Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.
Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Pavasario saulė tą dieną pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje (išskyrus ašigalių sritis) lygiadienio metu diena ir naktis trunka po 12 valandų. Nuo šiol prasideda astronominis pavasaris.
Šiuo metu dėl precesijos (Žemės ašies svyravimo) lygiadienio taškas yra Žuvų žvaigždyne. Astrologijoje, pagal tradiciją, laikoma, jog tai Avino ženklas, nors Saulė jame lankydavosi prieš 2500 tūkstančių metų.
Mūsų žvaigždė šį mėnesį keliaus Vandenio žvaigždynu iki 12 dienos, o tada kirs Žuvų ribą ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos ilgumas per mėnesį pailgės 2 val. ir 14 min.
Pirmąją mėnesio dieną Mėnulis tapo priešpilniu, o pilnatis stos po 7 dienų. Pusiau sudilusį savo gamtinį palydovą pradėsim matyti nuo 15 dienos, o jaunatis laukiama 22. Vėl priešpilnio fazėje Mėnulį pamatysime šio mėnesio 30 dieną.
Merkurijų bus galima surasti vakariniame danguje, pirmoje mėnesio dekadoje, Žuvų žvaigždyne. Kovo 5 dieną jis pasieks didžiausią vakarinę elongaciją (nuotolį danguje nuo Saulės) ir tai bus geriausios sąlygos šiais metais vakarais stebėti arčiausiai Saulės esančią planetą. 22 dieną Merkurijus pasieks apatinę konjunkciją (susijungimą danguje) su Saule.
Venera (Vakarinė) šį mėnesi bus toliau matoma vakarais ir stebėjimo sąlygos dar labiau pagerės iki 27 dienos, kada planeta pasieks didžiausią vakarinę elongaciją. Planetą galima stebėti daugiau nei 4 valandas ir tai geriausios stebėjimo sąlygos per pastaruosius 8 metus. Jau per nedidelį teleskopą galima įsitikinti, kad Venera, kaip ir Mėnulis, keičia fazes. Šiuo metu planeta dyla ir mėnesio pabaigoje bus matoma kaip delčia. Nuo mūsų iki planetos atstumas sumažės 34 mln. kilometrų, o matomas per teleskopą regimasis skersmuo padidės ketvirtadaliu.
Marsas, judėdamas Liūto žvaigždynu, kovo 3 dieną pasieks opoziciją su Saule, o po poros dienų jis bus arčiausiai Žemės. Tai geriausias metas stebėti raudonąją planetą šiais metais. Tačiau mūsų kaimynas vos prieš pora savaičių buvo toliausiame taške nuo Saulės (afelyje), todėl ir geriausiu atveju jis priartės ne arčiau nei 100 mln. km atstumu. Kuomet opozicija sutampa su periheliu įvyksta didžioji opozicija ir tada atstumas iki Marso gali sumažėti net iki 55,5 mln. km. Paskutinį kartą taip nutiko 2003 m. rugpjūčio 28 d. Tada atstumas iki planetos buvo sumažėjęs iki 55.76 mln. km. Arčiau Marsas buvo tik prieš 60 000 metų. Kito panašaus įvykio reiktų palaukti iki 2018 m. Tada mažiausias atstumas bus apie 57,6 mln. km.
Jupiteriu vakarais gėrėtis galėsime vis trumpiau. Danguje jis judės Avino žvaigždynu ir artės prie Veneros, kol mėnesio viduryje jie taps gražiu dvinariu šviesuliu.
Saturnas tekės vakarais ir bus matomas iki ryto Mergelės žvaigždyne netoli garsiosios Spikos. Atstumas iki žieduotosios planetos per mėnesį sumažės 34 mln. km.
Uranas ir Neptūnas danguje skries per arti Saulės, todėl nebus matomi.
Šį mėnesį tęsis geros sąlygos per didesnius binoklius ar teleskopą susirasti uodeguotąją dangaus viešnią – Garado kometą (C/2009 P1). Šviesulys keliaus Mažųjų Grįžulo Ratų, Drakono ir Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynais. Susirasti danguje padės ši nuoroda.
Nepakartojamų akimirkų stebint dangų ir pasitinkant pavasarį!
