Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga

www.alkas.lt
2015 05 19 12:34
17
Žodžiai Lietuvai 16
inija
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Po kelių dienų garbusis Lietuvos religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius įžvalgiai įvertino Krivio įšventimo svarbą Lietuvai neišvengiamai žengiant Europos sąjungos jungiamų valstybių glėbin:

„Krivio įšventinimas tapo ženklu: atėjo laikas spirtis, išlaikyti save visomis formomis ir visomis įmanomomis priemonėmis. Net ir tokiomis, o gal ir visų pirma tokiomis; Europa tampa neišvengiama, ir tai proga (paskutinė istorijoje) imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, galintį apaugti laisvos ir atkaklios tautos raumenynu“…

Senojo baltų tikėjimo pasekėjams būtinybė atkurti Krivio pareigybę iškilo kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.

2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.

LIETUVOS ROMUVOS KRIVĖS ĮŠVENTIMO EIGA:

11:00 – Apeigos pradžia prie Ragučio šventvietės akmens (Pilies gatvės
skverelyje prie Paraskevos Piatnicos cerkvės)

11:30 – Eisena į Gedimino kalną

12:00 – Įšventinimo apeiga ant Gedimino kalno

13:00 – Karaliaus Gedimino pagerbimas Katedros aikštėje

14:00 – Suneštinės vaišės Lietuvos liaudies kultūros centre, bendravimas.

Krives isventimas_Kvietimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės
  2. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  3. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  4. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  5. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  6. Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
  7. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  8. Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija
  9. Savaitgalį bus išrinktas Lietuvos Romuvos Krivis
  10. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  11. Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui
  12. Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį
  13. E. Malūkas. Po Krivulės
  14. Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija)
  15. Krivio dienos proga Vilniuje vyko Romuvos Krivulė
  16. Pusiaužiemis Vilniaus Romuvoje
  17. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  18. Lietuvos jaunimo ramuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu
  19. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  20. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  21. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  22. Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis
  23. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  24. J.Trinkūnas. Aistuva
  25. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  26. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  27. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  28. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  29. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  30. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Ženklas says:
    6 m. ago

    ,,Į Vilnių aukštaičiai, į Vilnių žemaičiai, į Vilnių visa Lietuva…“ Raginu visus romuvius atvykti sekmadienį į Vilnių į Krivės įšventinimo apeigas. Parodykime kitiems ir pasidžiaukime patys – kiek daug mūsų yra!

    Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    6 m. ago

    Protėvių religiniai ir pasaulėžiūriniai (vadink kaip nori) atgarsiai skausmingai atsiliepia širdyje.
    Aš kaip sakau, tai tiesiog pareigos ir sąžinės pareigos jausmas būti lietuviu pagoniu.

    Atsakyti
  3. Žaltys says:
    6 m. ago

    Kažkaip taip sakant neaiškėti pradėjo, kas čia darosi? Ar tik man čia rodosi, ar jūs iš tiesų apdujot? Atsibuskit, atsipeikėkit, nemulkinkit patys savęs ir visuomenės. Karalius taigi – nuogas.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      6 m. ago

      Ne tik kažkokie ten tavo karaliai nuogi, ir maža kas prabudus tau, ar dar kažkam rodosi ar vaidenasi …
      —————————
      O jei rimtai, tai sėkmės visiems ir visai Pagoniškąjai Lietuvai ! Tik Pagonystė ir jos patirtis atneš Lietuvai sėkmę, ir pirmiausia dvasinę. Išlygins sulaužytas sielas – savų Dievų link.

      Atsakyti
      • lyvis says:
        6 m. ago

        Taigi, kad romuviai nepripažista žodį pagonis. lyvis

        Atsakyti
        • Ženklas says:
          6 m. ago

          Taip tai taip. Bet žodžio ,,pagonis“, kuriuo mus kryžininkai – tipo visokie žalčiai- bando aplojinti, panaudojimas kaip ženklo, kaip įtaigaus pažyminio skirties tarp mūsų ir kryžininkų, nėra smerktinas. O skirtumą tarp romuvių ir specialios, kryžininkų spekuliatyvinės sąvokos visi suprantame.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            6 m. ago

            Romuviai – tai lyg bendruomenė, kuri dažnai naudoja aptakų žodį PASAULĖŽIŪRA. O štai Pagonis – tai lyg pirmiausia grynai religinis pažyminys, labai stiprus, tvirtas pažyminys – ir nieko bendro neturintis su etnografija ir folkloru.

          • lyvis says:
            6 m. ago

            Tai pagal būtų tai karių luomas arba kažką maišai ‘grynai religinis pažyminys, nieko bendro neturintis su etnografija ir folkloru.’ lyvis

          • Perkūno Paukštis says:
            6 m. ago

            Nori pasakyt, kad, anot krikščioniškosios lotyniteologijos, tai kažkoks tamsuoliškas Vilniaus kaimo kaimenės karys, niekaip, nors užmušk, ar laimink Kristui, neatsižadantis savų Dievų ?
            CHA

  4. Mindaugas says:
    6 m. ago

    J.Trinkūnas. Tebūnie Darna!
    https://alkas.lt/2010/10/25/j-trinkunas-tebunie-darna/

    Atsakyti
  5. iglina says:
    6 m. ago

    o kodėl sekmadienį?

