Apie lietuvių ir italų kalbas, apie šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…
Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje? Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks?
Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina ilgiau nei du dešimtmečius mūsų šalyje gyvenantį Lietuvos italą, kalbininką, filologijos mokslų daktarą Stefaną Lanzą (Stefano M. Lanza).
Kiekviena valstybė į konstituciją įrašo JAI aktualius dalykus, kiekviena turi savo istorinę santykių su kaimynais ir tolesnėmis tautomis patirtį.
Nieko keisto, kad jų konstitucijoje neparašyta, jog jų valstybinė kalba yra italų kalba. Juk natūralu, kad ja tampa šalies KAMIENINĖS tautos kalba!
Iš tikrųjų nėra tokios italų tautos ir nėra tokios italų tautos kalbos. Dabartinė Italijos gyventojų bendravimo kalba – tai dirbtinė kalba, kurią daugiau kaip prieš 200 metų sukūrė žymus Italijos rašytojas Aleksandras Mandzonis (Alessandro Manzoni). Jis, lombardas (milanietis), 4 metus gyveno Florencijoje, kad išmoktų toskų kalbos florentiečių tarmę, kuria buvo parašyti garsių florentiečių Leonardo da Vinčio, Frančesko Petrarkos ir Džiovanio Bokačio kūriniai. Jo romanas “Sužadėtiniai” (“I promessi sposi”), parašytas toskų kalbos florentiečių tarme su daugybe milaniečių tarmės žodžių, kuris turėjo šios naujos kalbos pagrindu vienyti Italijos gyventojus (nei radijo, nei TV, kaip žinoma, anuomet nebuvo).
Kad ir kokia bendrinės kalbos su(si)formavimo istorija, kad ir kas pirmas suprato, jog valstybei tai būtina, kad ir kas buvo paimta jai pagrindu, galiausiai ji atvedė kiekvieną tautą prie bendrinės, visus jungiančios valstybinės oficialios kalbos. Kad ir kiek tarmių toje šalyje kalbama (pvz., Vokietijoje būta ir 360 žemių su tiek pat tarmių).
Be to, kad vieninga oficialioji kalba valstybei būtina
be nesusipratimų ją administruoti, įv. potvarkių, įsakymų ir kt. valdovo informaciją skleisti, teisinius klausimus spręsti, išvengti skaudžių nelaimių dėl nesusikalbėjimo, jaunimą šviesti, pagaliau ir kariuomenėje – kad visi vienodai komandą suprastų,
bendrinė kalba ir verslui naudingiausia, nes tenkina ,,mažiausiomis sąnaudomis didžiausią naudą” siekį.
Idomus pokalbis aciu.
Norejosi isgirsti daugiau apie senosios lotynu ir lietuviu kalbu bendrybes…
Gal tai galetu buti tema sekanciam pokalbiui?
Ar Tamsta moki rašyti lietuviškai?
Atsiprasau jei darau gramatines klaidas
Esu senas , i mokykla ejau vokieciu
okupacijos laikais…
Jus turbut dar nebuvote gimes…
Be to mano regejimas slubuoja…
Tikiuosi kad mano komentaro esme
yra pakankamai aiski…
Atkeiskite, aš turėjau omenyje, lietuvišką raidyną.
Labai nesmagu skaityti sudarkytus žodžius.
Ačiū, Lanzai už supratimą, kad Lietuvoje itališkas kalbinis liberalizmas neįmanomas. Pas mus per amžius buvo daug spaudimo iš stipresnių kaimyninių kalbų: lenkų, rusų, vokiečių, o pastaruosius 30 metų – anglų. Mes turime turėti valstybinę lietuvių kalbą, kuri būtų sunormintą ir ją vartoti 100 proc. viešame gyvenime taisyklingai, be tarptautinių svetimybių, slavizmų, anglicizmų ir “blatno” slengo. Tam valstybė turi vykdyti spaudimą ir kontrolę, nes šiuo metu yra per laisvai paleista… Lanza mato, kad mūsų kalba prastėja, atsiskiedžia, kinta kirčiavimas, raštuose dingsta diakritiniai ženklai. Jaunimas naudoja supaprastintus žodžius, išmeta balses, prideda anglicizmų arba savo sukurtų žodelių, nebežino kur padėti kablelį ar nosinę raidę įrašyti… Po to visi stebisi, kad lietuvių kalbos egzaminą sunkiai išlaiko – nes nemyli savo kalbos, laiko ją nebe tokia gyvybiškai svarbia dabartiniame pasaulyje. Vaikams suteikia modernius tarptautinius vardus ir tuo didžiuojasi . Tarp lietuvių išeivių užsienyje – nutautėti, jau madinga pasidarė. Ginkime savo kalbą ir naudokime ją kiekvieną dieną. Tegul visur viešose vietose, radijuje ir televizijos projektuose skamba tik lietuviška muzika.
Man regis didelis praradimas yra ir tai, kad lietuvio kalbėjimas “gerklėja”, prastėja lietuviškam kalbėjimui kalbos padargai, kalbos garsai imami artikuliuoti ne lietuviui, jo kalbai prigimtoje vietoje. Dėl to prarandama labai daug to, kas buvo psichologiškai, dvasiškai svarbaus lietuvių kalbos skambėjime…
+++!!!
Primena sovietmečio Gariūnų laikus – kai juos įteisino, ,,mokantys gyventi” (daugiausia tuteiši žmonės) puolė iš kaimyninės šalies vežti skudurus, kt. prekes, ir… ,,aukštąją kuljtura”. Pradėjo mokyti jos čia gyvenančius ,,tamsuolius”. Reikėdavo tvardytis, kad nepradėtum prunkšti. Tačiau tai buvo geriausiu atveju vidurinę baigusios damos.
Laikai keičiasi. Dabar diplomais pasidabinusios tą patį daro – ,,veža kultūrą”. Atrodo, net ir mūsų senasis VU niekam diplomų nešykšti – svarbu, už studijas susimokėjo? O dar baisiau, kai tokios/-kie šviesuoliai patys dėstytojais tampa.
Pirmiausia lietuvių kalboje reikia išnaikinti mums primestas H raides. Pedėkim nuo herbo ir himno. Turėtų būti gerbas ir imnas.
Geras pasiūlymas: herbas – GERBIAMAS tautos ženklas;
Himnas – GIMNAS – Giminės svarbiausios nuostattos, priGIMties esmė, kuri ypač tiksliai išreikšta Vinco Kudirkos Tautiškoje giesmėje
Esu matęs spaudinį, I-ojo pasaulinio karo, kur parašyta Lietuvos Imnas.
Paradoksas – svetimtaučiui (nors duokdie, kad visi tokie būtų) skaudu matyti ir girdėti kaip skursta viena seniausių kalbų pasaulyje, t.y. mūsų kalba. Jam rūpi, jis galvoja – ką turėtume daryti dėl jos išsaugojimo ir puoselėjimo? O mes patys? Kaip dvasios vergai ramiai, nesipriešindami stebime jos susinimą ir nykimą. Nes pasaulis globalėja ir norint jame išlikt reikia visiems kalbėti angliškai. Tokį receptą siūlo vėl gi – mūsų pačių vaikai, t.y. tas jaunimėlis, užplūdęs ir eterį, ir virtualią erdvę. Jie gimę jau išėjus rusams arba paskutiniu okupacijos dešimtmečiu. Kai nori įžeist už save vyresnius, sako – jūs esat sovietinio mentaliteto. Atseit – ne tik pasenę suvokt šiuolaikinės vaivorykštinės realybės žavesį, bet dar ir užsikrėtę nepagydoma liga. Todėl esat neverti pagarbos ir užsičiaupkit. O ką mes jiems atsakom?
Nesijaudinkite del anglu kalbos…
Ji neturi ateities….
Ji zlugs. . drauge su JAV silpnejancia
Itaka Pasaulyje…
vaikai to dar nesupranta…
Kas dabar madinga ,po 30 metu si kalba
Nebetures itakos nei Europoje nei Pasauly…
Kuri kalba perims anglu nieks negali nuspeti…
Taigi nesijaudinkite…gal prancuzu bus pasauline
Kalba , o galbut Lietuviu….o gal but senuju Artoju
Prokalbe….nesikit i kelnes…
Tamsta, nejuokinkit voverių – anglų kalba jau dabar tapo pasauline ir ateityje tik stiprės jos įtaka.
Vokiečiai, kinai, prancūzai, danai, suomiai, estai, lenkai, italai, ispanai, rusai, ukrainiečiai – visi kurie turi verslą ar kitų interesų pasaulyje kalba angliškai laisvai, kaip “Tėve mūsų”…
Anglų kalba gal irgi bus susinama, prastinama, kad palengvėtų jos įsisavinimas ne angliškai kalbančiose šalyse. O lietuvių kalba yra tik mums reikalinga ir tik mums – niekur kitur ji nepaplis. Joks LDK palikuonis Ukrainoje, Baltarusijoje ar Lenkijoje lietuviškai nesimokys ir nenorės mokytis. Nebent mes taptume supervalstybės centru – ekonomine, karine, kultūrine prasme. Tuomet kaimynai palinktų prie mūsų ir mokytųsi lietuvių kalbą. Aš pats moku visų aplinkinių kaimynų kalbas, bet jie tikrai to nedarys. Tik Lietuvoj lietuviui lietuviškai kalbėti gyvybiškai svarbu, kad išliktų Lietuva.
Užatlantinėjė aborigenijoje (vos netapus lotyn-germaniška valst.kalba – vieno balso persvara – mūšių su anglais laiku) pietinis Kanados pakraštys žluginėja ryškiai ir negrįžtamai. Ant aborigenų žemių tinginiams tinginius prigabenus nuo Afrikos ir kitur, argi kalbėti dar reiks, n e s i t i n g ė s. Čia Adeimant (iš Korinto ar Kolyto, įdomu net – ar tai brolis vyr. Platono bylojąs) tiesa, tikra ir ryški ryški.
Galimybė…galui.
Jus teisus, jei kalbame apie tai kas
vyksta siandiena…bet…ateti gali but kitaip
Kalbu vartojimo Statistika apytiksliai
Yra tokia:
Sino Tibeto kinu 1200 mil.+
Indo ariju 1000 mil.+
Ispanu 480 mil.+
Anglu Teutonu 370 mil.
Ir t.t.
Man labai patiko mintis , kad moteris, priimdama vyro pavardę ir tapdama –iene– , skamba “romantiškai”. Tačiau šiuolaikinės lietuvaitės “nuplaukė” paskui kitatautės sugalvotą lietuviškų pavardžių (moterų) naikinimą. Kvailumas beribis.
+++++
Si gyli Lanzos izvalga tikrai
maloniai nustebino …
Pokalbyje J. Vaiškūnas iškėlė klausimą apie italų kalbos išnykimo pavojų. Juk, kitakalbės bendruomenės (turkų, anglų, bangladešiečių ar kiniečių), kelias kartas pagyvenusios Italijoje, turėtų teisę, pavyzdžiui, tarnybinius raštus iš Sicilijos į Milaną rašyti kiekviena savo kalba ir tai, neturint valstybinės kalbos konstitucinio statuso, pagal Lanzą būtų visai normalu.
J. Vaiškūnas parodė susirūpinimą, kad italams metas būtų tapatumą sieti su kalba ir derėtų ją įteisinti konstitucijoje – kitaip lengva pagal bendruomenes Italijos teritoriją sukarpyti dalimis. Atsikratykite, mielas Lanza, italų tautai įdiegto fašistų sindromo, ir tapsite, manau, laisvesniu. Bent jau gyvendamas Lietuvoje, tai jau tikrai.
ANGLŲ kalbos dominavimas kitų kalbų atžvilgių, privedė prie tuo, kad – NEI ANGLAI TOBULĖJA GAMTOS PAŽINIMO SRITYJE, NEI KITOS TAUTOS!!!
AR ANGLAI JAU ĮMINĖ SENĄJĮ TESTAMENTĄ? NEĮ
AR ANGLAI ŽINO, KAD 1179 m. pr.m.e. BUVO ĮVYKĘS ATLANTO – SANTARINI UGNIKALNIO SPROGIMAS – bet ne “TROJOS KARAS” ?! NE!
AR ANGLAI PAŽINO TREČIĄJĮ IR KETVIRT!JĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS? NE!
AR ANGLAI ŽINO – KAS ŽEMĖJE VYKO? KAS VYKSTA? KAS – VYKS? – NEI ir. t.t.
LIETUVIŲ GI KALBOJE VISA TAI JAU YRA ĮMINTA! IR TAI PADARYTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!! TAD PASAULIS LENKTIS IR ŠLOVINTI PRIVALO NE ANGLŲ, BET SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ, be kurios PASAULIS NIEKADA NEPAŽINS ATEITIES!!!
Žemaičių kalba jau yra išnykusi, teliko tik šiokia tokia tarmė. Dabartiniai Žemaitijos gyventojai, kvailina ir save, ir kitus, sakydami, kad jie kalba žemaitiškai. http://www.skouds.lt/lt/zemaiciu-zodynas/192-a