Šalti vasario pragiedruliai naktinio dangaus stebėtojams atvers įspūdingas žvaigždėto dangaus erdves. Giedrų vasario vakarų akcentu taps trys ryškiausios planetos – Venera, Jupiteris ir Marsas bei virš pietų horizonto kulminuojantys įspūdingi Tauro ir Šienpjovių žvaigždynai.

Tauro žvaigždynas žvilgsnį trauks savo išraiškingaisiais žvaigždžių spiečiais: Sietynu (Plejadės) ir Hiadomis. O žemiau švytintis Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskirs savo trejomis viena greta kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka.

Kiek kairiau ir žemiau Šienpjovių kils Mažojo šuns žvaigždynas su ryškiausia viso dangaus žvaigžde – Sirijumi. Palei zenitą švies Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde. O pačiame zenite iškilęs švies Persėjo žvaigždynas. Kairiau ir aukščiau Šienpjovių dėmesį atkreips dangiškieji Dvyniai su ryškiosiomis Kastoro ir Polukso žvaigždėmis.

Pietinės dangaus pusės žvaigždynai, vasario 15 d., 20 val., „Stellarium“ nuotr.

Rytinės dangaus pusės žvaigždynai, vasario 15 d., 20 val., „Stellarium“ nuotr.

Vakarinės dangaus pusės žvaigždynai, vasario 15 d., 20 val., „Stellarium“ nuotr.

Šiaurinės dangaus pusės žvaigždynai, vasario 15 d., 20 val., „Stellarium“ nuotr.

Visas planetas ryškumu nustelbs Venera-Vakarinė

Vasaris bus palankus planetų stebėjimui, net trys ryškiausias planetas – Venerą, Jupiterį, Marsą ir Uraną galėsime stebėti nuo ankstyvo vakaro, vėliau prie jų prisijungs ir žieduotasis Saturnas.

Itin ryški Venera-Vakarinė žibės vakarais Žuvų žvaigždyne. Vasarį jos šviesis pasieks net -4.2 ryškį, o matomumo laikas vakaro danguje pailgės iki 3 valandų. Vasario 25 dieną prie Vakarinės prisigretins Jauno Mėnulio pjautuvas.

Veneros, Jupiterio ir Mėnulio susitikimas, vasario 26 d., 20 val., „Stellarium“ nuotr.

Jupiteris po Veneros bus antrasis šviesulys, pasirodantis iškart po Saulės laidos. Jis vakarais žibės Avino žvaigždyne, kiek aukščiau nei beveik šešis kartus už jį šviesesnė Venera ir leisis apie vidurnaktį. Pro nedidelį teleskopą galima bus įžiūrėti debesų dryžius Jupiterio atmosferoje bei atrasti keturis ryškiausius jo palydovus: Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą. Tik reikia nepamiršti, kad visi keturi jie matomi ne visuomet, nes kartais kuris nors iš jų būna užslinkęs už Jupiterio disko arba atsiduria planetos disko fone. Vasario 26-27 d. greta Jupiterio atsidurs jaunas Mėnulis.

Marsas Liūto žvaigždyne tekės vakarais ir bus matomas iki pat ryto. Žemei palaipsniui artėjant prie Marso, atstumas iki jo per mėnesį sumažės apie 18 milijonų kilometrų, tad Marsas diena iš dienos spindės vis ryškiau. Vasariui baigiantis Marsas jau švies kaip -1,2 ryškio žvaigždė. Vasario 9-10 dienomis netoli Marso praslinks Mėnulio pilnatis.

Saturnas tekės vėlai vakare ir iki pat ryto spindės Mergelės žvaigždyne šalia ryškiosios Spikos žvaigždės. Vasario 12-13 dienomis pro Saturną ir Spiką praslinks dylantis Mėnulis. Vasario 13 d. Mėnulis su Saturnu ir Spika sudarys išraiškingą trikampį.

Uraną vakarais per teleskopą bus galima susirasti Žuvų žvaigždyne. Vasario 9–10 dienomis greta jo, mažesniu atstumu nei Mėnulio skersmuo, atsidurs Venera-Vakarinė.

Merkurijus ir Neptūnas šį mėnesį slėpsis Saulės spinduliuose.

Garado kometa keliaus pro Heraklio ir Drakono žvaigždynus

Garado kometa (C/2009 P1) ir toliau su žiūronais tarp žvaigždžių bus nesunkiai atrandama kaip blausus 6-7 ryškio ūkelis. Tik dabar ją palankiau bus stebėti ne vakarais, o rytais. Kometa slinks Heraklio žvaigždynu, vasario 3-4 d. mažiau nei 1 laipsnio atstumu prasilenkusi su kamuoliniu žvaigždžių spiečiumi M92, ji diena iš dienos kils dangumi aukštyn – šiaurinio poliaus link. Vasario 13 d. Garado kometa persislinks į Drakono žvaigždyną, o paskutinę mėnesio dieną jau atsidurs Mažuosiuose Grįžulo Ratuose. Tikslią kometos padėtį padės atrasti ši nuoroda.