Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyksiančiame Pasaulio religijų parlamente (Parliament of the World‘s Religions) Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė pristatys Romuvą, kuri tęsia senąsias baltų dvasines tradicijas.

I. Trinkūnienė, oficialiai pakviesta Pasaulio religijų parlamente  atstovauti ne tik Lietuvoje veikiančiai Senovės baltų religinei bendrijai, bet ir visoms senosioms (arba pagonių) Europos religinėms bendrijoms ir pasisakys visų jų vardu.

Pasaulio religijų parlamentas yra seniausias, didžiausias ir daugiausia tikėjimų ir religinių tradicijų apimantis tokio pobūdžio renginys. Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla kas 5 metai. Antrasis vyko Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija). Šiame – penktajame – parlamente bus aptariamos pasaulį kamuojančios problemos: karai, terorizmas, neapykanta, klimato pokyčiai, didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžių, religijų ir tautų bendradarbiavimas siekiant gėrio ir žmoniškumo.

Romuvos krivė Inija Trinkūnienė: „Man didelė garbė atstovauti Romuvai – mūsų religinei bendrijai tokiame dideliame religijų sambūryje. Tai svarbus mūsų Romuvos veiklos pripažinimas. Į Pasaulio religijų parlamentą suvažiuoja pagrindinių religijų atstovai iš viso pasaulio. Pirmąjame, įvykusiame daugiau nei prieš šimtą metų, pasisakė ir įžymusis indų mąstytojas Vivekananda. Manau, kad dalyvavimas jame yra galimybė parodyti taikaus sugyvenimo ir bendradarbiavimo svarbą pasaulyje vykstančių konfliktų akivaizdoje, savąja kalba teigti vertybes, kurios yra svarbios visai žmonijai“.

Romuva kaip Senovės baltų religinė bendrija buvo oficialiai įregistruota Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir nuo 1992 metų jau vienija kelias dešimtis bedruomenių.  Statistikos duomenimis senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga.  Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.