Nors skendimų, pasibaigusių mirtimi, Lietuvoje mažėja, pagal milijonui gyventojų tenkantį skenduolių skaičių esame vieni pirmųjų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos rodo, kad kasmet Lietuvoje nuskęsta iki 100 žmonių. Šylantis oras ir artėjantis maudynių laikas skatina atsigręžti į šią problemą.
Dronas, kuris, judėdamas vandens paviršiumi, gali aptikti skęstantį žmogų ir pasiekti jį greičiau nei atvyksta pagalba, gali skambėti kaip technologija iš ateities. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) tarptautinių studentų komanda skęstančiųjų gelbėjimo iššūkį pavertė tikru projektu.
„Mūsų tikslas – padėti išgelbėti pavojų patiriančių žmonių gyvybes“, – sako Tadivanašis Makontas (Tadiwanashe Mkonto), KTU mechatronikos studentas iš Zimbabvės.
Tadivanašis kartu su kolegomis pristatė savo sukurtą „Buoy Drone“ KTU inovacijų parodoje „Technorama 2025“, kurioje pelnė Rektoriaus prizą. Civilinę inžineriją, mechaniką, robotiką ir mechatroniką besimokantys KTU studentai kiekvienas prisidėjo prie skirtingų išradimo dalykų.
Net ir viena prarasta gyvybė yra per daug
Pasak Tadivanašio, sumanymas sukurti skęstančiųjų gelbėtojams padedantį droną, kilo pasigilinus į tyrimus ir atsiradus suvokimui, kad problema Lietuvoje rimta. „Labai nustebome ir nuliūdome sužinoję, kiek žmonių Lietuvoje nuskęsta kasmet“, – sako Tadivanašis.
Norėdami geriau suprasti padėtį, studentai bendradarbiavo su gelbėtojais. Diskusijose su gelbėtojų komandomis Klaipėdoje ir kituose regionuose, jie išsiaiškino kasdienius gelbėtojų iššūkius. Tarp jų – nenuspėjamos oro sąlygos, vėluojantis reagavimas ir žmonės, nepaisantys saugumo įspėjimų. „Net ir viena prarasta gyvybė yra per daug“, – sako Tadivanašis.
Taip studentai išsikėlė tikslą – sukurti sprendimą, kuris galėtų reaguoti nedelsiant ir padėti gelbėtojams kritinėse padėtyse.
Studentų sukurta sistema yra pusiau automatizuota
„Dronas gali patruliuoti pakrantėje ar vandens telkinio paviršiuje, aptikti nelaimės ištiktą žmogų ir iš karto pranešti gelbėtojams“, – aiškina Vladyslavas Dimytrenko (Vladyslav Dmytrenko), KTU mechanikos inžinerijos studentas iš Ukrainos.
Pastebėjęs skęstantįjį, dronas juda vandeniu link žmogaus, priartėja tiek, kad šis galėtų įsikibti ir išsilaikyti vandens paviršiuje tol, kol pagalba atvyks. „Svarbiausia – sumažinti reagavimo laiką ir padėti gelbėtojams, kai kiekviena sekundė yra svarbi“ – priduria jis.
Studentų sukurtas sprendimas naudingas ne tik ekstremalioms padėtims. Pasak Tadivanašio, komanda kūrė daugiafunkcinę sistemą: „Norime sukurti įrenginį, kuris būtų naudojamas ne tik gelbėjimo operacijose, bet ir kasdieniam stebėjimui, greitoms apžiūroms bei viešam pranešimui per garsiakalbį“.
Kelias nuo sumanymo iki tikro gaminio sukūrimo nebuvo lengvas. Viso proceso metu komandai padėjo jų vadovas ir mentorius, KTU docentas Gediminas Monastyreckis, kurio palaikymas buvo labai svarbus projekto vystymuisi.
„Iš pradžių gali atrodyti, kad viskas aišku, bet pradėjus dirbti paaiškėja, kad procesas sudėtingesnis, nei tikėjaisi“, – sako Arminas Madakanivahidis (Armin Madadkhanivahidi) iš Irano, KTU studijuojantis statybų inžineriją.
Jam vienas didžiausių iššūkių buvo greitai išmokti naudotis pramoninėmis pjovimo staklėmis. „Tai privertė mus greitai mąstyti ir ieškoti sprendimų esant spaudimui“, – priduria jis.
Projektas pristatytas Lietuvos Respublikos Seime
„Buoy Drone“ pristatymas parodoje „Technorama“ suteikė galimybę išbandyti sumanymą tikromis sąlygomis. Be to, pristatymo metu studentai gavo vertingų įžvalgų iš žinovų.
„Sumanymo pristatymas viešai leido pamatyti tikrąją jos galimybę“, – sako Arminas. Kalbėdamas apie laimėtą pagrindinį rektoriaus prizą, jis teigia, kad momentas buvo nepakartojamas.
Vis dėlto svarbiausia ne tik rezultatas
„Dalyvavimas suteikė pasitikėjimo tęsti darbus ir tikėti, kad galime kurti tikrai reikšmingus dalykus“, – sako Tadivanašis. Ši patirtis pakeitė jų požiūrį į darbą – svarbu ne viską padaryti tobulai iš karto, o judėti pirmyn net ir kai kyla neaiškumų.
Jevhenis Sylčenko (Yevhenii Sylchenko) iš Ukrainos, KTU studijuojantis išmaniąsias robotikos sistemas, pabrėžia komandinio darbo svarbą. „Šis projektas parodė, kas yra tikras komandinis darbas – kai visiems rūpi rezultatas, viskas vyksta kitaip“, – sako jis. Komandiškumas, pasak jo, yra toks pat svarbus, kaip ir techniškas projekto išpildymas.
Darbas su „Buoy Drone“ dar nesibaigė. Du komandos nariai savo baigiamuosius darbus skiria šio projekto tobulinimui, o jis pats jau pristatytas nacionaliniu lygmeniu Lietuvos Respublikos Seime. Komanda tiki, kad skiriant daugiau laiko ir tobulinant projektą, dronas-gelbėtojų pagalbininkas gali tapti tikru gaminiu.
KTU naujovių paroda „Technorama 2026“ vyks gegužės 27 d. Tai – renginys, kurio metu galima susipažinti su naujais, įdomiais technologiniais sprendimais bei pamatyti, kaip drąsūs sumanymai randa būdą tapti tikrais gaminiais.
KTU nebūtų KTU, jei tokių problemų nespręstų. Šaunuoliai!
Bravo!