    Atsakyti
  6. iglina says:
    6 m. ago

    Tai kad beviltiška tą “pagonybę” ar akip kitaip vadinsi, atkurti..Jokių palikimų, nei statytinių, nei rašytinių. Ir kas garantuos, kad buvo kriv-ės

    Atsakyti
  7. Klemas Jankūnas says:
    6 m. ago

    Džiaugiuosi. Tebūnie DARNA.

    Atsakyti
  8. Regina says:
    6 m. ago

    Nuoširdžiai sveikinu Krivę, džiaugiuosi, kad Lietuva atbunda!Už lietuviškesnę Lietuvą!.

    Atsakyti
  9. Prašalietis says:
    6 m. ago

    Kiekvienas pasaulį mato tokį, kokį jį nori matyti. Visi turi teisę į savo žvilgsnį į gyvenimą. Žmogaus matomas pasaulis priklauso nuo jo surinkimo taško padėties. Pirmosios trys kastos mato pasaulį per partijų, religijų, būrelių prizmes. Tiems žmonėms tereikia tik duonos ir žaidimų. Kai kurie neišauga iki senatvės ir vis nori gyvenimo spektaklyje suvaidinti kokio tai išsvajoto personažo vaidmenį. Kitam gal būt reikia valdžios ir nesvarbu kokioje smėlio dėžėje vyksta žaidimas. Lietuva turtinga partijomis, visokiais judėjimais, kuriuos kuria visi kas netingi. Na, o prie tų kūrėjų, kurie kuo įdomesnį vardą savo kuriamam dariniui sugalvoja ar kokią tai psiaudo legendą prie organizuojamo darinio prisega, tuo daugiau sunkiai mąstančių apspinta juos. Prisiminkime kaip posovietiniais pirmaisiais metais visi šaukė ir plojo bet kuriam auksabalsiui, kuris į susirinkusią minią kreipėsi Broliai ir Seserys… Aš į ši reiškinį, kada susirenka partijos, pasivadinusios Romuva vardu nariai ir išrenka partijos pirmininką, kuri sutaria vadinti Kriviu, žiūriu labai naturalai. Komunistų partijos dievas yra Leninas, kokios tai kitos partijos deivė yra Klara Cepkin ir pan. Visi tikintys į kokią tai idėją, mintį ar ką tai kito, turi savo dievą kuriam meldžiasi. Namo bendrija renka pirmininką, gyvenvietės bendrija – seniūną ir t.t. Religinių bendruomenių yra daug ir įvairių, vienos turi šimtmečius ar net kelių tūkstančių metų turinčias ir išsaugotas tradicijas. Čia gi minima bendruomenė kuria svo tradicijas sakydama kad jos seno ir visiems jos natriams to pakanka. Tikėjimas, partijų statusai renka tikinčiuosius, kurie tiki viskuo kas jiems sakoma ir viskam jie paklusta. Ten mąstantiems žmonėms ne vieta. Tiks štai tas žodis ĮŠVENTINTA bent šiek tiek galvojančiam žmogui šiek tiek nesuprantamas. Įšventinimas per daug rimtas reiškinys, reikalaujanti gan rimtų dalykų: turi būti atitinkami ir reikiamai atliekami ritualai, sukuriantys tam tikras energijas, turi būti tam tikras energetinis fonas, įšventinamasis pasiekęs tokį lygį ne diplomais, o savo sąmonės evoliucija, sąmonės tankiu ir pan. Taigi mano nuomone straipsnis turėtų vadintis – Vilniaus Gedimino kalne bus teatralizuotas spektaklis Lietuvos Romuvos krivės įšventinimas.

    Atsakyti
  10. Prašalietis says:
    6 m. ago

    Atsiprašau už klaidas, kurios prašoko rašant komentarą.

    Atsakyti
  11. Prašalietis says:
    6 m. ago

    Gerb. ponai, matau čia nelabai kas supranta kas tai yra ĮŠVENTINIMAS. Tai kas vyks bus tik spektaklis. Tikras įšventinimas turi savo ritualus, įšventinimui turi būti sukurtas reikiamas energetinis potencialas, yra taip pat kai kurie privalomi dalykai atliekant įšventinimą ir t.t. Kiek žinau to spektaklio scenarijų tai tik teatralizuotas šou skambiu pavadinimu. Jeigu norite gerbti tikrąjį senąjį Lietuvių tikėjimą tai ir gerbkite jį pilnai, iki galo. Deja čia kažkas sukūrė pagal savo vaizduotę kokį tai įšventinimo spektaklį ir tik. Kaip rašoma aukščiau straipsnyje : imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, – t.y. kurti kokia tai religinę sektą? Toks teiginys tai jau visai viską nupigina. Kaip supratau tai spektaklis sektos tobulėjimui

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

2021 02 02
Buvusi areštinė | lnm.lt nuotr.

Virtuali kelionė po parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ (video)

2021 02 02
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28

2021 01 16
Uždarytas Gedimino kalnas

S. Kairys paskirtas valstybės lygio ekstremaliosios padėties operacijų vadovu dėl Gedimino kalno

2021 01 06
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1544; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 893; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 786; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 740; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 653; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
1
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų tikrove. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių...

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  • Žemyna apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Jolė apie S. Kasparavičius. Pilėnų pradžia – Medvėgalyje
  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • ).. ( apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai