Šeštadienis, 2 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)

dr. Vytautas Tumėnas, www.alkas.lt
2012-04-25 08:18:05
05.05, 16 val. atnaujinta
15
Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)

Inija ir Jonas Trinkūnai Indijoje | Romuvos nuotr.

Jonas Trinkūnas su žmona Inija Džaipure, 2011 m. | Alkas.lt nuotr.
Jonas Trinkūnas su žmona Inija Džaipure, 2011 m. | Alkas.lt nuotr.

Šiemet kovo pradžioje Haridvaro mieste. Indijoje įvyko Tarptautinio kultūrų tyrimo centro (International Center for Cultural Studies, USA) surengta IV mokslinė konferencija ir senąsias kultūrų tradicijas puoselėjančių bendruomenių vadovų suvažiavimas. Pirmoji ICCS konferencija įvyko 2003 m. Mumbajuje. Haridvaras – šventas Indijos miestas Himalajų priekalnėse, į kurį apsiprausti ir nuplauti nuodėmes šventuose Gangos vandenyse iš visos Indijos suvažiuoja milijonai hinduistų piligrimų.

Konferencijos bendraorganizatoriumi buvo ir Haridvaro dvasinės kultūros universitetas (Devi Sanskrti Vishwavidyalaya Haridwara), kurio patalpose ir universitetiniame miestelyje vyko konferencijos paskaitos ir ceremonijos. Tai unikalus Indijos universitetas, kuris buvo įsteigtas XX a. pradžioje, kaip alternatyva imperialistinei vakarietiškai aukštojo mokslo sistemai ir pagrįstas tautine Indijos dvasinių mokyklų edukacijos sistema gurukulam. Šiuo metu tai vienas iš reikšmingiausių Indijos universitetų, kuriame perduodama senoji dvasinė tradicija. Yra mokoma sanskrito kalbos, hinduizmo ir vedų kosmologijos, ajurvedos medicinos, taip pat vykdomi moksliniai Vedų žinijos (kosmologijos, totalinės psichologijos, yagjopatijos, jogos terapeutinių aspektų) tyrimai,, ginamos disertacijos. Universiteto tikslas Vedų žiniją integruoti su šiuolaikinio mokslo pasiekiamais ir aktualijomis.Todėl yra dėstoma ir Indijos kultūros istorija, kompiuterių mokslai, žurnalistika, turizmo vadyba, kaimo plėtros vadyba ir kt. šiuolaikinės disciplinos.

Šių metų konferencijos tema: „Darnos visatoje puoselėjimas“ (Nourishing the Balance in the Universe). Joje įvairių šalių mokslininkai skaitė pranešimus apie savo kraštų dvasinės kultūros tradicijas ir jų puoselėjimo modernybėje problemas. Man itin įdomūs pasirodė pranešimai, kuriuose gvildenama įvairių tradicinių kosmologijų, vediškos Indijos kultūros ištakų ir ryšių su Europos kultūra klausimai. Aš perskaičiau pranešimą apie indų ir lietuvių paprotinės dailės tradicijų paraleles.

Drauge vyko ir tarptautinė senųjų tradicijų bendruomenių vadovų sueiga, kurios rengėjų buvo ir Europos Etninių religijų kongresas (ECER). Jo prezidentu šiuo metu yra , filosofas Jonas Trinkūnas.

Į suvažiavimą atvyko apie 300 delegatų, atstovaujančių 30 pasaulio šalių ir 50 įvairių pasaulio tradicijų ir kultūrų. Drauge su Gvatemalos majais, JAV ir Kanados indėnais, Naujosios Zelandijos maoriais, Pietų Afrikos, Ghanos, Indijos Arunačial Pradešo adi ir idu mišmiais, Myanmaro ir Tibeto budistais, Nepalo ir Bali hinduistais, Vietnamo čamais, Japonijos džapiais, Jungtinės karalystės druidais, taip pat kirgizų, vengrų, lenkų, latvių tradicijų atstovais, renginyje dalyvavo ir Lietuvos Romuvos atstovai. Suvažiavimo dalyviai diskutavo, kaip išsaugoti savo protėvių dvasinį ir kultūrinį palikimą, gyvai pristatė savo tradicijas.

Gintaro dulkes į baltų ugnies aukurą beria Arunačial Pradešo genčių atstovė
Gintaro dulkes į baltų ugnies aukurą beria Arunačial Pradešo genčių atstovė

ICCS atstovas Saumitras Gokhale (Saumitra Gokhale) pabrėžė, kad nėra jokios prasmės keisti kitų kultūrų religiją arba vienai kultūrai vyrauti virš kitų kultūrų ar religijų. Priešingai, žmonija trokšta nuoširdžios tarpusavio pagarbos ir vienybės. Kaip pagrindinį renginio siekį jis įvardino visuotinos brolybės puoselėjimą ir nykstančių vietinių kultūrų bei tradicijų globą bei išsaugojimą ateities kartoms.

Išskirtinis garbės svečias Svamis Dajanand Sarasvatis (Swamis Dayanand Saraswati), Vedantos ir sanskrito instituto Rišikeše (Arsha Vidya Gurukul) įkūrėjas, žymus vedantos autoritetas, pabrėžė, kad smurtas prieš kultūrą yra nukreiptas prieš esminius žmonijos būties pamatus. Jo teigimu, kartą užgimusi, ji turi būti puoselėjama ir saugoma, o mūsų pareiga puoselėti kultūrų įvairovę ir taip turtinti žmoniją. Tik Indijoje net užkariautojai gaudavo prieglobstį. Jis ragino nenaudoti prievartos ir pabrėžė šiuolaikinę būtinybę įvairioms kultūroms pastoviai atnaujinti tarpkultūrinį dialogą, bendrauti ir bendradarbiauti, bet išsaugoti savo savastį ir tarpusavyje džiaugtis tikruoju savo ir kito savitumu.

Konferencijos ir suvažiavimo uždarymo metu, 5 iškiliausiems visuomenės veikėjams, dvasinių-kultūrinių tradicijų įvairovės saugotojams ir jos puoselėtojams Pasaulio senųjų tradicijų ir kultūros paveldo universiteto, JAV (University of World Ancient Traditions and Cultural Heritage – UWATCH, USA) vardu buvo suteikti garbės daktaro laipsniai. Šiuo garbingu titulu buvo įvertintas ir vienas garsiausių Lietuvos etnokultūrinio paveldo puoselėtojų Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas. Jam skirtą garbės daktaro laipsnį patvirtinantį raštą Lietuvos atstovams perdavė Haridvaro Dev Sanskriti universiteto rektoriaus dr. Pranavo Pandjos (Pranav Pandya) , nes J.Trinkūnas dėl pablogėjusios sveikatos iš Indijos turėjo išvykti pirma laiko.

J.Trinkūnas dalyvauja I.Trinkūnienė ugnies apeigoje skirtoje Lietuvai, 2011 m. Indija
J.Trinkūnas dalyvauja I.Trinkūnienė ugnies apeigoje skirtoje Lietuvai, 2011 m. Indija

Garbės daktaro laipsniai taip pat buvo suteikti: Kenetui Kameronui Kenedis (Kenneth Cameron Kennedy) (Naujosji Zelandija, maoriai), Stenliui Berliui (Stanley Bearly) (Kanada, indėnai), Elizabet Araujo (Elizabeth Araujo) (Gvatemala, majai) ir Džagdevui Ramui (Jagdev Ram) (Indija, Čitrakutas).


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  2. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykla tęsia veiklą (nuotraukos, video) (III)
  4. Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
  5. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  6. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  7. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
  8. J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  9. Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“
  10. Jorės šventėjai pasisėmė galių iš atbundančios gamtos
  11. Baltų Krivulė
  12. Įvyks antrasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas
  13. Gilyn į Indiją (III)
  14. Gilyn į Indiją (V)
  15. Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Sveikiname Gerbiamą Joną Trinkūną. Labai džiugu, kad valstybė, šalis kurioje ieškome ir atrandame tikrą dvasingumą įvertino mūsų etnokultūrinio judėjimo Patriarchą.

    Atsakyti
    • suomis says:
      12 metų ago

      Prisijungiu prie sveikinimų.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Kiek žinau, čia manęs visi nemėgsta, bet “prisijungiu” taip pat.
        —————
        Teko skaityti keletą Jono Trinkūno knygų – įdomus žmogus. Jis pats, sakyčiau, turbūt kaip ir jo toji knyga – lietuvių senosios religijos kelias.

        Atsakyti
  2. Esavicius says:
    12 metų ago

    🙂 Labai garbinga kompanija. Butent ten ir yra vieta vokiečių sugalvotiems baltams ir jų šamanams. Reikia juk tobulintis ir mokytis kaip ir ką ten ant galvos piešti, į kokias vietas auskarus įsiverti, kokiais lapais dabintis, kaip strakalioti aplink laužą ir t.t. Šamanų, čiukčių ir papuasų mokslo garbės daktaras 🙂

    Atsakyti
    • Iš miškų says:
      12 metų ago

      Sakoma , jog visokių yra , visokių ir reikia. Bet aš nesutinku, kad visokių reikia, ypač su tokia esavičiaus diagnoze.
      Išlindo kaip Pilypas iš kanapių. Matyt apsirūkęs.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        12 metų ago

        Ir esavičiai turi teisę gyvuoti. Nes be jų nežinotumėme kas yra purvas.

        Atsakyti
        • Iš miškų says:
          12 metų ago

          Tokia baisia kaina sužinoti, kas yra purvas? Yra juk ir švelnesnių metodų…:-)

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            “Lietuvių senosios religijos kelias” veda į Lietuvą, o ne į Romą.

        • Luotinykas says:
          12 metų ago

          J.Trinkūnas: „nėra nei absoliutaus gėrio, nei absoliutaus blogio…“ https://alkas.lt/2010/10/25/j-trinkunas-tebunie-darna/ T.y. nei purvo, nei tyro vandens, tik balgzana pliurė visur, ar Esavičius, ar Trinkūnas.

          Atsakyti
  3. Iš miškų says:
    12 metų ago

    Jonui linkim ąžuolo tvirtybės ir išminties.
    Dėka tokių žmonių Lietuva išliko ir išliks, gyvavo ir gyvuos, apie ją kalbėjo ir kalbės.
    Kaip niekada džiaugiuosi, jog ir aš lietuvis.

    Atsakyti
  4. Arnas Kazickas-Haridas says:
    12 metų ago

    Labai džiugu, kad mes vis dar egzistuojame ir , kad sąsajomis su mūsų senovės kultūra, indukai taip pat džiaugiasi, kaip ir mes, sanskrite atpažindami lietuviško žodžio prasmę..
    OMH
    Žemai lenkiuosi Jonui ir Inijai:)

    Atsakyti
  5. jaunuolis says:
    12 metų ago

    Sveikinu krivį Joną su aukščiausiu pasiekimu iš visų krivių krivaičių!

    Atsakyti
  6. Rimas says:
    12 metų ago

    ir aš kukliai džiaugiuosi šiuo įvertinimu bei J.Trinkūno pasiekimais

    Atsakyti
  7. alva says:
    12 metų ago

    sveikinu ir linkiu stiprybes!

    Atsakyti
  8. komentatorius says:
    12 metų ago

    ,,Esaviciuj” reiktu priminti, kad jo mintys dvelkia europocentrizmu ir rasizmu. Tai senamadiška. Sovietų sąjungos vyraujančios tautos irgi panašiai mąstė apie mažas istoriškai ,,atsilikusias” TSRS tauteles ir jas pamažėle asimiliavo. O kaip sakoma, – ką pasėjai tą ir pjausi. Kad tik netektų gailėtis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gitanas Nausėda sveikina Edgarą Rinkevičių | lrp.lt, E. Dačkaus nuotr.

Prezidentas pasveikino Latviją 105-ųjų nepriklausomybės metinių proga

2023 11 18
Akademiko E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Radiniai“ | Alkas.lt nuotr.

Seime – paroda „Aisčių pasaulis ir jo atspindžiai“ bei akademiko E. Jovaišos knygos „Aisčiai. Radiniai“ pristatymas

2023 11 08
V. Balkūno nuotr.

Romuva kviečia į Ilgių-Vėlinių apeigas ant protėvių pilkapių

2023 10 24
Baltų kultūros puoselėtojai, Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei –70

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai pažymės Krivio dieną

2023 10 19
Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

2023 09 22
Lygiadienio ir Baltų vienybės dienos minėjimas Kernavėje | Širvintų kultūros centro nuotr.

Rugsėjo 22 d. švęsime Baltų vienybės dieną!

2023 09 21
Prasideda XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Baltų raštai-2023“ | rengėjų nuotr.

Prasideda XV tarptautinė vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Baltų raštai-2023“!

2023 09 21
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai

2023 09 20
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Juratė Statkutė de Rosales | S. Petkaus nuotr.

Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales

2023 09 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Policija paskelbė gruodžio patikras

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pardon, soriukas ir pšeprašam - apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Kremlius - Vakatai apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Žemynai skubiai apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Liūdna... apie Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 5 esminės taisyklės drabužių skalbimui
  • Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?
  • Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje
  • Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas pasveikino Latviją 105-ųjų nepriklausomybės metinių proga

by Jonas Vaiškūnas
2023 11 18
0
Gitanas Nausėda sveikina Edgarą Rinkevičių | lrp.lt, E. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Latvijos Prezidentą Edgarą Rinkevičių ir visus Latvijos žmones 105-ųjų Latvijos nepriklausomybės metinių proga.

Skaityti toliau

Seime – paroda „Aisčių pasaulis ir jo atspindžiai“ bei akademiko E. Jovaišos knygos „Aisčiai. Radiniai“ pristatymas

by Jonas Vaiškūnas
2023 11 08
15
Akademiko E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Radiniai“ | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 8 d., 16 val. Seime – paroda „Aisčių pasaulis ir jo atspindžiai“, kurioje pamatysime Seimo narių akademiko E. Jovaišos...

Skaityti toliau

Romuva kviečia į Ilgių-Vėlinių apeigas ant protėvių pilkapių

by Jonas Vaiškūnas
2023 10 24
0
V. Balkūno nuotr.

Spalio 28 d., šeštadienį, Romuvos kaime Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių), Vilniaus Romuva ir Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) kviečia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pardon, soriukas ir pšeprašam - apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Kremlius - Vakatai apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Žemynai skubiai apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Liūdna... apie Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija
  • AČIŪ ir PAGARBA apie Ką žada treti karo metai
Kitas straipsnis
efoto.lt | D.Mickevičiaus nuotr.

Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai