Strateginės aplinkybės

Vakar Kremliaus valdoma lėlė Baltarusijoje, einanti režimo vado pareigas pareiškė, kad esą jo šalis susiduria su rimtomis vidaus ir išorės grėsmėmis. Būtent dėl jų mūsų kaimynė – Rusijos agresijos sąjungininkė – neva turėjo pakeisti savo saugumo poziciją ir leisti Rusijai dislokuoti dešimtis taktinių branduolinių ginklų savo teritorijoje.

Suprantama, kad ši ir kitos žinutės, kurias tuoj aptarsime, buvo sudėtos į apsišaukėlio A. Lukašenkos lūpas Rusijos FSB informacinių operacijų departamento užsakymu. Pradėjęs nuo branduolinio šantažo – primindamas Vakarams jų baimes – „Batka“ tęsė Kremliaus psichoperantų parengtą naratyvą tiek mažiau apsišvietusiems, tiek ir intelektualiems klausytojams demokratinėse šalyse.

A. Lukašenka labai rimtu ūsuotu veidu teigė, kad Baltarusijos opozicija planuoja užimti rajoną šalies vakaruose ir prašyti NATO pajėgų paramos. Atkreipiame dėmesį į gudriai paslėptą mintį, kad neva egzistuoja kažkokia opozicija režimo valdomame Kremliaus protektorate, kuriame nevyksta jokie rinkimai.

Greičiausiai, galvoje buvo turimi Lietuvoje reziduojantys, politinį prieglobstį gavę veikėjai. Lukašenkos kišeninis šunelis, Baltarusijos KGB vadas Ivanas Tertelis, kaip įrodymą vado pareiškimui pateikė dezinformaciją, esą jo agentai užkirto kelią planuotiems bepiločių lėktuvų smūgiams į sostinę Minską iš NATO narės Lietuvos.

Viešai išdėtas tokių absurdiškų nesąmonių rinkinys, iš vienos pusės, įspėja ir gąsdina, kad Kremlius gali surengti panašaus pobūdžio provokaciją, savo Lietuvoje infiltruotas ir „baltarusių išvadavimo armijos“ aprėdais papuoštas tituškas paleisdamas per sieną link Minsko.

Kilę neramumai, tokiu atveju, be jokios abejonės, nukreiptų Aljanso dėmesį nuo Ukrainos, tačiau labai gali būti, kad pasekmės būtų priešingos kėslams ir netrukus sąjungininkai jau ne antraštėse, o įslaptintuose įsakymuose tyliai nurodytų dislokuoti pajėgas Ukrainoje.

Iš kitos pusės, labai gali būti, kad tokiu strateginės komunikacijos demaršu Kremlius tikrina Vakarų reakciją ir kartu siunčia signalą miegantiems agentams būti pasiruošus veikti, o mūsų žvalgyboms užkrauna papildomo darbo, taigi, reikalauja skirti daugiau resursų, kurie nėra begaliniai.

Nukreipus dėmesį, atitraukus resursus, Kremlius galės sudėti visas pastangas kitam manevrui, kuris susijęs su rinkėjų klaidinimu ir destabilizacija įvairiuose, įskaitant Europos Parlamentą, rinkimuose.

Beje, apie tai vakar įspėjo ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, sakydamas, kad Maskvos agentūrinis tinklas Lenkijoje ir kitose ES šalyse dieną naktį dirba tam, kad paveiktų EP rinkimų procesą.

Galiausiai, A. Lukašenka savo kalbą reziumavo prieštaraujančia visam susakytam naratyvui žinute: „Šiandien niekas nenori kariauti. Todėl būtina siekti taikos. Žinau Ukrainos kariškių nuotaikas. Jiems jau atsibodo šis karas. Jei dabar nesiderėsime, Ukraina gali prarasti savo valstybingumą ir nustoti egzistuoti“.

Ir tai yra vienas iš labai pavojingų Kremliaus tikslų artimoje ateityje – pradėti „taikos“ derybas, nes esą ukrainiečių gynėjams „atsibodo karas“.

