Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)

Planetą ir žmoniją vis labiau jaučiame ir suvokiame kaip visumą, kurioje reikia ne tik gyventi, bet ir visiems sugyventi. Ekumenizmas jau dabar peržengia krikščioniškųjų religijų ribas. Mes, lietuviai, pasauliui galime priminti, ką skelbė valdovas Gediminas Vilniuje XIV a. pradžioje, pripažindamas teisę tautoms turėti skirtingus papročius ir tikėjimus. Jis taip pat patvirtino žmonių vienybę: „ir visi turime vieną Dievą“.

Deja, Europoje taip manančių valdovų tuo metu, atrodo, daugiau ir nebuvo. Turėjo praeiti keletas amžių, kad tokia Gedimino nuostata taptų priimtina visuomenei. Atėjo laikas, ir atsirado Pasaulio Religijų Parlamentas.

Pasaulio Religijų Parlamento taryba Čikagoje neseniai priėmė nutarimą sušaukti būsimą Pasaulio Religijų Parlamentą Briuselyje. Numatoma, kad 2014 metų Parlamente dalyvaus daugiau kaip 10 000 žmonių, įvairių religijų, dvasinių mokymų bei įsitikinimų atstovai. Parlamentas tęsis 7 dienas, apimdamas 500 programų, seminarų, o taip pat muziką, šokius, meno parodas  ir religinių bendrijų bei kultūros institucijų renginius.

Pirmąjį kartą Pasaulio Religijų Parlamentas buvo sušauktas 1893 metais Čikagoje pasaulinės mugės proga. Parlamentas sumanytas kaip galutinio pasaulio sukrikščioninimo renginys. Tuo metu manyta, kad tėra viena neklystama religija arba ideologija. Parlamente dalyvavusių nekrikščionių buvo mažuma, tačiau istorinė induisto Svami Vivekanandos kalba padėjo amerikiečiams suvokti, jog ir kitos religijos turi vertę, ne tik judėjų ir krikščionių dvasinės tradicijos. Jis kalbėjo: „Šventumas, skaistumas ir labdara nėra kurios nors vienos išrinktosios religijos nuosavybė. Sakau jums – ant kiekvienos religijos vėliavos turėtų būti užrašyta: „Padėkime, bet ne nukariaukime“, „Harmonija ir taika, o ne ginčai ir vaidai“.

1993 metais buvo nuspręsta paminėti pirmojo Parlamento šimtmetį. Šį kartą Parlamento tikslai jau buvo visai kitokie – į Čikagą buvo sukviesta 125 įvairių religinių grupių šeši su puse tūkstančio atstovų ir vadovų. Be didžiųjų religijų, į Parlamentą buvo pakviesti ir pagoniškųjų  religijų atstovai. Pagaliau buvo pakviesti ir Amerikos indėnai (Nativ Americans), nors prieš šimtą metų į Parlamentą jų niekas nekvietė. O tuo metu indėnams buvo tiesiog draudžiama praktikuoti etninę religiją. Bet ir šį kartą pagonių pasirodymas sukėlė sumaištį ir protestų. Pavyzdžiui, graikų ortodoksų atstovai paliko Parlamentą, protestuodami prieš naujųjų pagonių dalyvavimą. Prieš Juodųjų musulmonų dalyvavimą protestavo žydų atstovai. Tačiau dominavo nuostata, jog pasaulinės krizės akivaizdoje visi dvasiniai judėjimai turi vienytis. Dalai Lama pabrėžė: “Daugelis mano, jog būtent jų religija yra geriausia. Aš jaučiu, jog man geriausias yra budizmas, bet aš nemanau, jog budizmas yra geriausias visiems kitiems.“

Svarbiausias 1993 m. Parlamento dokumentas buvo priimta „Visuotinės etikos deklaracija“. Joje teigiama, kad skirtingų, kartais priešiškų religijų santykiai turi būti grindžiami visiems priimtinais visuotinės etikos principais.

1999 metais Parlamentas rinkosi Keiptaune (7000 dalyvių). Čikagos patirtis parodė, kad reikia kurti tarpreliginius santykius, mažinti įtampą ir plėsti visuotinės etikos erdvę. Taigi susitikimas Pietų Afrikoje tapo religijų bendravimo ir bendradarbiavimo Parlamentu.

2004 metais Parlamentas vyko Barselonoje. Susitikimo šūkis buvo „Takas, vedantis Taikon“.

Parlamento vadovai paragino dalyvius kalbėti ne tiek apie tai, ką pasaulis ir valstybės turi daryti, bet apsikeisti patirtimi ir savo bendruomenėms parvežti gerąją patirtį ir idėjų. Barselonoje konfliktinių susidūrimų tarp dalyvių jau nebebuvo ir, atrodo, jau veikė bendravimo ir tarpreliginių santykių etika.

Vienas iš svarbiausių 2009 m. Pasaulio Religijų Parlamento Melburne tikslų buvo – aprėpti kuo daugiau žmonijos kultūrų ir dvasinių tradicijų, atsiverti jų įvairovei. Parlamente dalyvavo įvairios pakraipos krikščionių, budistų, musulmonų, induistų, sikhų, zoroastriečių ir daugybės kitų religinių tradicijų dvasinių vadų ir atstovų, pasipuošusių spalvingais ritualiniais drabužiais ir simboliais.

Žmonija išgyvena ne tik ekonominę krizę, sunkesnė yra dvasinė krizė, kurią įveikti galima tik pasitelkus tautų kultūrų ir religijų patirtį. Parlamente buvo tęsiamas visuotinės etikos kūrimas ir plėtojimas. Kaip vienas iš aktyviausių visuotinės etikos principų formuotojų pasireiškė žymusis šveicarų teologas dr. Hansas Kungas. Veikė net kelios Etikos darbo grupės.

Dėmesys sutelktas į ypač aktualias pasaulio ekologijos problemas. Parlamentas parengė dokumentą – kreipimąsi į Kopenhagoje vykusią Klimato kaitos konferenciją. Kreipimesi sakoma, jog pasaulio tautų religinės ir kultūrinės tradicijos kūrybingai prisideda sprendžiant žmonijos ekologines problemas.

Mums, lietuviams, svarbu tai, kad į Parlamentą buvo pakviesti du Lietuvos atstovai – Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir kaunietis etnokultūros mokytojas vaidila Artūras Sinkevičius. Kodėl iš Europos pakviesti šie lietuviai?

Lietuvos dvasinis paveldas Europos kontekste atrodo gana patraukliai. Lietuviai sugebėjo išsaugoti vieną iš seniausių Europos kultūrų ir netgi religiją. Lietuva turbūt vienintelė Europoje turi Etninės kultūros globos įstatymą, priimtą 1999 m. O 1998 metais Vilniuje buvo sušauktas Europos etninių (pagoniškųjų) religijų kongresas. Šis Lietuvos Romuvos inicijuotas judėjimas apėmė beveik visą Europą, siekdamas net Indiją. Lietuvių patirtis, tęsiant senąsias dvasines tradicijas, tapo pavyzdžiu daugeliui europiečių, siekiančių susigrąžinti prarastą protėvių dvasinį paveldą.

Pasaulio Religijų Parlamentas atkreipė dėmesį į Lietuvos Romuvos iniciatyvas ir pasirūpino lietuvius pakviesti į Melburną 2009 m.. Tą kartą Parlamentas daugiau dėmesio skyrė tautų jaunimui ir jų pastangoms išsaugoti protėvių tradicijas. Etnokultūros mokytojo Artūro Sinkevičiaus pranešimas buvo apie tai, kaip jo mokykloje perteikiamos etninės tradicijos, kaip jaunimas noriai mokosi liaudies dainų, šokių ir papročių, dalyvauja vasaros stovyklose. Pranešimo išklausę amerikiečiai pasakė, kad tokią lietuvių patirtį turėtų perimti visų tautų mokyklos. Atrodo, jog platesnis jaunimo įtraukimas į Parlamentą padės sėkmingiau spręsti religijų sugyvenimo ir bendradarbiavimo problemas.

Krivis Jonas Trinkūnas papasakojo apie lietuvių kovas už laisvę ir pastangas išsaugoti senąjį tikėjimą, apie tai, kad šiandien Lietuvoje sėkmingai atgimsta senoji religija. Daugeliui klausytojų tai buvo didelė naujiena. Jie labai stebėjosi lietuvių atkaklumu ir pasišventimu ginant savo dvasines tradicijas. Parodytas filmas (sutrumpinta versija) apie šių metų Lietuvių dainų šventę tiesiog sužavėjo žiūrovus. Australai pasakė: „Jūs, lietuviai, turite tokių vertybių, kad net pavydas ima““

Parlamento vadovybė, susipažinusi su lietuvių Romuvos veikla, nutarė įtraukti lietuvius į Parlamento Etninių religijų grupę (Indigenous Religions). Tai buvo nauja Parlamente suformuota grupė. Prie etninių religijų priskirti tie judėjimai, kurie glaudžiai susiję su vietinėmis istorijos ir religijos tradicijomis. Tokiomis nelaikomos neopagoniškosios organizacijos, kurių daugiausia yra Amerikoje, jie nesulaukė tokio Parlamento dėmesio, kokio sulaukė etniniai judėjimai. Reikia manyti, kad toks dėmesys, parodytas Lietuvių etninei religijai, yra ženklas, jog pripažinimo sulauks ir kiti europiečiai, kurie lietuvių pavyzdžiu plėtoja veiklą prikeldami savo dvasines tradicijas.

Parlamentas visą savaitę dirbo milžiniškame Melburno parodų centre, plenariniuose posėdžiuose dalyvaudavo iki 10 000 žmonių. Moderniose patalpose veikė šimtai darbo grupių.

Pasveikinti Parlamentą atvyko Dalai Lama. Jis pasakė optimistinę kalbą apie tai, kad šiuo sunkmečiu ypač svarbus toks kūrybinis įvairių tautų ir tradicijų bendradarbiavimas ir bendravimas. Jis padėkojo Parlamentui už svarų indėlį kuriant taikų pasaulį.

Religijų Parlamento veikla rodo, kad žmonija vienijasi, siekdama įveikti įtampą ir nesutarimus.

Neseniai Letuvos Romuvą pasiekė šis Pasaulio Religijų Parlamentas pranešimas:

Gerbiamas Krivi Trinkūnai,

Pasaulio Religijų Parlamento Tarybos vardu reiškiame padėką už  jūsų, kaip pranešėjo, dalyvavimą

2009 metų Pasaulio Religijų Parlamento darbe Melburne, Australijoje.

Parlamento šaknys siekia 1893 m., kuomet buvo surengta Pasaulinė Kolumbo Paroda Čikagoje. Šiandien Parlamentas yra didžiausias pasaulinis religijų visuotinis susiėjimas, vienijantis pasaulio religijų ir dvasinių tradicijų bei judėjimų vadovus, mokslininkus  bei atstovus.

Romuvos dalyvavimas  Parlamente Melburne iškėlė etninių (indigenous) religijų  europietišką dimensiją. Iš tiesų, jūsų dalyvavimas reiškė, jog pirmą kartą europietiška etninė religija oficialiai buvo įjungta į tokio mąsto tarptautinį tarpreliginį suvažiavimą.

Mes didžiai vertiname tai, kaip jūs reprezentavote Romuvą ir Lietuvos žmones, ir tikimės, kad jūs dalyvausite 2014 m. Parlamente ir mūsų veikloje ruošiantis šiam renginiui.

Linkime partnerystės ir taikos.

Imamas Dr. Abdulas Malikas Mudžahidas (Abdul Malik Mujahid), Valdybos pirmininkas, Andras Korbanas Arthenas (Andras Corban Arthen), Prigimtinių tradicijų darbo grupės patikėtinis, Dirkas Fika (Dirk Ficca), Vykdomasis direktorius.

Žiūrėkite INIT TV laidą „Pokalbiai pilyje“ apie Pasaulio religijų parlamentą Melburne ir Senosios baltų religijos pripažinimą (2009 m.):