Antradienis, 12 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)

dr. Vytautas Tumėnas, www.alkas.lt
2012-04-25 08:18:05
66
PERŽIŪROS
15
Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)

Inija ir Jonas Trinkūnai Indijoje | Romuvos nuotr.

Jonas Trinkūnas su žmona Inija Džaipure, 2011 m. | Alkas.lt nuotr.
Jonas Trinkūnas su žmona Inija Džaipure, 2011 m. | Alkas.lt nuotr.

Šiemet kovo pradžioje Haridvaro mieste. Indijoje įvyko Tarptautinio kultūrų tyrimo centro (International Center for Cultural Studies, USA) surengta IV mokslinė konferencija ir senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Pirmoji ICCS konferencija įvyko 2003 m. Mumbajuje. Haridvaras – šventas Indijos miestas Himalajų priekalnėse, į kurį apsiprausti ir nuplauti nuodėmes šventuose Gangos vandenyse iš visos Indijos suvažiuoja milijonai hinduistų piligrimų.

Konferencijos bendraorganizatoriumi buvo ir Haridvaro dvasinės kultūros universitetas (Devi Sanskrti Vishwavidyalaya Haridwara), kurio patalpose ir universitetiniame miestelyje vyko konferencijos paskaitos ir ceremonijos. Tai unikalus Indijos universitetas, kuris buvo įsteigtas XX a. pradžioje, kaip alternatyva imperialistinei vakarietiškai aukštojo mokslo sistemai ir pagrįstas tautine Indijos dvasinių mokyklų edukacijos sistema gurukulam. Šiuo metu tai vienas iš reikšmingiausių Indijos universitetų, kuriame perduodama senoji dvasinė tradicija. Yra mokoma sanskrito kalbos, hinduizmo ir vedų kosmologijos, ajurvedos medicinos, taip pat vykdomi moksliniai Vedų žinijos (kosmologijos, totalinės psichologijos, yagjopatijos, jogos terapeutinių aspektų) tyrimai,, ginamos disertacijos. Universiteto tikslas Vedų žiniją integruoti su šiuolaikinio mokslo pasiekiamais ir aktualijomis.Todėl yra dėstoma ir Indijos kultūros istorija, kompiuterių mokslai, žurnalistika, turizmo vadyba, kaimo plėtros vadyba ir kt. šiuolaikinės disciplinos.

Šių metų konferencijos tema: “Darnos visatoje puoselėjimas” (Nourishing the Balance in the Universe). Joje įvairių šalių mokslininkai skaitė pranešimus apie savo kraštų dvasinės kultūros tradicijas ir jų puoselėjimo modernybėje problemas. Man itin įdomūs pasirodė pranešimai, kuriuose gvildenama įvairių tradicinių kosmologijų, vediškos Indijos kultūros ištakų ir ryšių su Europos kultūra klausimai. Aš perskaičiau pranešimą apie indų ir lietuvių paprotinės dailės tradicijų paraleles.

Drauge vyko ir tarptautinė senųjų tradicijų bendruomenių vadovų sueiga, kurios rengėjų buvo ir Europos Etninių religijų kongresas (ECER). Jo prezidentu šiuo metu yra , filosofas Jonas Trinkūnas.

Į suvažiavimą atvyko apie 300 delegatų, atstovaujančių 30 pasaulio šalių ir 50 įvairių pasaulio tradicijų ir kultūrų. Drauge su Gvatemalos majais, JAV ir Kanados indėnais, Naujosios Zelandijos maoriais, Pietų Afrikos, Ghanos, Indijos Arunačial Pradešo adi ir idu mišmiais, Myanmaro ir Tibeto budistais, Nepalo ir Bali hinduistais, Vietnamo čamais, Japonijos džapiais, Jungtinės karalystės druidais, taip pat kirgizų, vengrų, lenkų, latvių tradicijų atstovais, renginyje dalyvavo ir Lietuvos Romuvos atstovai. Suvažiavimo dalyviai diskutavo, kaip išsaugoti savo protėvių dvasinį ir kultūrinį palikimą, gyvai pristatė savo tradicijas.

Gintaro dulkes į baltų ugnies aukurą beria Arunačial Pradešo genčių atstovė
Gintaro dulkes į baltų ugnies aukurą beria Arunačial Pradešo genčių atstovė

ICCS atstovas Saumitras Gokhale (Saumitra Gokhale) pabrėžė, kad nėra jokios prasmės keisti kitų kultūrų religiją arba vienai kultūrai vyrauti virš kitų kultūrų ar religijų. Priešingai, žmonija trokšta nuoširdžios tarpusavio pagarbos ir vienybės. Kaip pagrindinį renginio siekį jis įvardino visuotinos brolybės puoselėjimą ir nykstančių vietinių kultūrų bei tradicijų globą bei išsaugojimą ateities kartoms.