Daugelis supranta, kad tokių „taikos“ derybų uždavinys okupantui yra įtvirtinti aneksuotas Ukrainos teritorijas, de facto priversti Vakarus pripažinti tai kaip įvykusį faktą, įšaldyti gynėjų veiksmus, patiems toliau kaupiant ordą ir gelžgalius kitam ėjimui. Bet mažai kas žino, kuo dar yra pavojingas toks Maskvos planas.

Jei per Rusijos SVR agentų spaudimą Vakaruose iš tiesų pavyktų priversti Kijevą derėtis Kremliaus sąlygomis, gilios karinės-psichologinės operacijos sumanytųjų galvoje sudėliotas ir kitas, jiems labiausiai palankus, veiksmų eigos variantas – pakurstytas pilietinis Ukrainos karas.

Reikšmingi postūmiai

Šiandien JAV surengs virtualų tarptautinės pagalbos Ukrainai teikėjų susitikimą. Jungtinės Valstijos tikisi, kad naujai tiekiama ginkluotė padės Ukrainai atkurti gynybą ir atnaujinti savo pajėgas, tačiau nesitiki, kad Kijevas artimiausiu metu pradės plataus masto puolamąsias operacijas prieš Rusijos pajėgas, ketvirtadienį sakė JAV gynybos pareigūnas.

Vizito Berlyne metu, NATO vadovas pirmą kartą labai atvirai kritikavo Kiniją ir sakė, kad Pekino pagalba yra gyvybiškai svarbi Maskvos karinėms pastangoms, nes jis remia Rusijos karo ekonomiką dalydamasis aukščiausios klasės technologijomis, pavyzdžiui, puslaidininkiais.

„Praėjusiais metais Rusija iš Kinijos importavo 90 proc. savo mikroelektronikos, naudojamos raketoms, tankams ir lėktuvams gaminti. Kinija taip pat stengiasi aprūpinti Rusiją geresniais palydovų pajėgumais ir vaizdo gavimo galimybėmis“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Kinija sako, kad nori gerų santykių su Vakarais. Tuo pat metu Pekinas ir toliau kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jie negali turėti abiejų pusių“, – perspėjo jis.

J. Stoltenbergas taip pat įspėjo Vakarų sąjungininkus netapti tokiais priklausomais nuo Kinijos, kokie jie buvo priklausomi nuo Rusijos.

„Praeityje padarėme klaidą, tapdami priklausomi nuo Rusijos naftos ir dujų“, – sakė jis. „Negalime pakartoti šios klaidos su Kinija. Priklausomybė nuo jos pinigų, žaliavų, technologijų – priklausomybė daro mus pažeidžiamus“.

Puiki kalba. Iš tiesų. Susivokimas, supratimas, kas vyksta, įvardinimas to garsiai – diagnozės nustatymas – būtinas žingsnis norint pritaikyti teisingą gydymą.

Dabar nekantriai laukiame, koks gydymo kursas bus skirtas. Tą reikia daryti kuo greičiau, nedelsiant. Vakar.

Veiksmai ant žemės

Karo nusikaltėliai raketomis smogė į geležinkelio stotį Balaklijoje, Iziumo rajone. Charkovo-Iziumo elektrinio traukinio keleiviniuose vagonuose buvę trys 37, 47 ir 60 metų moterys ir keturi 39, 49, 49 ir 62 metų vyrai dėl rusų apšaudymo patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus.

Rusijos orda aktyviai braunasi į priekį Solovjove, į pietus nuo Novobachmutovkos, Novokalynovoje ir Krasnogorovkoje. Intensyvūs mūšiai tęsiasi Kislovkoje, Urožanuose, netoli Verbovoje ir Novomichailovkos.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria atsisakoma pripažinti V. Putiną teisėtu Rusijos Federacijos prezidentu. Rezoliuciją „Dėl nedemokratinių prezidento rinkimų Rusijoje ir jų neteisėto išplitimo į okupuotas teritorijas“ palaikė 493 deputatai, 11 buvo prieš, 18 susilaikė.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis patvirtino, kad neketina tiekti Ukrainai nei S-300, nei „Patriot“ oro gynybos sistemų. Pasak jo, „Graikija įvairiais būdais rėmė Ukrainą, gynybinėmis medžiagomis. Tačiau oro gynybos sistemos yra labai svarbios Graikijos oro erdvės apsaugai ir Ukrainai nebus tiekiamos“.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.