Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu.

Link vakarų svirs Jaučiaganis su skaisčiuoju Arktūru. Jam iš dešinės spindės Grįžulo ratai. Iš šiaurės, rytų link, „važiuos“ Vežėjo žvaigždynas su šviesiąja Kapela. Pietuose Erelio žvaigždyne aukštokai švies Altayras. Rytuose išsiskirs didysis Pegaso kvadratas, o kairiau ir aukščiau jo, Paukščių take žvilgsnius trauks „W“ pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.

Paukščių takas drieksis šiaurės-pietų kryptimi rodydamas kurlink traukti paukščiams. Įdėmesni stebėtojai galės susirasti ir Zodiako juostos žvaigždynus: Žuvis, Vandenį, Ožiaragį, Šaulį. Prieš vidurnaktį tekės ir neryškusis Avinas bei išraiškingasis Tauras, žvilgsnį traukiantis įspūdingais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadžių žvaigždžių spiečiais.

Naktį ryškiausiai spindės Jupiteris, paryčiais – Aušrinė

Marsas ir Saturnas iki šiol spindėję vakarais rugsėjyje jau pradeda slėptis vakaro žarose. Tik akyliausi dangaus stebėtojai Marsą dar galės bandyti susirasti žemai palei pietvakarių horizontą. O štai Saturnas jau nuo mėnesio vidurio taps visai nematomu.

Jupiteris tekės gerokai prieš vidurnaktį ir labai ryškiai spindės aukštai pakylančiame Tauro žvaigždyne greta Hiadų žvaigždžių spiečiaus. Jupiterio ryškis bus –2,4, o tai reiškia, kad jį lenks tik Mėnulis ir Venera, tai yra ryškiausias nakties šviesulys.

Stebint Jupiterį, kad ir pro nedidelį teleskopą bus galima matyti dvi tamsesnes išilgai pusiaujo nusidriekusias atmosferines juostas. Prie pietinės juostos bus galima įžiūrėti prisiglaudusią Didžiąją Raudonąją Dėmę, jei ji tik stebėjimo metu bus atsigręžusi į Žemės pusę. Ši dėmė tai ilgalaikis Jupiterio audros sūkurys Jupiterio atmosferoje.

Pasitelkus net paprastus žiūronus galima susirasti ir 4 didžiausius Jupiterio palydovus: Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą. Palydovai greitai sukdamiesi aplink Jupiterį kiekvieną vakarą išsidėsto vis kita tvarka.

Venera-Aušrinė akinančiai ryškiai (–4,3 ryškio) spindėdama tekės paryčiui ryškių žvaigždžių stokojančiame Vėžio žvaigždyne. Rugsėjo 13-14 rytais Aušrinė praslinks pora laipsnių piečiau padrikojo žvaigždžių spiečius Prakarto, esančio Vėžio žvaigždyne, o 12-13 rytais greta jų atsidurs ir dylančio Mėnulio pjautuvas. Tačiau Venera, gana sparčiai slinkdama, greitai nuo Prakarto nutols ir paskutinę rugsėjo savaitę jau atsidurs Liūto žvaigždyne. Rugsėjo 30 d. paryčiais Aušrinė atsidurs arčiausiai ryškiausios Liūto žvaigždės Regulo.

Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.

Rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą

Rugsėjo 22 d., 17 val. 49 min. įvyks rudens lygiadienis, tuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške – Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį ir prasidės astronominis ruduo. Po kelių dienų dienos bei nakties trukmė trumpam susilygins. Nuo šiol iki pavasario lygiadienio naktys bus ilgesnės už dienas.