Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)

Inija Trinkūnienė, www.alkas.lt
2015-03-04 14:20:26
4
I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)
Inija-Trinkuniene-Maisoro-konferencijoje-Indijoje-R.Balkutes-nuotr2-K100
Lietuvos Krivė Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Alkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji neseniai lankėsi. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA, antrą ČIA.

Savo kelionės po Indiją aprašymuose dar nepaminėjau vieno iš svarbiausių kelionės tikslų – dalyvavimo konferencijoje, todėl dabar pats laikas pratęsti Indijos įspūdžius. Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders) vyksta kas trejus metus Indijoje, ją rengia Tarptautinis kultūros tyrimų centras, veikiantis JAV ir Indijos Tautinė savanorių organizacija – Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS).

Ši konferencija – penktoji. Kaskart į konferenciją susirenka vis gausesnis mokslininkų, dvasininkų, ir žmonių, puoselėjančių savąją kultūrą būrys. Šiais metais jis pats didžiausias – 350 dalyvių iš 40 šalių, atstovaujančių virš penkiasdešimties kultūrų. Pirmoji konferencija įvyko Mumbajuje 2003 metais. Jai baigiantis, organizatoriai svarstė, kur rengti kitą – gal Amerikoje, ar Europoje? Tačiau visų susirinkusių nuomonė buvo vieninga – niekas kitas, tik Indija gali surinkti tokį gausų žmonių, suinteresuotų savo kultūros išsaugojimu, ratą. Kodėl Indija? Nes tai šalis kur nepertraukiama dvasinė tradicija įvairiomis formomis gyvuoja tūkstančius metų ir tai įkvepia kiekvieną, kuriam svarbi tradicija ir jos išsaugojimas. Tad kitos konferencijos buvo surengtos Jaipure, Nagpure, Haridvare ir štai šių metų konferencija – Maisore.

Visuotinis gerbūvis – gamtos, kultūros ir bendruomenių stiprinimas. (Universal Wellbeing – Sustaining Nature, Culture and Communities) – toks šių metų konferencijos pavadinimas. Jis apjungė gana platų temų ratą ir buvo skirtas pasidalinti įžvalgomis, kaip pasinaudojant globalizacijos teikiamomis galimybėmis prisidėti prie visuotinio gerbūvio tausojant gamtą, stiprinant bendruomenes ir keliant tradicinę kultūrą. Moderniosios technologijos ir mokymasis lyderystės – tai priemonės padedančios pasiekti norimus tikslus.

Konferencijoje dalyvavo dalyvių ratas iš įvairių šalių – Indijos, Nepalo, Vietnamo, Kazachstano, Pietų Afrikos, Irano, Prancūzijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, ir kitų šalių. Buvo ir mūsų kaimynai latviai, ir baltarusiai. Paminėjau čia tik keletą šalių. Per keletą metų susiklostė ypatinga konferencijos dienotvarkė: kiekvienas rytas prasidėdavo apeigomis, kurias rodydavo tradicijų, atvykusių į konferenciją atstovai, – pagerbdami savuosius dievus, palaimindami susirinkusius, melsdami vienybės ir taikos žemėje.

Konferencija prasidėjo ypatingai iškilmingai, išvakarėse buvo surengtas priėmimas pas miesto merą ir ekskursija senuosiuose karalių rūmuose. Ryte didinga procesija nusidriekė Maisoro gatvėmis. Šventės dalyviai, lydimi veriančių indų muzikos instrumentų – nadhaswaram ir būgnų garsų žygiavo miesto gatvėmis. Ypatingą šventinę nuotaiką papuošė gėlių žiedai ir lapeliai, krintantys iš miesto balkonų. Pražygiavus visos gatvės buvo nuklotos geltonais žiedais – saulės atspindžiais.

Konferenciją atidarė, ašramo, kuriame vyko konferencija, Maisorio Svamis, jo šventenybė  Svamis Ganapatis Sačidananda (Swamiji Ganapati Sachichidananda), vienas iš iškiliausių Indijos dvasinių vadovų.

„Šią konferenciją mes norime paskirti Jono Trinkūno, Romuvos Krivio atminimui, – žmogui, kurio dėka tęsiama prigimtinė Romuvos tradicija, ir kuris įdėjo daug pastangų telkdamas ir vienydamas senąsias pasaulio kultūras. Mes tęsiame jo pradėtą darbą“, – pasakė Yashwant Pathak, vienas iš konferencijos organizatorių, uždegdamas žvakelę prie ant scenos padėto Jono Trinkūno portreto.

Didelio dėmesio susilaukė konferencijos dalyvių, atstovaujančių senąsias tradicijas, prisistatymai. Kiekvienas turėjo trumpai pristatyti savąją tradiciją ir sugiedoti giesmę. Įdomu buvo stebėti ir klausyti Gvatemalos majų atstovės kalbos, Naujosios Zelandijos , Kazachijos, Nepalo atstovų giesmių. Mes, atstovaudamos Lietuvos Romuvą ir lietuvių tradicinę kultūrą, sugiedojome giesmę motinai žemelei. Tą giesmę atradau visai neseniai, prieš porą metų, rengdama Kūlgrindos kompaktinę plokštelę, skirtą Deivei Žemynai. Giesmės melodija man priminė indiškų mantrų garsus. Mano pajautą patvirtino konferencijos dalyvių – indų reakcija. Susilaukiau daug klausimų ir pastebėjimų, kad giesmė primena senąjį indišką giedojimą.

Konferencija vyko Šri Šri Ganapačio Sačidanandos (Ganapati Sachichidananda) ašrame, kuriame buvo kelios šventyklos, konferencijų salės, vedų ir sanskrito mokyklos – didelė teritorija. Kas vakarą didžiojoje konferencijų salėje vykdavo kultūrinė programa – koncertavo ir konferencijos dalyviai ir indų muzikos atlikėjai.

