D. Apalianskienė. JAV – Irano susidūrimas: kol kas nesėkmingi bandymai susėsti  prie derybų  stalo 

Po keletos nesėkmingų diplomatinių bandymų, tarp Irano ir JAV susiformavo įtempta ir nestabili padėtis, balansuojanti ties atviro karo riba. Nors abi pusės viešai skelbia siekį mažinti įtampą, tikrovėje regione tęsiasi riboti kariniai veiksmai ir fiksuojami nuolatiniai incidentai.

Didžiausia įtampa išlieka strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, kur sutrikdyta laivyba ir sustiprėjusi karinė kontrolė daro tiesioginį poveikį pasaulinėms energijos rinkoms. Tuo pat metu registruojami išpuoliai prieš karinius objektus ir infrastruktūrą, o abi pusės viena kitą kaltina paliaubų pažeidimais.

Diplomatinėje plotmėje, dažniausiai už uždarų durų, vyksta intensyvios, tačiau kol kas neduodančios vaisių derybos. Jų tikslas – pasiekti bent laikiną susitarimą ir užkirsti kelią platesnio masto konfliktui.

Vis dėlto padėtis išlieka itin trapi: pakanka vieno rimtesnio incidento, kad įtampa regione vėl peraugtų į spartesnę ir sunkiau kontroliuojamą karinę eskalaciją.

Kaip žinia, balandžio pabaigoje planuotos JAV ir Irano derybos neįvyko. Tai buvo jau ketvirtas nesėkmingas bandymas atnaujinti dvišalį dialogą.

Irano delegacija tuomet atsisakė dalyvauti susitikime, teigdama, kad JAV pažeidė ankstesnius įsipareigojimus ir riboja laivybą per Hormūzo sąsiaurį.

Prieš tai, dar balandžio 11–12 dienomis, Pakistane įvykusios taip vadinamos „Islamabado derybos“, trukusios apie 21 valandą, baigėsi be konkrečių rezultatų. Nuo to laiko bandymai atnaujinti dialogą susiduria su abipusiu nepasitikėjimu.

Pagrindiniai nesutarimai išlieka dėl JAV Iranui taikomų griežtų ekonominių sankcijų, dėl Irano pasiryžimo ir toliau vystyti branduolines programas,  bei dėl Hormūzo sąsiaurio kontrolės.

Per Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio jūrų kelių, transportuojama apie 20 proc. pasaulio naftos, todėl, bet kokie sutrikimai ar trukdymai turi ryškių tarptautinių pasekmių.

Hormūzo sąsiauris – tarptautinis tranzitinis jūrų kelias, kuriame, pagal tarptautinę jūrų teisę, užtikrinama laisvo tranzito teisė visų valstybių laivams, įskaitant ir karinius.

Hormūzo sąsiauris yra maždaug 167 km ilgio. Siauriausioje vietoje jis yra apie 33 km pločio, o laivybos koridoriai (kuriais juda tanklaiviai) dar siauresni – vos apie 3 km kiekviena kryptimi. Iranas geografiškai kontroliuoja šiaurinę sąsiaurio pakrantę, o pietinėje pusėje yra Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų teritorijos, todėl šio regiono valstybės daro didelę įtaką saugumo situacijai šiame jūrų kelyje.

Iranas kaltina JAV ribojant laivybą sąsiauryje, tuo tarpu Vašingtonas teigia šitaip siekiantis užtikrinti laisvą ir saugią navigaciją visiems laivams.

Kaip žinia, JAV, jau kuris laikas, laiko savo laivus Hormūzo sąsiauryje, esą siekiant padėti laivams saugiai patekti  į  praplaukimo koridorius. O tai sukėlė Irano pasipriešinimą –  Iranas ėmėsi dar griežtesnių priemonių kontroliuoti laivų judėjimą jo valdomoje teritorijoje.

Iranas dabar reikalauja, kad laivai užsiregistruotų   šalies  elektroninėje sistemoje ir tik sumokėjus atitinkamus muitus,   laivams bus leidžiama patekti  į Hormūzo sąsiaurio koridorius.

Dar grįžtant prie derybų reikalavimų: Iranas pabrėžia, kad įtampa visame regione turi būti sprendžiama daug platesniame kontekste, todėl Iranas siekia, kad į derybų darbotvarkę būtų įtraukti reikalavimai Izraeliui nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Libane.

Iranas taip pat siekia ekonominių  sankcijų sušvelninimo ir pabrėžia savo teisę toliau vystyti taikią branduolinę programą, tuo tarpu JAV reikalauja dar griežtesnių šio klausimo apribojimų ir didesnio skaidrumo.

Abi pusės viešai deklaruoja norą tęsti dialogą, tačiau kol kas apčiuopiamo proveržio nepasiekta, o pati situacija regione išlieka labai įtempta.

Visas šis karinis/ politinis konfliktas sukėlė pasaulinę ekonominę įtampą: dėl sutrikusios laivybos per Hormūzo sąsiaurį brangsta degalų kainos, o tai savo ruožtu neigiamai veikia visą pasaulio ekonomiką.