Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.
2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino
vertinimo visiems moksleiviams. Iki šiol taikomos nuolaidos, vertinant kitataučių laikomą lietuvių kalbos egzaminą, turėtų baigtis 2019 m., o tada egzaminų vertinimas visiems turėtų būti vienodas. Tačiau du Seimo nariai užsigeidė „nuolaidų“ laiką pratęsti. Neribotai. Nors 2013 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo: teisinis reguliavimas, kuriuo buvo palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei siūlo atmesti parlamentarų teikiamą įstatymo projektą.
Tokia praktika gyvuoja ir kaimyninėse šalyse. Štai Lenkijos Respublikoje visi mokiniai mokosi pagal vienodą lenkų kalbos programą ir laiko vienodą egzaminą, nepriklausomai nuo mokyklos mokomosios kalbos. O Latvijos Respublikoje 2018 metais paskelbti Švietimo įstatymo ir Bendrojo ugdymo įstatymo pakeitimai, numatantys per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.
Be to, J.Narkevičius ir R.Tamašunienė pateikė ir kitą projektą, pagal kurį tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse būtų reikalaujama užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba (išskyrus lietuvių kalbą).
Lietuvių kalbos išsaugojimu susirūpinusi visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prašo Seimo nepriimti tokių įstatymų. Asociacija kreipėsi į Seimą, siūlydama papildyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnį taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems gerai išmokti valstybinę kalbą, gauti kokybišką išsilavinimą ir lygias galimybes mokytis, gyventi ir dirbti nepriklausomoje demokratinėje Lietuvos Respublikoje. Siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visose valstybinėse mokyklose laipsniškai pradėti dėstyti valstybine kalba.
Kreipimesi pažymima, kad „vadinamųjų gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių lietuvių kalbos žinių vertinimas negali skirtis, nes visi LR piliečiai turi mokėti valstybinę lietuvių kalbą, o jos nemokėjimas pažeidžia kitų piliečių teises; lietuvių kalbos mokėjimo lygis yra įstatymų reglamentuotas, todėl turi atitikti įstatymų numatytas bendrinės kalbos normas, kurių mokoma vidurinėje mokykloje.“
Situaciją komentuoja kalbininkas, hab. mokslų daktaras, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ narys Kazimieras GARŠVA:
Lenkiškose ir rusiškose mokyklose tobulai lietuvių kalbos išmokomi gal apie pusę mokinių. Deja, likusi dalis kalba su dideliu akcentu. Pavyzdžiui, neištaria tvirtagalės priegaidės, kietina priebalsius, nederina galūnių. Pats J.Narkevičius savo sakiniuose vartoja neteisingus linksnius. Mes iš tokių Seimo narių juokiamės. Argi tai gerai? Gal Valdemaras Tomaševskis vėl norės kandidatuoti į prezidentus, bet jis taip pat kalbės netaisyklingais sakiniais. Tai didelis trūkumas save specialistu laikančiam žmogui. Mes norime padėti šiems žmonėms. Nesvarbu, kad šiek tiek pramokstama kalbos, bet ji vartojama netaisyklingai, siaubingai tariami lietuviški žodžiai. Kartais susipažinęs su žmogumi, po pirmo jo sakinio galiu pasakyti, kad jis kilęs iš Šalčininkų ar Vilniaus rajono.
Visame pasaulyje mokyklose vaikai mokosi valstybine kalba. Mes, žinoma, nesiūlome staiga nuo pirmos klasės įgyvendinti mūsų siūlymo. Galima pradėti nuo vyresniųjų klasių, tačiau anksčiau ar vėliau tai turi tapti realybe. Kad ir kaip tam būtų priešinamasi. Valstybinės kalbos nežinojimas pažeidžia kitų piliečių teises. Jeigu politikas, kuris nuolat kalba viešai, vartoja netaisyklingą kalbą, kodėl aš turiu to nuolat klausyti? Ypač kai vartojama žargoniška kalba. Juk Lietuvoje pagal Valstybinės kalbos įstatymą viešai privalu kalbėti taisyklingai.
Suprantama, kad laikas prieš rinkimus tokiems siūlymams nėra palankus. Dažnai „valstiečiams“ tenka derėtis, kad Lenkų rinkimų akcijos nariai balsuodami palaikytų valdančiuosius ir taip būtų išsaugota balsų dauguma. Todėl jie buvo kviečiami jungtis prie koalicijos. Tačiau jie atsisakė. Turbūt šantažuoti valdančiuosius daug patogiau. Girdime kalbų, kad šiemet gali būti brukami ir įstatymai dėl asmenvardžių rašymo.
Mes netylėsime ir nenusileisime. Seimo nariai turi laikytis Seimo nario priesaikos. Žinome, kad vyksta spaudimas, bet Seimas turi išlikti protingas ir patriotiškas. Apmaudu matyti, kad politikai nepaiso specialistų patarimų. Taip elgiamasi tyčia. Tokiomis temomis kalba jie, bet niekur nematyti kompetentingų profesorių ar kalbininkų pasisakymų. Kol kas laimi tie, kas turi daugiau pinigų. Bet mes esame įsitikinę, kad teisybė turi nugalėti. O tai reiškia, kad bus apgintas Valstybinės kalbos įstatymas ir Konstitucija nebus pažeista.
Susiję straipsniai:
- Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“
- D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
- E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
- A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba
- Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą
- M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
- I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
- V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
- R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
- A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
- Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“
- Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
- E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
- VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai
- Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
- M. Karalius. Atviras laiškas. „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“
- Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
- D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
- Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
- A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai
- Lietuvių kalba įtraukta į naują Airijos užsienio kalbų mokymo strategiją
- „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)
- Visuomenininkai siūlo pereiti prie mokymo valstybine lietuvių kalba visose Lietuvos mokyklose
- E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
- Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
- Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
- O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
- R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
- „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
- O. Aleknavičienė. Rašyti pavardes valstybine kalba nėra nusižengimas
Kažin, ar tiems narkevičiams ir tamašunienėms su galva viskas gerai?!
Antanai , jiems “su galvą viskas gera”. Patikėk. Jų vykdoma veikla yra gerai apgalvota, nuosekli ir niekada nepasibaigianti. Gali kartais susilpnėti, bet po piniginių perlaidų ir naujų “instrukcijų” – riksmas “vilno naše” skamba su didesne jėga.
Kitakalbiai, kalbantys kaimyninės šalies ar kolonisto kalba, nėra tautinės mažumos. TMAP netaiko TM sąvokos atvykėliams nei jų ATNEŠTINEI kalbai.
Taip, buvo tragedija, kaimynė užplūdo mūsų šalį, prievarta nutautino vietos žmones, bet tai jokia priežastis valstybei švaistyti didžiulius pinigus darželiams bei mokykloms kaimyninių tautų kalbomis. Jeigu žmogus nusprendė kalbėti kitos tautos, arba kaimyninės šalies primesta, atneštine kalba, tai jo privatus reikalas, valstybė, jos biudžetas dėl to jam neskolingas. Ir mūsų šalis neprivalo dėl tos kalbos patirti jokių nepatogumų ar išlaidų. Beje – ir TMAPK parašyta, jog net ir tautinės mažumos atveju valstybė nieko neprivalo dėl jos daryti, dėl ko jos pačios kalba ir finansai nukentėtų! O čia turime atvejį, kai kitakalbiai, apskritai neturintys teisės į jokias išimtis, privilegijas, kelia reikalavimus, lyg jie iš tiesų būtų TM!
Logiškai mąstantys supranta, jog tautinė mažuma, tai tauta, kuri pati ir jos kalba gali išnykti. Jokiu būdu tai netaikoma milžiniškoms tautoms, kokios yra mus supantys slavai.
Gerb. Žemyna, manyčiau, kad tautinės mažumos sąvoka yra šiek tiek kitokia. Tautinė mažuma – tai grupė žmonių, gyvenančių savo etninėse žemėse, kurios buvo prijungtos prie kitos valstybės. Tai, pvz., Lenkijos lietuviai, gyvenantys savo etninėse žemėse, kadaise prijungtose prie Lenkijos. O, kažin, kokias svetimas teritorijas yra prisijungusi Lietuva? Lenkijos? Baltarusijos? Rusijos? Dabartinė LR teritorija – tai etninės lietuvių (!) žemės, taigi nelietuvių tautybės Lietuvos gyventojai vadintini tautinėmis bendrijomis, kurių, beje, teisinis statusas skiriasi nuo tautinių mažumų teisinio statuso. Todėl taip ir draskosi “Lenkų ant Lietuvos” lyderiai norėdami būti pripažinti tautine mažuma, kas jiems duotų žymiai daugiau naudos. Tarp kitko, LR Konstitucijoje yra tik sąvoka TAUTINĖS BENDRIJOS ir nė vieno žodžio nėra apie TAUTINES MAŽUMAS. Nemanau, kad mūsų Pagrindinio Įstatymo kūrėjai buvo tokie išsiblaškę ir pamiršo įtraukti į LR Konstituciją sąvoką TAUTINĖS MAŽUMOS. Viskas yra kur kas paprasčiau – Lietuvoje nėra jokių TAUTINIŲ MAŽUMŲ.
Reikia tyliau kalbėti, nes tuoj pakeis “tautinių mažumų” apibrėžimą pagal tai, kaip reikia. Jeigu pastebėjote – ne valstybė pagal įstatymus gyvuoja, o įstatymus galima pasipatoginti.
Reikia NE TYLĖTI, o GARSIAI RĖKTI!!! Būtent rėkti!!! Visur ir bet kokia proga!!! Rėkti, kad lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. O jei visokiems ponams Bubnel, Gaidis, Giedrojc, Krepsztul, Wentis, Wojsznis ir kitiems “tikriems lenkams”, kurie “od wiekòw” gyvena tokiose “lenkiškose” žemėse kaip Dainowa (Dainava), Soleczniki (Šalčininkai), Deguti (Degučiai), Turgeli (Turgeliai), Pogiri (Pagiriai), Ponary (Paneriai), Rudiszki (Rūdiškės) ir t.t., ir t.t. Lietuvoje taip jau blogai, tai Lietuvos – Lenkijos siena dar vakar, atrodo, nebuvo uždaryta…
Būtent, apie tai ir rašau!
Kas parašyta TMAPK? –
– Atvykėliai nelaikomi TM (tai parašyta pačiame skyriaus gale, o juk ne visi iki galo skaito – perskaitė sakinius, kurie juos tenkina, ir baigta, nors toliau gal būt pateikiama paaiškinimų, rašomos išimtys. Bet kam reikia jas skaityti – dar perskaitysi sau ką nors nemalonaus… O jei atvykėliai nelaikomi TM, tai ir jų čia atnešta kalba irgi neturi jokių išskirtinių teisių ;
– Net ir tikrųjų TM atžvilgiu TMAPK nėra tokia diktatoriška, ji tik rekomenduoja, pateikia sąrašą priemonių, kurias valstybė GALĖTŲ įgyvendinti, JEIGU turi tam sąlygų ir galimybių. Kartu pabrėžta, jog tų priemonių įgyvendinimas jokių būdu neturi kaip nors kenkti valstybės kamieninės tautos interesams, neturi varžyti ar mažinti jos bei valstybinės kalbos teisių ir galimybių!
– Spręsdama, ar suteikti šalyje gyvenantiems kitataučiams TM išimtis, būtina atsižvelgti ir į abiejų tautų santykių istorinę patirtį (politkorektiškai apie kolonistus!) – juk visiškas absurdas okupanto palikuoniams teikti pirmenybę prieš šalies kamieninę tautą! To nebent koks nuo proto nušokęs sadistas galėtų reikalauti, kad etninių žemių šeimininkei būtų aitrinamos jos istorinės žaizdos;
– Jokios priemonės neprivalo būti įgyvendinamos iš biudžeto, valstybė tik neturi trukdyti tų gyventojų iniciatyvai (pvz., steigti savaitgalines mokyklėles, įv. meninius ar kt. mėgėjų kolektyvus);
– Valstybė PRIVALO išmokyti kitataučius valstybinės kalbos, mokyti juos mokyklose valstybine kalba, kad jie taptų lygiateisiai piliečiai ir visų šalies galimybių vartotojai;
– peržiūrėjus, kaip visos ES šalys sprendžia TM klausimą, krenta į akis, kad yra šalių, kurios, nors ir pripažįsta užgrobtų ir aneksuotų tautų teisę į TM privilegijas, tačiau nė vienai kitataučių salelei savo paribiuose arba nesuteikia TM statuso, arba pripažįsta juos esant TM, tačiau privilegijų nesuteikia. Ir joms niekas jokių pretenzijų nereiškia. Nes tai – neprivaloma, tik rekomenduojama, juolab, kai tai ne maža, ne nykstanti tauta. Beje, ir mūsų kaimynė PL, nors jos teritoriją sudaro kaimyninių tautų gyventos žemės, tik lietuviams „malonėja” leisti mokytis vos poroje lietuviškų mokyklų.
Gal jau ir baigsiu. Mūsų kaimynė įsitikinusi, kad mes patys dokumentų neskaitome, tik uoliai vykdome stipresnių tautų įsakymus.
Gerbiamoji, atleiskite, išdrįsiu pasikartoti: Lietuvoje nėra JOKIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ (žiūrėti LR Konstituciją!).
O ką aš rašau? 🙂 Negi priešingai? Tada pszepraszam najmocniej, nes neaiškiai tą patį, ką ką ir tamsta, išdėsčiau.
Bandžiau tik tai išdėstyti, kad mūsų perkrikštai, būdami viso labo tik kitataučiai, o ne TM,
nežiūrint, kad jau šiandien turi tiek, kiek net ir TM pagal visus TM apsaugos dokumentus nepriklauso, įžūliu melu apie „pažeidžiamas teises” agresyviai reikalauja sau dar daugiau, bei jiems nepriklausančio statuso.
