Žiemos žvaigždes keis vasaros žvaigždės
Balandžio vakarais ryškiausios žiemos žvaigždės leidžiasi už vakarų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras su žemiau Avine (nuo balandžio 19 d. – Taure) ryškiai spindinčia Vakarine. Aukštokai pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas. Kiek dešiniau nuo jo spingsi blausios Vėžio žvaigždės, o dar dešiniau – įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis bei žemiau, pačiame žvaigždyno viduryje, labai ryškiai spindinčiu Jupiteriu.
Virš pietryčių horizonto teka Mergelė. Kiek kairiau ir aukščiau nuo jos – Jaučiaganis, išsiskiriantis šviesiąja Arktūro žvaigžde. Neįprastoje padėtyje – aukštai virš galvos „rieda“ Didieji Grįžulo Ratai.
O šiaurės rytuose iš už horizonto jau kopia vasaros pranašai – Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega ir išraiškingas Gulbės žvaigždynas.
Sietynas skelbs tikrojo pavasario pradžią
Padrikasis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejados), kas vakarą vis žemiau linkdamas prie vakarų horizonto, balandyje vaizdžiai perteiks tikrojo pavasario pradžios artėjimą.
Balandžio 19 d. vakare Sietynas pasirodys su jame įsitaisiusiu plonu jauno Mėnulio pjautuvu. Tai bus įspūdingas reginys, kurį bus galima stebėti, pritemus po saulėlydžio, beveik iki vidurnakčio, esant atviram vakarų horizontui.
Balandžio pabaigoje Sietyno žvaigždelės ištirps vakaro žarose ir slypės Saulės spinduliuose iki pat vidurvasario. Paskutinis vakarinis Sietyno nusileidimas nuo seno buvo siejamas su balandžio 23-iąja – Jurginių, arba Jorės, diena.
Buvo sakoma: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroje – kumelė (jautelis) vagoje“. Šiuo laiku pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama arti, ruošiamasi pavasario sėjai. Gamtininkai šį laiką įvardija tikrojo pavasario pradžia.
Gražų reginį sukurs ryškiausių planetų pora
Venera-Vakarinė keliaus per Avino ir Tauro žvaigždynus ir ryškiai spindės vakarais palei vakarų horizontą. Balandžio 24 d. ji atsidurs po Sietynu.
Jupiteris visą mėnesį vakarais spindės Dvyniuose – aukštai virš pietvakarių horizonto, beveik nekeisdamas savo vietos po abiem šviesiausiomis Dvynių žvaigždėmis – Poluksu (kairiau) ir Kastoru (dešiniau).
+Balandžio vakarais, žiūrint į palei vakarų horizontą susitelkusias ryškiausias žiemos žvaigždes ir dvi ryškiausias planetas – Jupiterį ir Vakarinę, į akis kris gražus netaisyklingas kvadratas: jo kairiąją kraštinę sudarys Jupiteris (aukščiau) ir ryškiausia viso dangaus žvaigždė Sirijus (žemiau), o dešiniąją – Kapela (aukščiau) ir Venera-Vakarinė (žemiau).
Merkurijus, Marsas ir Saturnas slėpsis Saulės spinduliuose.
Tikrus naktinėtojus džiugins Lyridų meteorų strėlės
Nuo balandžio 16 iki 25 d. reikšis Lyridų meteorų srautas. Daugiausia meteorų jis pažers naktį iš 22 d. į 23 d. Tikėtina sulaukti apie 20 meteorų per valandą. Lyridai neretai pradžiugina ir labai ryškiais meteorais, paliekančiais net keletą sekundžių matomas išraiškingas garų uodegas.
Naktį iš balandžio 22 į 23 d. Dvyniuose, greta Jupiterio įsitaisiusio augančio Mėnulio šviesa šiek tiek kliudys stebėjimus, tačiau kantriausi, sulaukę Mėnulio nusileidimo apie 3.30 val., bus apdovanoti visu Lyridų grožiu.
Atrodys, kad meteorų strėlės išskrieja iš virš rytų horizonto iškilusio Lyros žvaigždyno, tačiau jų žybsnius bus galima pamatyti bet kurioje dangaus vietoje.
Galima bus „sumedžioti“ kometą
Uolesni dangaus stebėtojai balandžio paryčiais turės gerą progą „sumedžioti“ sparčiai šviesėjančią kometą C/2025 R3 (PanSTARRS). Naujausi stebėjimai rodo, kad jos ryškis jau dabar artėja prie 6-os ryškio klasės, todėl ji tampa geru taikiniu ne tik nedideliems teleskopams, bet ir žiūronams.
Ši kometa pirmoje balandžio pusėje matoma prieš aušrą rytų–šiaurės rytų padangėje, keliaudama per Pegaso kvadratą (balandžio 10–18 d.) link Žuvų žvaigždyno. Palankiausias metas jos paieškoms – laikotarpis apie jaunatį balandžio viduryje, kai Mėnulio šviesa netrukdys.
Spėjama, kad po praskriejimo pro Saulę (balandžio 19 d.) kometa gali dar labiau sušvisti, tačiau tuo metu ji jau slėpsis Saulės spinduliuose ir pereis į pietinio dangaus sritį. Todėl mūsų platumose geriausia proga ją išvysti bus balandžio pirmoji pusė. |Sekti nuolat atnaujinamą kometos padėtį bei ryškį galima čia: https://theskylive.com/c2025r3-info
Kita daug vilčių teikusi kometa – C/2026 A1 (MAPS) – po artimo susitikimo su Saule balandžio pradžioje jau subyrėjo ir išnyko iš dangaus skliauto.
Oho! Reiks pažiūrėt į tą sparčiai šviesėjančią kometą C/2025 R3.