Balandžio 25-ąją, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) vyko pirmoji vieša naujosios pianolos demonstracija. Ji vyko vienos dienos šventės „Kultūra arčiau“ metu. 13:10–13:20 val. šio instrumento garsų galėjo klausytis visi tiesioginės šventės transliacijos žiūrovai.
Lietuvoje pristatyta išskirtinė galimybė ne tik pamatyti, bet ir gyvai išgirsti vieną įdomiausių XX amžiaus pradžios muzikos instrumentų – pianolą.
Vienintelė visiškai veikianti mūsų šalyje, išskirtinė muzikos istorijos dalelė į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką (LNB) atkeliavo projekto „platformos „ekultūra“ sukūrimas“ sumanymu.
Vienintelė visiškai veikianti pianola Lietuvoje
Pianistas, Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vaizdinių menų skyriaus muzikologas dr. Darius Kučinskas pasakojo, kad Lietuvoje vienintelė visiškai veikianti pianola į mūsų šalį atkeliavo iš Nyderlandų – vieno svarbiausių šio tipo instrumentų tyrimų centrų Europoje, Amsterdamo Pianolos muziejaus.
„Šis konkretus instrumentas buvo pagamintas 1925 m. Štutgarte ir yra pilnos, 88 klavišų klaviatūros – nemaža dalis šių instrumentų buvo gaminami kompaktiškesni, 65 klavišų versijos.
Nyderlanduose pianola buvo visiškai restauruota – pakeisti ritinėlių įrašymui naudojami 88 guminiai vamzdeliai, įdėtos naujos dumplės. Specialių rankenėlių pagalba galima reguliuoti instrumento grojimo greitį ir dinamiką, o pati pianola sveria beveik 300 kilogramų“, – detales apie naująjį LNB instrumentą atskleidė muzikologas D. Kučinskas.
Muzikologas pasakojo, kad Lietuvoje iš viso atrasta apie dešimt įvairių tipų pianolų. Tačiau jų mechanizmai arba išardyti, arba juos reikia iš esmės rekonstruoti.
„Kelias skirtingų tipų pianolas turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Jos tinkamos pademonstruoti pianolos veikimo principą, bet koncertams ar įrašams, deja, netinka“, – pasakojo D. Kučinskas.
Viena pirmųjų su šiuo instrumentu jau susipažino platformos „ekultūra“ ambasadorė, visuomenininkė, komunikacijos žinovė ir kūrybininkė D. Filmanavičiūtė.
„Pianola – tiesiog neįtikėtinas muzikos instrumentas, apie kurį turėtų sužinoti kuo daugiau žmonių. Man jis simbolizuoja tiltą tarp jausmo ir technologijos, atsiradusį dar tada, kai apie modernius skaitmeninius muzikos atkūrimo aparatus niekas net nesapnavo.
Stebėdama veikiančią pianolą, negaliu atsikratyti minties, kad stebiu ja grojantį nematomą žmogų. Šis jausmas dar labiau sustiprina muzikos kuriamą įspūdį, kurį turėtų išgyventi kiekvienas“, – įsitikinusi D. Filmanavičiūtė.
Kaip veikia pianola?
Pianola yra XIX a. sukurtas mechaninis muzikos instrumentas, dažnai apibūdinamas kaip savaime grojantis pianinas ar fortepijonas.
Instrumentas naudoja specialius popieriaus ritinėlius, kuriuose užkoduota visos muzikinės žinios: besisukančiame ritinėlyje esančios skylutės praleidžia orą ir aktyvuoja atitinkamus instrumento klavišus nuspaudžiantį mechanizmą.
„Džiaugiamės, kad Nacionalinėje bibliotekoje turime kokybiškai veikiančią pianolą – tai padės visuomenei plačiau pristatyti ir pianolai skirtų ritinėlių rinkinį.
Lankytojus kviesime susipažinti su pianolos veikimo principais, klausytis autentiškų šiuo instrumentu atliekamų įrašų ir dalyvauti mokomosiose veiklose“, – sako LNB Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vadovė Živilė Časaitė.
Muzikologas D. Kučinskas priduria, kad itin simboliška, jog lietuviški pianolai skirti ritinėliai, saugomi LNB, pernai buvo pripažinti Lietuvos nacionalinės reikšmės muzikos dokumentinio paveldo vertybėmis ir įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą.
„Maždaug pusė jų – beveik šimtas – dar yra neperklausyti, tad naujoji pianola iš karto bus „įdarbinta“, atskleidžiant dar neatrastas Nacionalinėje bibliotekoje saugomas muzikines paslaptis“, – džiaugiasi D. Kučinskas.
Iš viso, skaičiuojant ir su esančiais užsienyje, pianolai skirtų lietuviškos muzikos ritinėlių priskaičiuojama 425, o juose įgrota 460 muzikos kūrinių. Reikšmingą pianolos ritinėlių rinkinį jau gegužę bus galima pamatyti ir didžiausioje skaitmeninėje šalies kultūros turinio platformoje „ekultūra“.
„Šiame rinkinyje galima rasti ir visiškai unikalių, niekur kitur pasaulyje neaptinkamų įrašų. Pavyzdžiui, čia saugomi Jono Ambrozaičio išleisti vieni pirmųjų lietuviškų 88 natų ritinėlių, datuojamų dar Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metais.
Rinkinyje taip pat yra reikšmingų Vinco Kudirkos kūrinių – ir „Tautiška giesmė“, ir jo fortepijoninės pjesės“, – vardija D. Kučinskas.
Šiame rinkinyje nemažai ir Amerikos lietuvių kompozitorių – Jono Žemaičio, Vincento Nickaus, Antano Pociaus – kūrybos, kuri Lietuvoje žinoma labai mažai, tačiau leidžia naujomis akimis ir kur kas giliau pažvelgti į XX a. pradžios lietuvių muzikinį gyvenimą už Atlanto.
Prieš ketverius metus, 2022-aisiais, Nacionalinės bibliotekos sumanymu jau buvo pristatyta virtuali paroda „Lietuviška muzika pianolai“, kurioje visuomenei pirmą kartą buvo plačiau atskleista lietuviškų pianolos ritinėlių reikšmė bei turinys.
Projektas „Platformos „ekultūra“ sukūrimas“ finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, jam skirta 23,8 mln. eurų.