Į konferenciją pirmą sykį atvyko gausi delegacija iš Irano. Tai zoroastristai – ugnies garbintojai, vienos iš seniausių pasaulyje monoteistinių religijų pasekėjai. Religijos pradininku laikomas Zaratustra, parašęs dalį šventosios Avestos knygos. Iranietis Dr. Mošenas M. Milani (Mohsen M. Milani) pasakojo apie šiandieninę ugnies garbintojų padėtį islamiškąjame Irane, pabrėždamas, kad iraniečiai, nors ir laiko save islamo pasekėjais, vis dar laikosi senųjų persiškų tradicijų, švenčia Noruzą – pirmą Naujų metų dieną. Šiuo metu Irane yra apie 30 000 zoroastristų (Irane gyvena 78 milijonai gyventojų). Pasak pranešėjo, zoroastristų bendruomenė už Irano ribų yra gerokai didesnė – apie du milijonai ugnies garbintojų, nemažai jų yra ir Indijoje.

Konferencijos dalyvių pranešimai atskleidė gyvybingą pasaulio kultūrų įvairovę ir jų prigimtinius siekius gerbti gamtą, siekti tarpusavio sutarimo ir taikos pasaulyje.
Pagrindinės konferencijos mintys atsispindėjo konferencijos rezoliucijoje, kuri buvo priimta baigiantis konferencijai.

Jau atsisveikinant, vienas iš svarbiausių konferencijos organizatorių – Jašvantas Patakas (Yashwant Pathak) patikino, kad kita konferencija bus skirta moterų tematikai.

Konferencijos atidarymas. Eisena (2)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena (4)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena  (1)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena (6)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena  (3)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena  (9)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena  (8)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena (5)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena  Geliu lietuss (2)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena Geliu lietus (1)-K100
Konferencijos atidarymas. Eisena  Geliu lietus (7)-K100
Maisoro konferencijoje (2)-K100
Maisoro konferencijoje (4)-K100
Inija-Trinkuniene-Maisoro-konferencijoje-Indijoje-R.Balkutes-nuotr2-K100
Inija-Trinkuniene-Maisoro-konferencijoje-Indijoje-R.Balkutes-nuotr-K100
Maisoro konferencijoje (3)-K100
Maisoro konferencijoje (6)-K100
Maisoro konferencijoje (5)-K100
Maisoro konferencijoje (9)-K100
Maisoro konferencijoje (8)-K100
Maisoro konferencijoje (7)-K100
Maisoro konferencijoje (10)-K100
Maisoro konferencijoje (11)-K100
Maisoro konferencijoje (14)-K100
Maisoro konferencijoje-K100
Maisoro konferencijoje (15)-K100
Maisoro konferencijoje (13)-K100
Konferencijos atidarymas. Pagerbiamas Jonas Trinkunas-K100
Konferencijoje Maisore-K100
Maisoro konferencija. Atsisveikinimo vakarienė (3)-K100
Maisoro konferencija. Atsisveikinimo vakarienė (2)-K100
Maisoro konferencija. Atsisveikinimo vakarienė (4)-K100

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos)
  2. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
  3. Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
  4. I. Trinkūnienė. Lai mus sujungia išėjusių palaiminimas, ateities lūkesčiai ir amžinosios giesmės
  5. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  6. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  7. Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę (nuotraukos)
  8. Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)
  9. Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)
  10. Medininkuose skambėjo giesmės, ruseno aukuras, žvangėjo ginklai (nuotraukos, video)
  11. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  12. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  13. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  14. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  15. Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. feniksas says:
    10 metų ago

    Pagaliau Trinkūnienė normaliai apsirengė.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      10 metų ago

      Tačiau basa.
      CHA

      Atsakyti
  2. Jolė says:
    10 metų ago

    Ačiū Krivei Inijai, kad ji garbingai atstovavo lietuvių senąjį tikėjimą, visus ramuviečius, taip pat jos dukrai Ugnei bei Ritai už puikias nuotraukas.
    Kokios gausios ir gražios indų šeimos sutiko lietuves moteris, jaučiasi pagarba ir meilė Lietuvai ir lietuviams.
    Atkreipiau dėmesį, kad ant šventyklų aukurų visur matosi mums brangus senais svastikos ženklas. Gerai, kad indai naudoja senuosius ženklus, o pas mus išsižadama protėvių simbolių bei tradicijų.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      10 metų ago

      Ne išsižadama, o Vatikano korporacijos LT krikščionys išsižada Protėvių simbolių bei Dievų.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku
  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?
  • Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

Kiti Straipsniai

NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24

Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 06 24
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
JAV smūgių prieš Iraną pasekmės ir galimi Teherano atsakai

JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai

2025 06 23
JAV smūgiavo Iranui 2025-06-22

JAV smogė Irano branduoliniams objektams: D. Trampas skelbia „karo pergalę“, pasaulis baiminasi eskalacijos

2025 06 22
JAV smogė Iranui 2025-06-22

Nokdaunas Kremliui Irane

2025 06 22
Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Užsienio reikalų ministerija

URM ragina atsisakyti kelionių į Izraelį, išvykti iš Irano

2025 06 13
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Sveikinimo žodį taria LMA prezidentas akad. Jūras Banys, rėmėjai ir svečiai | lma.lt nuotr.

Apdovanoti geriausieji jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ atrinkti mokslo darbai

2025 05 26
Donaldas Trampas Romos popieiaus rūbais

D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais

2025 05 04

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alkas.lt nuotr.

Gamta skelbia pavasarį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai