Ketvirtadienis, 8 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)

www.alkas.lt
2015-10-26 07:40:14
88
PERŽIŪROS
13
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla, parlamento posėdžiai buvo surengti Čikagoje (JAV), Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija).

Solt Leik Sityje susirinkę religijų atstovai aptarė pasaulį kamuojančias negandas: karus, terorizmą, neapykantą, klimato pokyčius, didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių, religijų ir tautų bendradarbiavimą siekiant gėrio ir žmogiškumo.

Pirmą kartą religijų parlamente plenariniame posėdyje kalbą pasakė ir Senojo baltų tikėjimo atstovė Lietuvos Romuvos Krivė – Inija Trinkūnienė.

„Labai svarbu, kad buvau pakviesta atstovauti prigimtinio tikėjimo religinei bendruomenei Romuvai, tęsiančiai nepertraukiamą dvasinę baltų tradiciją. Tradicija, pagrįsta tiesiogine dvasine perdava – pasaulėjauta pasiekė mus per kaimo žmones, papročius, dainas, pasakas ir sakmes. Mums, lietuviams, iki šiol yra brangi motina Žemė, mūsų jungtys su gamta ir senaisiais papročiais ypač stiprios. Mūsų alkuose auga ąžuolai, išdygę iš gilių tų ąžuolų, kuriuos iškirto piktavaliai misionieriai, užgesinę mūsų Šventąją Ugnį. Ąžuolai užaugo, mes sugrįžome į alkus, ir vėl juose dega mūsų Amžinoji Ugnis.“ –   dalijosi savo mintimis JAV viešinti Lietuvos Romuvos Krivė Inija.

Į Lietuvą Romuvos Krivė ketina grįžti spalio 29 d.

IMG_0183
IMG_0217
IMG_0069-800
IMG_0030-800
IMG_0074-800
Inija-Trinkuniene-Pasaulio-etniniu-religijukongrese2015

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  2. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  3. Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva
  4. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  5. Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
  6. Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
  7. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  8. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos)
  9. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)
  10. Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
  11. Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)
  12. Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija
  13. Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija)
  14. Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
  15. I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Ženklas says:
    10 metų ago

    Nuširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai gerbiamajai Krivei Inijai. Ištrauka iš Vaidilų maldos : ,, …kad Jums laimingai ir gerai sektūsi visi darbai…“.

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    10 metų ago

    Dėmesio : koncervatorių partijos išpuolis prieš Romuvos religinę bendruomenę (vakar lrytas -religija). Koncervatorė Vilija Aleknaitė – Abhramik (seimo narė!), matyt vykdydama katalikų bažnyčios hierarchų užsakymą, surengė išpuolį prieš Romuvos religinės bendruomenės pripažinimo tradicine, juridinį procesą. Mūsų lietuvių senosios prigimtinės religijos bendruomenei Romuva 2017 metais baigiasi Įstatymo numatytas išbandymo laikas, po kurio ji turi būti pripažinta tradicine religija Lietuvos valstybėje. Koncervatorė Vilija Aleknaitė – Abramikienė Seime pateikė pasiūlymą – pataisą šį terminą prailginti dar 75 metais. Iš kur ta konservatorių neapykanta viskam, kas gelmiškai lietuviška,- kultūrai, dvasinėms vertybėms, tautos religijai? Katalikų hierarchų vaidmuo aiškus, jie vykdo svetimdievio (Vatikano) nurodymus naikinti viską kas gelmiškai lietuviška. Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius draudžia jaunimui dalyvauti etnografiniuose ansambliuose, nes senosios dainos ir šokiai tai pagarba pagoniškiesiems Dievams ir Deivėms, tik ką nuskambėjo pranešimai kaip katalikų kunigas lietuviškų sutartinių dainavimą paskelbė nuodėme. KB hierarchai naudojasi koncervatorių partija, kaip savo lobistais seime ir daro kliautis Romuvos pripažinimo teisiniam reikalui.Neleiskime kryžininkams sutrugdyti lietuvių religijos paskelbimo tradicine. Lietuviai, ginkime lietuvių religiją!

    Atsakyti
    • ExO says:
      10 metų ago

      Nieko keisto – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Jau pavadinimas nusako kad tai politinės ir krikščioniškos bendruomenės sąjunga. Dėl tos pačios priežasties partijai būdingas, pvz., aklas tikėjimas vadovybe ir nuolaikus nurodymų vykdymas.

      Atsakyti
    • Gintaras says:
      10 metų ago

      kas vykdo Bažnyčios, o kas Kremliaus… kiekvienam savas Dievas.

      Atsakyti
  3. Nijolė says:
    10 metų ago

    Ačiū Lietuvos Romuvos Krivei Inijai už lietuviškų senųjų tradicijų garsinimą pasauliui.
    Vėlinių metą gyvieji ir mirusieji esame kartu, todėl tikiu, kad protėvių Dora ir Darna yra mumyse.

    Atsakyti
  4. Skalvis says:
    10 metų ago

    O pagal Abhramik koks buvo Lietuvių tikėjimas iki apkrikštijant Lietuvą; tradicinis ar ne tradicinis ?

    Atsakyti
    • Skalvis says:
      10 metų ago

      Ir: ar kryžiuočiai į Lietuvą atnešė lietuvių tradicinę religiją ? O judai ir kiti atnešė Lietuvai jos tradicines religijas ?

      Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    10 metų ago

    Pastebėkite, dabar Ąžuolas jau visiškai pageltęs, nors kiti medžiai dar laiko žalumą.
    Šiemet ir gilės buvo gerokai varganos, ir daug pagraužtų.

    Atsakyti
    • Birutė K says:
      10 metų ago

      Ąžuolai visuomet anksčiau meta lapus. O pavasarį bene paskutiniai sulapoja. Atsargus, išmintingas medis

      Atsakyti
    • Birutė K says:
      10 metų ago

      Ąžuolai visuomet anksčiau meta lapus. Pavasarį bene paskutiniai sulapoja. Atsargus, išmintingas medis

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        10 metų ago

        Šiaip Ąžuolai, pastebėjau, anksčiau pagelsta, tačiau lapus numeta vėliau už kitus medžius. Nors, nesu tuo tvirtai įsitikinęs.
        ——
        Kaštonai anksti meta ?

        Atsakyti
  6. Elgetas says:
    8 metai ago

    Mirus tevui sunui-sodindavo azuola, moteriskai-liepa. Siuos 2 medzius buvo galima nukirsti tik sventam reikalui, pavyzdiui pilim statyti. Stai kodel krikstijami lietuviai taip sunkai prieme sventgiriu kirtima.Nebuvo ten fanatizmo ir velniu apeigu. Tai buvo kapines dabartine prasme

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Laisvės gynėjų diena
Istorija

Iškilmingai minėsime Laisvės gynėjų dienos 35-metį

2026 01 08
Tyrimų metu aptiktos skeleto dalys
Istorija

Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus

2026 01 08
Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai
Etninė kultūra

Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

2026 01 08
Marija Jakubauskienė
Lietuvoje

Liberalai abejoja, ar sveikatos apsaugos ministrė gali toliau eiti pareigas

2026 01 07
Pinigai
Lietuvoje

Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis

2026 01 07
Aleksandro Stulginskio žvaigždė
Lietuvoje

Svarstomi pokyčiai dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo

2026 01 07
Indrė Gasperė ir Vladislavas Kondratovičius
Lietuvoje

Migracijos departamentui vadovaus I. Gasperė

2026 01 07
Oro uostas
Lietuvoje

Oro uostai pasiekė visų laikų rekordą

2026 01 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iškilmingai minėsime Laisvės gynėjų dienos 35-metį
  • Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus
  • Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai
  • V. Vitkauskas. Kaune ir Prienuose pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas

Kiti Straipsniai

Vytautas Sinica ir Maduro suėmimas 2026-01-03

V. Sinica. Ką byloja Maduro galas

2026 01 04
Jonas Vaiškūnas

J. Vaiškūnas. Po smūgių Venesueloje JAV galios pareiškimas pasauliui

2026 01 04
D. Trampo spaudos konferencija po smūgio Venesuelai 2026-01-03

JAV po smūgių Venesueloje skelbia apie „laikiną valdymą“ ir Madurą teisėsaugos rankose

2026 01 04
JAV išpuolis prieš Venesuelą 2026-01-03

Karakasą sudrebino sprogimai: JAV išpuolis prieš Venesuelą – naujas įtampos lūžis

2026 01 03
Tai grįžimas namo

Tai grįžimas namo

2026 01 03
Jonas Vaiškūnas kalba Stebykloje

J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

2025 12 31
Bin-Ladenas-Putinas

S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne

2025 12 31
Vynuogės

Ką valgo kitose pasaulio šalyse, kad ateinantys metai būtų sėkmingi?

2025 12 30
Sodas

Ką randame skaitmeniniuose archyvuose apie Kalėdų šventimą Lietuvoje

2025 12 27
Turkiška kava

Turkiška kava: viso gyvenimo tradicija puodelyje

2025 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
  • GINTARAS apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kviečia paroda „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“

Kviečia paroda „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai