Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą jau leidžiasi už vakarų horizonto: Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras.
Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas su jame spindinčia Marso planeta. Kiek dešiniau spingsi blausus Vėžio žvaigždynas, o dar dešiniau – žiba įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis.
Virš pietryčių horizonto teka Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančiomis Spikos žvaigžde bei Saturno planeta. Kiek kairiau ir aukščiau spindi Jaučiaganis su savo šviesiausia žvaigžde – Arktūru. Neįprastoje padėtyje atsidūrę, aukštai virš galvos, pačiame zenite rieda Didieji Grįžulo ratai.
Sietynas skelbs tikrąjį pavasarį
Gražusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas balandį kas vakarą leidžiasi vis žemiau ir žemiau virš vakarų horizonto. Balandžio pabaigoje įvyks vakarinė (heliakinė) Sietyno laida. Tuomet Sietynas vakaro žarose pasislėps nuo mūsų žvilgsnių iki pat vidurvasario. Sietyno dingimas nuo seno buvo laikomas tikrojo pavasario pradžios ženklu. Šis įvykis sietas su balandžio 23 d. Jorės arba Jurginių diena. Sakyta: „Sietas prapuola – gegutė pradeda kukuoti“, „Sietynas žaroj, kumelė vagoj“. Šiuo laiku būdavo pirmą kartą į ganyklas išgenami gyvuliai, pradedama arti, ruošiamasi pavasario sėjai. Šiemet balandžio 23 d. vakarą besileidžiantį Sietyną padės susirasti kiek kairiau ir žemiau jo švytintis jauno Mėnulio pjautuvas.
Spindės keturios planetos
Balandžio vakarais savo ryškumu dėmesį ir toliau trauks dvi vakarų padangėje spindinčios planetos – Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Joms nusileidus po vidurnakčio žvaigždėtame danguje dominuos Marsas ir Saturnas.
Jupiteris po įspūdingo kovo mėnesio susitikimo su Venera kas vakarą rodysis vis žemiau prie vakarų horizonto, o mėnesio pabaigoje visai pasislėps vakaro žaroje. Paskutinį kartą Jupiterį galima bus susirasti balandžio 22-ąją, kai vos šiauriau jo pasirodys plonytis jauno Mėnulio pjautuvas.
Venera-Vakarinė ir toliau įspūdingai ryškiai spindės vakarų padangėje – Žuvų žvaigždyne. Mėnesio pradžioje, gražiai prasilenkusi su Sietyno žvaigždžių spiečiumi, Venera visą šį mėnesį švies ryškiausiai. Visą balandį Vakarinė išliks apie 40° atsitolinusi nuo Saulės, tad ilgai švytės vakaro danguje ir leisis tik po vidurnakčio. Balandžio pabaigoje ji pasieks didžiausią savo spindesį, ir plieks net kaip –4,7 ryškio žvaigždė. Balandžio 24 d. žemiau, o 25 d. kairiau Vakarinės švytės jaunas Mėnulis.
Marsas opoziciją pasiekęs kovo mėnesį, sutemus kulminuos pietuose su Liūto žvaigždynu, švytėdamas 5 kart ryškiau už ryškiausią Liūto žvaigždę Regulą. Iki mėnesio vidurio Marsas artėjo prie Regulo, o antroje balandžio pusėje vėl pradės nuo jo tolti.
Saturnas balandžio 15 d. atsidūręs opozicijoje atsidurs ir arčiausiai Žemės. Pasiekęs nulinį ryškį jis lenks šviesumu netoli jo švytinčią ryškiausią Mergelės žvaigždę – Spiką. Saturnas balandyje kartos Saulės dienos kelią: tekės vakarais, vidurnaktį pakils aukščiausiai, leisis rytais. Tad balandis bus pačiu palankiausiu mėnesiu Saturno stebėjimams.
Pro teleskopą planetos diskas, dėl Saturno dujinės prigimties ir greito sukimosi apie savo ašį, atrodys pastebimai suplotas. O įspūdingiausiai, aišku, atrodys pasvirę Saturno žiedai. Ir pro nedidelį teleskopą galima bus pamatyti keletą didžiausių Saturno palydovų. Didžiausias ir ryškiausias iš jų, 8 ryškio Titanas yra matomas pro bet kokį teleskopą. Pro kiek didesnio skersmens teleskopą (10 cm ir didesnio skersmens objektyvu) galima būtų pamatyti taip pat ir 3 10-to ryškio palydovus – Dionę, Rėją ir Tetiją.
Merkurijus, Neptūnas ir Uranas šį mėnesį bus per arti Saulės ir geresnių jų stebėjimo sąlygų teks palaukti.
Dar bus galima susirasti Garado kometa
Nuo pat vasaros astronomijos mėgėjus džiuginusi Garado kometa (C/2009 P1 Garradd) vis dar bus atrandama su nedideliu teleskopu. Šį mėnesį ji bus matoma aukštai pakilusi Didžiuosiuose Grįžulo Ratuose, o vėliau Lūšies žvaigždyne. Tikslesnę kometos padėtį nustatyti padės žvaigždėlapis. Balandžio 8-9 d. kometa atsidurs per porą laipsnių nuo ganėtinai ryškios galaktikos NGC 2841. Balandžio 14-15 d. kometa slinks tarp Grįžulo Ratų Jotos ir Kapos žvaigždžių, todėl šią naktį ją bus nesunku atrasti.
Garado kometos (C/2009 P1 Garradd) pagreitintas judėjimas 2012 02 26/27 d. (autorius Cgristofas Rolvagenas):
Dangų pagyvins Lyridų meteorai
Po ilgos pertraukos, pagaliau turėsime progą pasigrožėti ir „krentančiomis žvaigždėmis“. Nuo balandžio 16 iki 25 d. reikšis aktyvus meteorų srautas Lyridai. Tikimasi, kad daugiausia meteorų Lyridai pabers 21 d. vakare arba 22 d. paryčiais. Esant palankioms sąlygomis tikėtina pamatyti apie 20 meteorų per valandą. Tačiau gali pasitaikyti ir netikėtumų, kaip pavyzdžiui 1982 m., kuomet šis meteorų srautas pažėrė 90 meteorų per valandą. Mėnulis tomis dienomis bus jaunas, tad jo šviesa netrukdys stebėjimų.
