Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis. Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tai ne viskas. Danguje taip pat dairykitės ir kometos.
Kovo vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės jau telksis virš pietų-pietvakarių horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas nusidrieks šiaurės-pietų kryptimi, tartum kviesdamas paukščius iš tolimų kraštų grįžti į gimtuosius kraštus. Nuo šiol jis vis labiau glausis prie vakarų horizonto tartum norėdamas išstumti iš dangaus skliauto ryškiausias žiemos žvaigždes. Tuo pat metu virš rytų horizonto tolydžio vis aukščiau kops didingas Liūto žvaigždynas.
Vasaros žvaigždės dar neskubės pasirodyti. Tik atviroje vietovėje vakarais palei šiaurinę horizonto liniją galėsite įžiūrėti slenkančią šviesiausią Lyros žvaigždę Vegą bei Gulbės – Denebą.
Planetas atstovaus Jupiteris ir Saturnas
Iš penkių plika akimi matomų planetų kovo mėnesį palanku bus stebėti dvi didžiausias – Jupiterį ir Saturną. Tuo tarpu Marsas, Merkurijus ir Venera slėpsis Saulės spinduliuose.
Jupiteris aukštai pietvakariuose ryškiai sužibs jau vakaro prietemoje. Jis spindės Jaučio žvaigždyne kiek aukščiau virš rausvojo Aldebarano ir „V“ pavidalo Hiadų žvaigždžių speičiaus. Kiek į dešinę nuo Jupiterio akį trauks išraiškingasis žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejados). Savo šviesiu Jupiteris net 20 kartų pranoks ryškiausią Jaučio žvaigždyno žvaigždę Aldebaraną.
Kovo 17 d. greta Jupiterio atsidurs jaunas Mėnulio pjautuvas. Pro mėgėjišką teleskopą, esant giedram orui, bus galima grožėtis Jupiterio debesų juostomis, išsidėsčiusiomis abipus planetos pusiaujo ir, žinoma, keturiais didžiausiais Jupiterio palydovais.
Saturnas visą mėnesį prieš vidurnaktį tekės Svarstyklių žvaigždyne. Nors Saturno opozicija įvyks tik balandžio pabaigoje, jau dabar planetai pakilus aukščiau, pro mėgėjiškus teleskopus bus galima pasigrožėti įspūdingais Saturno žiedais. Nesunkiai bus atrandamas ir didžiausias Saturno palydovas Titanas. Arčiau planetos skriejantiems palydovams Dionei, Rėjai ir Tetijai susirasti prireiks jau 15 cm objektyvo skersmens teleskopo. Kovo 29 d. 22 val. 30 min. šalia Saturno patekės pilnas Mėnulis.
Pasirodys PanSTARRS kometa
Svarbiausiu įvykiu kovo žvaigždėtame danguje bus kometos C/2011 L4 PanSTARRS pasirodymas. Kovo 5 d. praskriejusi arčiausiai Žemės (šiek tiek didesniu atstumu nei Žemė nutolusi nuo Saulės), ir kovo 7 d. jau perėjusi į šiaurinį dangaus pusrutulį PanSTARRS, kometa didžiausią ryškį turėtų pasiekti kovo 10 d., kuomet ji labiausiai prisiartins prie Saulės. Spėjama, kad tuomet ši kometa gali sušvisti kaip +2 ar +3 ryškio šviesulys, tai yra maždaug taip kaip švyti ryškiausios Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės.
Bet pamatyti šią uodeguotąją kosmoso viešnią bus galima tik apie kovo 15-20 d. vakarais, kuomet ji jau kils aukščiau virš vakarų horizonto vis labiau vaduodamasi iš vakaro žarų. Tačiau dėl šviesaus vakaro dangaus ir nedidelio kometos kampinio nuotolio nuo Saulės kometos stebėjimui vis tik teks pasitelkti žiūronus.
Nors kometa toldama nuo Saulės kops vis aukščiau virš vakarų horizonto, tačiau tuo pačiu jos ryškis tolydžio mažės. Kovo 20-os vakare būdama +3 ryškio apie 19 val. ji iškils maždaug į 15° aukštį toje vietoje kur po horizontu slėpsis nusileidusi Saulė. Paskutinėmis kovo dienomis kometa spės virš horizonto palypėti dar aukščiau beveik iki 20°.
PansSTARRSA kometos stebėjimus apsunkins ne tik šviesus vakaro dangus, bet dar ir pilnėjančio Mėnulio šviesa. Tad palankiausiu laiku bandyti surasti kometą plika akimi bus kovo pabaiga, kuomet sutemus pilnas Mėnulis kurį laiką vėluos patekėti. Tikslią kometos padėtį tarp žvaigždžių galima nustatyti pasitelkus žvaigždėlapį štai ČIA.
Ši kometa buvo atrasta 2011 m. birželio mėnesį grupės Havajų universiteto astronomų, stebėjusių dangaus šviesulius PanSTARRS 1 teleskopu. Atradimo metu kometos ryškis tebuvo tik +19. Nuo to laiko ji vis šviesėjo, kol šių metų vasario mėnesį mūsų planetos pietų pusrutulyje jau tapo matoma plika akimi.
httpv://youtu.be/NG86jJ5HYx8
httpv://youtu.be/LJalHlSa5z0
Prasidės astronominis pavasaris
Kovo 20 dieną 13 val. 02 min. Saulė kirs dangaus pusiaują, įvyks pavasario lygiadienis.
Tuomet visoje Žemės planetoje, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas trumpam susilygins ir bus 12 val. Saulė tą dieną tekės tiksliai rytuose, o po 12 valandų leisis tiksliai vakaruose. Ši diena šiauriniame Žemės pusrutulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Tačiau, kol šviesos perteklius visiškai prikels gyvąją gamtą dar teks kiek palaukti. Nuo šiol Saulės kelias dangumi ilgės ir aukštės iki pat Rasos šventės.