Tai ir palyginkime – Lenkijos lietuviai, su visomis savo ETNINĖMIS žemėmis „perkelti” į kaimyninę valstybę, neturi nė dalies to, ką Vilnijos „rodakai” turi, nors čia etninių lenkų žemių nė pėdos nėra (kaip ir visa jų teritorija yra ant ten iki jų atėjimo gyvenusių, bet jų užgrobtų ir nutautintų genčių žemių – tą įrodo ir vietovardžiai su vandenvardžiais, ir archeologų radiniai, ir dokumentai).
Jų reikalas, kokia kalba jie nori kalbėti ir kuo apsimesti, tačiau toks jų hobis niekaip neįpareigoja valstybės nei jos biudžeto – kaip ir bet kokie kiti žmonių hobiai.
Tai gal jau išsiaiškinome? 🙂
Aišku. Ačiū. 🤗
Na kolūkiečiai pažadėjo sustiprinti TV signalą pasienyje, neva, kad Lenkijoje Lietuviškas televizijas geriau trauktu. Taip tai veiktu 20 – 50 metų atgal. Bet dabartinė televizija skaitmeninė.ir Lenkijoje manding naudojamas kitas signalo kodavimo būdas. Todėl lenkiški priedeliai, nustatyti suprast lenkišką signalą, tą Lietuviško išvis jo nesupras ir nerodys. Tai yra lenkai kaip nematė mūsų TV taip ir nematys. Bet pas mus tuo metu, “lenkam-nelenkam” už valstybės lėšas, penkios lenkiškos TV. Kolūkiečiai tokie patys judo išverstaskūriai, kaip ir visi kiti. Tai matosi ir su daugiagubom pilietybėm ir visame kitame.
S. Skvernelis: delsimas įteisinti originalią pavardžių rašybą neša finansinę žalą valstybei
Kažkur rašiau atsakymą į tai, kad jis arba suklaidintas, arba pats klysta.
Be to, „Talkos” siūlomas paso pavyzdys netrukdo nurašyti nelietuvišką pavardės rašybą iš teisiškai galiojančio dokumento, tačiau premjerui trukdo, kad pase lieka valstybinė kalba!
Ar tai pareiškęs asmuo gali likti atsakingame poste?
Vienas pirmųjų mūsų valstybės asmenų dabar užsiėmęs svarbesniu dalyku – tobulina lenkų kalbą, pramoktą žiūrint lenkiškus “multikus” apie Lioleką ir Boleką. 🤡
Beje, dėl lietuvių kalbos ir patiems lietuviams reikia susirūpinti. Kai išmesit iš savo žodyno visokius “nonsensus”, questionavimus”, “motyvacijas” (kai yra lietuviškas žodis Paskatinimas, Paskata), “performancus”, “feikus” ir t.t. it pan., tai tada ir iš imigrantų bus galima reikalauti to paties.
Labai teisinga pastaba. Sveikinu.
Puikus straipsnis ir rimtas p. K,. Garšvos paaiškinimas.
Jau sakiau, tegu tie liankai nesimoko lietuviu kalbos, – juk tualetus reikia kazkam valyti. Vat savo vaikams saunia ateiti nulems…
👍🏻👍🏻
Apie tai, kiek valstybei kainuoja saugoti lietuvių kalbą, aiškins Vaicekauskienė.
Gal pasiūlys premjerui juos sutaupyti labiau reikalingiems reikalams?
Keisti mes padarai – kartais daug laiko skiriame, kad svetur kiber ir kt. trolių rastume, o kas čia pat, panosėje dedasi – neatkreipiame dėmesio.
“Situaciją komentuoja kalbi …” ?????
gal NUŽUDANT: “padėtį apibūdina” ar “aptaria aplinkybes”
(ir ties gerb. K.Garšvos Žodžiais) – savą, t.y. lietuvių kalbą, – jos Žodį
(keičiant į “situacijas ..komi-, komi-, komi-, komentacijas?? “koMENTavimus
– net rašyt tas svetimbjaurastybes k o k t u), – dar tebeliekame LIETUVIAIS
su
aplinkybių visuma,
su padėties rimtumu,
su
aptarimu ar apibūdinimu (būdu, tartim – juk tai MŪSŲ KALBA !!!)
ar jau visiški “situatyvai-kognitatyvai”komi… taip komi…dijantiniai komentiniai m e s?
Aana gal darkyt Žodį. metas gerbt save, Kalbą savą. Atsiliepimus (su liepimais :)). Antraip Sit.. Sit… šit pišššš.
Ir Žemė be kalbos iš Lietuvos (lietuvių) paliks.
REVIZOR PRIJECHAL!
PL švietimo ministrė tikrina mūsų švietimo politiką. Kažin, ar nebars, ar įtiksime? 🙂