Išskirtinis garbės svečias Svamis Dajanand Sarasvatis (Swamis Dayanand Saraswati), Vedantos ir sanskrito instituto Rišikeše (Arsha Vidya Gurukul) įkūrėjas, žymus vedantos autoritetas, pabrėžė, kad smurtas prieš kultūrą yra nukreiptas prieš esminius žmonijos būties pamatus. Jo teigimu, kartą užgimusi, ji turi būti puoselėjama ir saugoma, o mūsų pareiga puoselėti kultūrų įvairovę ir taip turtinti žmoniją. Tik Indijoje net užkariautojai gaudavo prieglobstį. Jis ragino nenaudoti prievartos ir pabrėžė šiuolaikinę būtinybę įvairioms kultūroms pastoviai atnaujinti tarpkultūrinį dialogą, bendrauti ir bendradarbiauti, bet išsaugoti savo savastį ir tarpusavyje džiaugtis tikruoju savo ir kito savitumu.

Konferencijos ir suvažiavimo uždarymo metu, 5 iškiliausiems visuomenės veikėjams, dvasinių-kultūrinių tradicijų įvairovės saugotojams ir jos puoselėtojams Pasaulio senųjų tradicijų ir kultūros paveldo universiteto, JAV (University of World Ancient Traditions and Cultural Heritage – UWATCH, USA) vardu buvo suteikti garbės daktaro laipsniai. Šiuo garbingu titulu buvo įvertintas ir vienas garsiausių Lietuvos etnokultūrinio paveldo puoselėtojų Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas. Jam skirtą garbės daktaro laipsnį patvirtinantį raštą Lietuvos atstovams perdavė Haridvaro Dev Sanskriti universiteto rektoriaus dr. Pranavo Pandjos (Pranav Pandya) , nes J.Trinkūnas dėl pablogėjusios sveikatos iš Indijos turėjo išvykti pirma laiko.

J.Trinkūnas dalyvauja I.Trinkūnienė ugnies apeigoje skirtoje Lietuvai, 2011 m. Indija
J.Trinkūnas dalyvauja I.Trinkūnienė ugnies apeigoje skirtoje Lietuvai, 2011 m. Indija

Garbės daktaro laipsniai taip pat buvo suteikti: Kenetui Kameronui Kenedis (Kenneth Cameron Kennedy) (Naujosji Zelandija, maoriai), Stenliui Berliui (Stanley Bearly) (Kanada, indėnai), Elizabet Araujo (Elizabeth Araujo) (Gvatemala, majai) ir Džagdevui Ramui (Jagdev Ram) (Indija, Čitrakutas).


Haridvaro švenvietės į kurias plūsta milijonai maldininkų apsiprausti tyruose Gangos vandenyse.
Haridvaro švenvietės į kurias plūsta milijonai maldininkų apsiprausti tyruose Gangos vandenyse.

Haridvaro švenvietės į kurias plūsta milijonai maldininkų apsiprausti tyruose Gangos vandenyse.
Haridvaro švenvietės į kurias plūsta milijonai maldininkų apsiprausti tyruose Gangos vandenyse.

IV mokslinės ICCS konferencijos akimirkos Dev Sanskriti universitete, Haridvare Indijoje.
IV mokslinės ICCS konferencijos akimirkos Dev Sanskriti universitete, Haridvare Indijoje.

IV mokslinės ICCS konferencijos akimirkos Dev Sanskriti universitete, Haridvare Indijoje.
IV mokslinės ICCS konferencijos akimirkos Dev Sanskriti universitete, Haridvare Indijoje.

Devi Sanskriti universiteto rektorius dr. Pranavas Pandja Lietuvos atstovams perduoda Lietuvos Romuvos kriviui Jonui Trinkūnui skirtą UWATCH universiteto garbės daktaro laipsnio suteikimo raštą.
Devi Sanskriti universiteto rektorius dr. Pranavas Pandja Lietuvos atstovams perduoda Lietuvos Romuvos kriviui Jonui Trinkūnui skirtą UWATCH universiteto garbės daktaro laipsnio suteikimo raštą.

Lietuvos Romuvos kriviui Jonui Trinkūnui skirtas Pasaulio senųjų tradicijų ir kultūros paveldo universiteto, JAV (University of World Ancient Traditions and Cultural Heritage – UWATCH, USA) garbės daktaro laipsnio suteikimą patvirtinantis raštas.
Lietuvos Romuvos kriviui Jonui Trinkūnui skirtas Pasaulio senųjų tradicijų ir kultūros paveldo universiteto, JAV (University of World Ancient Traditions and Cultural Heritage – UWATCH, USA) garbės daktaro laipsnio suteikimą patvirtinantis raštas.

Arunačial Pradešo (Šiaurės Indija) genčių atstovai.
Arunačial Pradešo (Šiaurės Indija) genčių atstovai.

Tradicinė Arunačial Pradešo genčių juosta
Tradicinė Arunačial Pradešo genčių juosta

Arunačial Pradešo delegacijos moterys
Arunačial Pradešo delegacijos moterys

Kirgizijos atstovai
Kirgizijos atstovai

Afrikos, Indijos ir Latvijos atstovai
Afrikos, Indijos ir Latvijos atstovai

Lietuvos Romuvos atstovas Eugenijus Martinkus
Lietuvos Romuvos atstovas Eugenijus Martinkus

Indonezijos tradicinių šokių šokėja iš Lomboko.
Indonezijos tradicinių šokių šokėja iš Lomboko.

Kirgizijos atstovas muša bugną
Kirgizijos atstovas muša bugną

Gieda Latvių delegacija
Gieda Latvių delegacija

Gintaro dulkes į baltų ugnies aukurą beria Arunačial Pradešo genčių atstovė
Gintaro dulkes į baltų ugnies aukurą beria Arunačial Pradešo genčių atstovė

Latviu ir lietuviu pasirodymo akimirkos
Latviu ir lietuviu pasirodymo akimirkos

Latviu ir lietuviu pasirodymo akimirkos
Latviu ir lietuviu pasirodymo akimirkos

Renginio šeimininkų indų giesmės prie aukuro
Renginio šeimininkų indų giesmės prie aukuro

Arunačial Pradešo gentys šoka apeiginį šokį
Arunačial Pradešo gentys šoka apeiginį šokį

Moteris iš Arunačial Pradešo
Moteris iš Arunačial Pradešo
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  2. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykla tęsia veiklą (nuotraukos, video) (III)
  4. Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
  5. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  6. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  7. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
  8. J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  9. Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“
  10. Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
  11. Baltų Krivulė
  12. Įvyks antrasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas
  13. Gilyn į Indiją (VI)
  14. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  15. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Sveikiname Gerbiamą Joną Trinkūną. Labai džiugu, kad valstybė, šalis kurioje ieškome ir atrandame tikrą dvasingumą įvertino mūsų etnokultūrinio judėjimo Patriarchą.

    Atsakyti
    • suomis says:
      14 metų ago

      Prisijungiu prie sveikinimų.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        14 metų ago

        Kiek žinau, čia manęs visi nemėgsta, bet “prisijungiu” taip pat.
        —————
        Teko skaityti keletą Jono Trinkūno knygų – įdomus žmogus. Jis pats, sakyčiau, turbūt kaip ir jo toji knyga – lietuvių senosios religijos kelias.

        Atsakyti
  2. Esavicius says:
    14 metų ago

    🙂 Labai garbinga kompanija. Butent ten ir yra vieta vokiečių sugalvotiems baltams ir jų šamanams. Reikia juk tobulintis ir mokytis kaip ir ką ten ant galvos piešti, į kokias vietas auskarus įsiverti, kokiais lapais dabintis, kaip strakalioti aplink laužą ir t.t. Šamanų, čiukčių ir papuasų mokslo garbės daktaras 🙂

    Atsakyti
    • Iš miškų says:
      14 metų ago

      Sakoma , jog visokių yra , visokių ir reikia. Bet aš nesutinku, kad visokių reikia, ypač su tokia esavičiaus diagnoze.
      Išlindo kaip Pilypas iš kanapių. Matyt apsirūkęs.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        14 metų ago

        Ir esavičiai turi teisę gyvuoti. Nes be jų nežinotumėme kas yra purvas.

        Atsakyti
        • Iš miškų says:
          14 metų ago

          Tokia baisia kaina sužinoti, kas yra purvas? Yra juk ir švelnesnių metodų…:-)

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            14 metų ago

            “Lietuvių senosios religijos kelias” veda į Lietuvą, o ne į Romą.

        • Luotinykas says:
          14 metų ago

          J.Trinkūnas: „nėra nei absoliutaus gėrio, nei absoliutaus blogio…“ https://alkas.lt/2010/10/25/j-trinkunas-tebunie-darna/ T.y. nei purvo, nei tyro vandens, tik balgzana pliurė visur, ar Esavičius, ar Trinkūnas.

          Atsakyti
  3. Iš miškų says:
    14 metų ago

    Jonui linkim ąžuolo tvirtybės ir išminties.
    Dėka tokių žmonių Lietuva išliko ir išliks, gyvavo ir gyvuos, apie ją kalbėjo ir kalbės.
    Kaip niekada džiaugiuosi, jog ir aš lietuvis.

    Atsakyti
  4. Arnas Kazickas-Haridas says:
    14 metų ago

    Labai džiugu, kad mes vis dar egzistuojame ir , kad sąsajomis su mūsų senovės kultūra, indukai taip pat džiaugiasi, kaip ir mes, sanskrite atpažindami lietuviško žodžio prasmę..
    OMH
    Žemai lenkiuosi Jonui ir Inijai:)

    Atsakyti
  5. jaunuolis says:
    14 metų ago

    Sveikinu krivį Joną su aukščiausiu pasiekimu iš visų krivių krivaičių!

    Atsakyti
  6. Rimas says:
    14 metų ago

    ir aš kukliai džiaugiuosi šiuo įvertinimu bei J.Trinkūno pasiekimais

    Atsakyti
  7. alva says:
    14 metų ago

    sveikinu ir linkiu stiprybes!

    Atsakyti
  8. komentatorius says:
    14 metų ago

    ,,Esaviciuj” reiktu priminti, kad jo mintys dvelkia europocentrizmu ir rasizmu. Tai senamadiška. Sovietų sąjungos vyraujančios tautos irgi panašiai mąstė apie mažas istoriškai ,,atsilikusias” TSRS tauteles ir jas pamažėle asimiliavo. O kaip sakoma, – ką pasėjai tą ir pjausi. Kad tik netektų gailėtis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė
Gamta ir žmogus

Prie Santaros klinikų oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė

2026 05 12
Lampėdžio ežeras
Gamta ir žmogus

Jau birželį Kaune poilsiautojus pasitiks atnaujintos Lampėdžio pakrantės

2026 05 12
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Lietuvoje

Sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ieškos Seimas

2026 05 12
Seimas
Lietuvoje

Seime – keturi ekonomikos augimą skatinantys įstatymų projektai

2026 05 12
Pinigai
Lietuvoje

Vakarų Lietuvoje kariuomenės reikmėms ketinama skirti per 750 mln. eurų.

2026 05 12
Pinigai
Lietuvoje

Atsiimtomis pensijų lėšomis gyventojai dengia skolas ir įsipareigojimus

2026 05 12
Lėktuvas
Lietuvoje

Vilniuje – didžiausia Europos aviacijos konferencija

2026 05 12
Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys
Gamta ir ekologija

Lietuvos zoologijos sode atidaryta išskirtinė erdvė vaikams

2026 05 12
VMU pristato atnaujintą poilsio vietų žemėlapį
Gamta ir ekologija

VMU pristato atnaujintą poilsio vietų žemėlapį: patogesnis planavimas ir daugiau galimybių lankytojams

2026 05 12
Kodėl vaikai nebenori į vasaros stovyklas
Gamta ir žmogus

Kodėl vaikai nebenori į vasaros stovyklas ir ką daryti tėvams

2026 05 12
Vytauto Didžiojo metų minėjimo programa
Istorija

Visuomenė kviečiama teikti siūlymus Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai

2026 05 12
Kėdainiuose pagerbti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
Kalba

Kėdainiuose pagerbti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 05 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  • Prie Santaros klinikų oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė
  • Jau birželį Kaune poilsiautojus pasitiks atnaujintos Lampėdžio pakrantės
  • Sprendimo dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ieškos Seimas

Kiti Straipsniai

Mezolito baltai: Senovinė medžiotojų stovykla prie ežero

K. Urba. Mezolito baltai (III)

2026 04 06
Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22
Romuva švenčia Jorės šventę ant Kulionių piliakalnio

J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje

2026 02 18
DI filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu: žmogiškosios patirties bei atsakomybės išsaugojimas technologinėse aplinkose

DI filosofijos, sociologijos ir komunikacijos požiūriu: žmogiškosios patirties bei atsakomybės išsaugojimas technologinėse aplinkose

2026 02 10
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Trampas, Putinas, nafta

D. Trampas uždegė „žalią šviesą“ naujoms sankcijoms prieš Rusiją: taikinyje – ir Rusijos naftos pirkėjai

2026 01 08
Knyga ant Kuršos upės kranto

Gudijoje išleista knyga apie senuosius baltų vardus rytuose

2025 10 26
Ugis Nastevičs Atėnuose

U. Nastevičs. Europos tapatybės krizė: iššūkiai ir etninių religijų vaidmuo

2025 10 15
Latvijos Dievturiai

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

2025 10 09
Romuva – Europos etninių religijų kongrese Atėnuose

Romuva – Europos etninių religijų kongrese Atėnuose

2025 10 08

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie Tautos forumas: valstybiškai paminėkime Birželio sukilimo 85-ąsias metines!
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie V. Sinica. Pats svarbiausias uždarymas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
efoto.lt | D.Mickevičiaus nuotr.

Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai