Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Tačiau liepos vakarai yra palankus metas pamatyti jo trikampę galvą ir „širdį“ – rausvąjį Antarį, kurio vardas graikų kalboje reiškia „Marso varžovas“.

Sietynas paskelbs vasaros antros pusės pradžią

Liepos viduryje prieš auštant, po kairiąja Persėjo „koja“ ir vėl išryškės padrikasis žvaigždžių spiečius Sietynas. Nuo balandžio pabaigos jis buvo pradingęs Saulės spinduliuose, tačiau apie liepos 10 d., liaudies kalendoriuje vadinamą „septynių miegančių brolių diena“, 7 Sietyno žvaigždės, tarsi miegojusios Saulės spinduliuose, vėl atsibunda skelbdamos vasaros antrosios pusės pradžią ir pranašaudamos jos lietingumą. Manyta, kad jei jų pasirodymo dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites.

Sietyno žvaigždžių pasirodymas liepos 10 d. paryčiais apie 3 val. (piešinys atliktas „Stellarium“ programa).

Vakare – Saturnas su Marsu, paryčiais – Venera su Jupiteriu

Saturną su Marsu visą mėnesį matysime vakarais palei pietvakarių-vakarų horizontą slenkančiame Mergelės žvaigždyne. Temstant toje dangaus pusėje spindės trys 1-o ryškio šviesuliai – tai ryškiausia Mergelės žvaigždyno žvaigždė Spika su kiek aukščiau jos spindinčia Saturno planeta ir keliolika laipsnių į vakarus (dešiniau) nutolęs Marsas. Mėnesio pabaigoje, Mergelės žvaigždynui linkstant prie vakarų horizonto, Marsą vakaro žaroje bus jau sunku įžiūrėti. Bet liepos 24 d. vakare jį atrasti padės jaunas Mėnulis vakare atsidursiantis tiesiai po raudonąja planeta.

Zodiakiniai Ožiaragio, Šaulio, Skorpiono žvaigždynai virš pietinio horizonto liepos 15 d. vidurnaktį (piešinys atliktas „Stellarium“ programa).

Jupiteris nuo mėnesio pradžios rytais švytės rytuose tekančiame Jaučio žvaigždyne tarp Sietyno ir Hiadų žvaigždžių spiečių. Kiek žemiau, 6 laipsnių atstumu, suspindės ir Venera-Aušrinė. Ji bus tokia pat šviesi, kaip ir prieš įsimintiną tranzitą per Saulės diską. Nors iki aušros ji aukštai pakilti dar nespės, tačiau mėnesio gale ji jau bus gerai matoma rytuose tekančiame Jaučio žvaigždyne. Liepos 14-16 d. prie Jupiterio ir Veneros poros priartės Mėnulio delčiagalis. Liepos 15 d. rytą, prieš pat patekant Saulei, jis Jupiterį spės uždengti. Tai įvyks 4 val. 46 min., Saulė Vilniuje tekės 5 val. 02 min.

Merkurijaus šį mėnesį nematysime

Per teleskopą ir toliau bus palanku stebėti Saturną. Nors jis pasirodys gana žemai, tačiau planetos disko regimasis skersmuo bus trigubai didesnis už Marso. Įspūdingai atrodys palankiai pasvirusi Saturno žiedų sistema, kurios išraiškingumą dar labiau sustiprins pačio Saturno ant žiedų metamas šešėlis. Šis šešėlis matysis aiškiausiai, kai liepos 15 d. Saturnas atsidurs kvadratūroje (90° kampu nuo Saulės).

Dangų pagyvins meteorai ir sidabriškieji debesys

Liepos pradžioje reikšis keli nedideli meteorų srautai, o nuo 17 d. prasidės vienas garsiausių – Perseidų srautas. Nors maksimumą jis pasieks tik rugpjūtyje. Liepos viduryje dar prasidės ir Alfa Kaprikornidų bei pietinių Delta-Akvaridų meteorų srautas, pasieksiantis maksimumą liepos 30 d. Tačiau šie meteorų srautai meteorų gausa nepasižymės, tačiau įneš savo neabejotiną indėlį į bendrą „krintančių žvaigždžių“ skaičių. Todėl šiltomis liepos naktimis verta ilgėliau romantiškai pasižvalgyti po žvaigždėtą dangų, juo labiau, kad šį mėnesį susidarius palankioms aplinkybėms dar bus galima pasidžiaugti ir sidabriškųjų debesų reginiu.

Venera-Aušrinė, Jupiteris ir Mėnulis Tauro žvaigždyne liepos 15 d. apie 3 val. (piešinys atliktas „Stellarium“ programa).

Saulei vis giliau nusileidžiant po šiauriniu horizontu šių paslaptingų debesų pasirodymo tikimybė mažės, tačiau net iki rugpjūčio vidurio jų galima dairytis vakarais – šiaurės vakarų pusėje, o paryčiui – šiaurės rytuose. Trumpiausiomis vasaros naktimis jie pasirodydavo šiaurėje ir būdavo matomi bemaž visą naktį. Mat negiliai po horizontu nyranti Saulė labai aukštai besidriekiančius debesis tuomet pasiekia apšviesti savo spinduliais, net ir būdama šiaurėje.

Sidabriškieji debesys (NASA):