Romuvos religinę bendruomenę (vakar lrytas -religija). Koncervatorė Vilija Aleknaitė – Abhramik (seimo narė!), matyt vykdydama katalikų bažnyčios hierarchų užsakymą, surengė išpuolį prieš Romuvos religinės bendruomenės pripažinimo tradicine, juridinį procesą. Mūsų lietuvių senosios prigimtinės religijos bendruomenei Romuva 2017 metais baigiasi Įstatymo numatytas išbandymo laikas, po kurio ji turi būti pripažinta tradicine religija Lietuvos valstybėje. Koncervatorė Vilija Aleknaitė – Abramikienė Seime pateikė pasiūlymą – pataisą šį terminą prailginti dar 75 metais. Iš kur ta konservatorių neapykanta viskam, kas gelmiškai lietuviška,- kultūrai, dvasinėms vertybėms, tautos religijai? Katalikų hierarchų vaidmuo aiškus, jie vykdo svetimdievio (Vatikano) nurodymus naikinti viską kas gelmiškai lietuviška. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius draudžia jaunimui dalyvauti etnografiniuose ansambliuose, nes senosios dainos ir šokiai tai pagarba pagoniškiesiems Dievams ir Deivėms, tik ką nuskambėjo pranešimai kaip katalikų kunigas lietuviškų sutartinių dainavimą paskelbė nuodėme. KB hierarchai naudojasi koncervatorių partija, kaip savo lobistais seime ir daro kliautis Romuvos pripažinimo teisiniam reikalui.Neleiskime kryžininkams sutrugdyti lietuvių religijos paskelbimo tradicine. Lietuviai, ginkime lietuvių religiją!

  3. Nijolė:

    Ačiū Lietuvos Romuvos Krivei Inijai už lietuviškų senųjų tradicijų garsinimą pasauliui.
    Vėlinių metą gyvieji ir mirusieji esame kartu, todėl tikiu, kad protėvių Dora ir Darna yra mumyse.

  4. Skalvis:

    O pagal Abhramik koks buvo Lietuvių tikėjimas iki apkrikštijant Lietuvą; tradicinis ar ne tradicinis ?

  5. Perkūno Paukštis:

    Pastebėkite, dabar Ąžuolas jau visiškai pageltęs, nors kiti medžiai dar laiko žalumą.
    Šiemet ir gilės buvo gerokai varganos, ir daug pagraužtų.

  6. Atgalinis pranešimas: I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį | Alkas.lt

  7. Elgetas:

    Mirus tevui sunui-sodindavo azuola, moteriskai-liepa. Siuos 2 medzius buvo galima nukirsti tik sventam reikalui, pavyzdiui pilim statyti. Stai kodel krikstijami lietuviai taip sunkai prieme sventgiriu kirtima.Nebuvo ten fanatizmo ir velniu apeigu. Tai buvo kapines dabartine prasme

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *