Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.
Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.
Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla, parlamento posėdžiai buvo surengti Čikagoje (JAV), Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija).
Solt Leik Sityje susirinkę religijų atstovai aptarė pasaulį kamuojančias negandas: karus, terorizmą, neapykantą, klimato pokyčius, didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių, religijų ir tautų bendradarbiavimą siekiant gėrio ir žmogiškumo.
Pirmą kartą religijų parlamente plenariniame posėdyje kalbą pasakė ir Senojo baltų tikėjimo atstovė Lietuvos Romuvos Krivė – Inija Trinkūnienė.
„Labai svarbu, kad buvau pakviesta atstovauti prigimtinio tikėjimo religinei bendruomenei Romuvai, tęsiančiai nepertraukiamą dvasinę baltų tradiciją. Tradicija, pagrįsta tiesiogine dvasine perdava – pasaulėjauta pasiekė mus per kaimo žmones, papročius, dainas, pasakas ir sakmes. Mums, lietuviams, iki šiol yra brangi motina Žemė, mūsų jungtys su gamta ir senaisiais papročiais ypač stiprios. Mūsų alkuose auga ąžuolai, išdygę iš gilių tų ąžuolų, kuriuos iškirto piktavaliai misionieriai, užgesinę mūsų Šventąją Ugnį. Ąžuolai užaugo, mes sugrįžome į alkus, ir vėl juose dega mūsų Amžinoji Ugnis.“ – dalijosi savo mintimis JAV viešinti Lietuvos Romuvos Krivė Inija.
Į Lietuvą Romuvos Krivė ketina grįžti spalio 29 d.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
- Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
- Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva
- Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
- Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
- Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
- Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos)
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)
- Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
- Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija
- Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija)
- Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)
- Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
- I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
- M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija
- Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
- Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
- Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
- Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
- Bus pristatyta knyga apie religijų įvairovę Lietuvoje
- I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
- Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
- Spaudos konferencijoje pristatyta Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija (tiesioginė transliacija, audio)
- Savaitgalį bus išrinktas Lietuvos Romuvos Krivis
- I. Trinkūnienė. Amerikonkos
- Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)
- J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
- I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės
Nuširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai gerbiamajai Krivei Inijai. Ištrauka iš Vaidilų maldos : ,, …kad Jums laimingai ir gerai sektūsi visi darbai…“.
Dėmesio : koncervatorių partijos išpuolis prieš Romuvos religinę bendruomenę (vakar lrytas -religija). Koncervatorė Vilija Aleknaitė – Abhramik (seimo narė!), matyt vykdydama katalikų bažnyčios hierarchų užsakymą, surengė išpuolį prieš Romuvos religinės bendruomenės pripažinimo tradicine, juridinį procesą. Mūsų lietuvių senosios prigimtinės religijos bendruomenei Romuva 2017 metais baigiasi Įstatymo numatytas išbandymo laikas, po kurio ji turi būti pripažinta tradicine religija Lietuvos valstybėje. Koncervatorė Vilija Aleknaitė – Abramikienė Seime pateikė pasiūlymą – pataisą šį terminą prailginti dar 75 metais. Iš kur ta konservatorių neapykanta viskam, kas gelmiškai lietuviška,- kultūrai, dvasinėms vertybėms, tautos religijai? Katalikų hierarchų vaidmuo aiškus, jie vykdo svetimdievio (Vatikano) nurodymus naikinti viską kas gelmiškai lietuviška. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius draudžia jaunimui dalyvauti etnografiniuose ansambliuose, nes senosios dainos ir šokiai tai pagarba pagoniškiesiems Dievams ir Deivėms, tik ką nuskambėjo pranešimai kaip katalikų kunigas lietuviškų sutartinių dainavimą paskelbė nuodėme. KB hierarchai naudojasi koncervatorių partija, kaip savo lobistais seime ir daro kliautis Romuvos pripažinimo teisiniam reikalui.Neleiskime kryžininkams sutrugdyti lietuvių religijos paskelbimo tradicine. Lietuviai, ginkime lietuvių religiją!
Nieko keisto – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Jau pavadinimas nusako kad tai politinės ir krikščioniškos bendruomenės sąjunga. Dėl tos pačios priežasties partijai būdingas, pvz., aklas tikėjimas vadovybe ir nuolaikus nurodymų vykdymas.
kas vykdo Bažnyčios, o kas Kremliaus… kiekvienam savas Dievas.
Ačiū Lietuvos Romuvos Krivei Inijai už lietuviškų senųjų tradicijų garsinimą pasauliui.
Vėlinių metą gyvieji ir mirusieji esame kartu, todėl tikiu, kad protėvių Dora ir Darna yra mumyse.
O pagal Abhramik koks buvo Lietuvių tikėjimas iki apkrikštijant Lietuvą; tradicinis ar ne tradicinis ?
Ir: ar kryžiuočiai į Lietuvą atnešė lietuvių tradicinę religiją ? O judai ir kiti atnešė Lietuvai jos tradicines religijas ?
Pastebėkite, dabar Ąžuolas jau visiškai pageltęs, nors kiti medžiai dar laiko žalumą.
Šiemet ir gilės buvo gerokai varganos, ir daug pagraužtų.
Ąžuolai visuomet anksčiau meta lapus. O pavasarį bene paskutiniai sulapoja. Atsargus, išmintingas medis
Ąžuolai visuomet anksčiau meta lapus. Pavasarį bene paskutiniai sulapoja. Atsargus, išmintingas medis
Šiaip Ąžuolai, pastebėjau, anksčiau pagelsta, tačiau lapus numeta vėliau už kitus medžius. Nors, nesu tuo tvirtai įsitikinęs.
——
Kaštonai anksti meta ?
Mirus tevui sunui-sodindavo azuola, moteriskai-liepa. Siuos 2 medzius buvo galima nukirsti tik sventam reikalui, pavyzdiui pilim statyti. Stai kodel krikstijami lietuviai taip sunkai prieme sventgiriu kirtima.Nebuvo ten fanatizmo ir velniu apeigu. Tai buvo kapines dabartine prasme