Laidos svečias – apie du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis italas, lietuvių filologijos mokslų daktaras Stefanas Lanza.
Susitikę Vytauto Didžiojo Universitete su Stefanu kalbėjomės apie jo atvykimą į Lietuvą, gyvenimą Kaune ir meilę lietuvių kalbai. Tiesa, kalbant apie lietuvių kalbą, pašnekovas pripažino, kad čia situacija labai sudėtinga, mes patys jau nebemokame taisyklingai kalbėti savo gimtąją kalba.
Laidos autoriai Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė.
Projektą remia Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Susiję straipsniai:
- „Mes ir jie“: Krasnojarsko lietuviai – mes dar gyvi! (video)
- „Mes ir jie“: Algimantas Ramanauskas – Latvijos lietuviai turi parako! (video)
- „Mes ir jie“: Rolandas Žalnierius – Latvijos lietuviai saugo istorinę tradiciją (video)
- „Mes ir jie“: Amerikos lietuviai kaip jūra (video)
- „Mes ir jie“: Baltarusijos lietuviai dar tik bursis į bendruomenę (video)
- „Mes ir jie“: Liuksemburgo lietuviai šventė dešimtmetį (video)
- „Mes ir jie“: Los Andželo lietuviai stiprina ryšius su Lietuva (video)
- „Mes ir jie“: Pasaulio lietuviai ruošiasi šimtmečio minėjimui (video)
- „Mes ir jie“: Liuksemburge lietuviai pristatė savo šalį (video)
- „Mes ir jie“: Švedijos lietuviai išgyvena kūrybos pakilimo metą (video)
- A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
- „Mes ir jie“: Algimantas Eičinas – Ryga, Lietuva ir lietuviai (video)
- Užsieniečiai atvyksta į VDU mokytis lietuvių kalbos
- Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti
- Kuriama Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės informacinė sistema
- „Mes ir Jie“: Rolandas Žalnierius – gyvename šimtmečių metais (video)
- „Mes ir jie“: S. Gandžumianas: Lietuva tapo mano namais (video)
- „Mes ir jie“: Marija Audronė Blunava – apie Latvijos lietuvių sąjungą (video)
- „Mes ir jie“: Irena Falalejeva – apie Latvijos lietuvių kultūros draugiją (video)
- „Mes ir jie“: Aldona Treija – mes nepasidavėme! (video)
- „Mes ir jie“: Lietuviškas švietimas Airijoje (video)
- „Mes ir jie“: Ar užsienyje įmanoma kurti lietuvišką mokslą? (video)
- „Mes ir jie“: Kaip Zubovai Rusijos kultūrą gelbėjo (video)
- „Mes ir jie“: Pokalbis su Sankt Peterburgo akademinės kapelos vadovu V. A. Černušenko (video)
- „Mes ir jie“: Dalia Henkė – pasaulio lietuvių laukia įdomūs metai (video)
- „Mes ir jie“: Artūras Jonauskas – fototipija beužsiima keli pasaulio fotografai (video)
- „Mes ir jie“: Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įteiktas retas leidinys (video)
- „Mes ir jie“: Elvirija Valčiukaitė Medniece – Latvijoje reikėjo išmokti gyventi (video)
- „Mes ir jie“: Juozas Kružikas – Atgimimas Latvijos lietuvius prikėlė naujam gyvenimui (I) (video)
- „Mes ir jie“: Juozas Kružikas – Atgimimas Latvijos lietuvius prikėlė naujam gyvenimui (II) (video)
Ciao Stefano, sei un grande!!!
Dėkui už puikų interviu.
Mielieji,
nukeliaukime į
lzinios.lt/lzinios/Komentarai/-ne-laimingumas-lietuvoje/269071#komentarai –
L. Jonušio straipsnis – (Ne)laimingumas Lietuvoje
Kad ir ne piktai, bet užkabina ir kalbos gynėjų, ir tautininkų kiemus.
Pravers ir mūsų nuomonė komentaruose?
Pagarba aistringajai Žemynai,
tikrai ‘supuolimas” šių temų: …”Lietuviai praranda”… ir “(Ne)laimingumas…”
įpiršinėja išvadą KAIP.
Ne kodėl, ir kas, o kaip …gerais norais “laidojama” Lietuva.
Kai užuot kažką ugdžius, kėlus, ieškojus kelių ir žmonių, vien savimi n e g r a b i a i
(ir žiopliau nei žioplai pataikaujant daliai Alko rėdybos visiškų nesusipratėlių) užklojama
ir G. Songailos, beveik kaip į šlykštumus “įpuolusio” save vos ne genijum mėginančio
užkelt nelaimėlio A. Juozaičio /taip taip, greit visai Prezidentės aplinkai net teks pradėt kuopt
kas ir per jų aplinką “įpiršta” iš tipelio šio, kitaip nepavadint, ir dauguma Sąjūdžio iniciatyvinės jau
pritarianti bei suglumusi dėl savojo bendražygio perpuvimo ar nužmogėjimo lygio; t.skant “be amo”/,
kurio pavyzdingiausias “antkėlimo savęs” pvz. pasičiuptas Kaune mero, ir… net mėginama ŠIMTUS
TŪKSTANČIŲ už “kavaliauskišką” atseit Vyčio aferą i š i m t iš mūsų iždo, – iš manęs, iš Tavęs, už
apžioplintų burokų-genzbigelių bei kitų garbių ir nuoširdžių bendražygių Laisvės kovotojų pasiutpolkę
ant ‘iki ir polenininių” daržų Vilniaus turgaus-rinkos Lukiškėse erdvių (balaganų vieta vien balaganams,
pramogoms ar prekybai mugėse, jomarkuose, šventėse, net šokiams ir paradams, o NE PAMINKLAMS)
Taigi iš šių temų: …” Lietuviai praranda”… ir “(Ne)laimingumas…” semtis jau patirtį turim (ar patirties),
kam ko reikia… Bei atrast, užjaust ir suprast (kaip tuose rusų “našuose…”) turime ir visus kitus Songailos
tautinių bendražygių prašovimus, t.y. labiau p r a s i š o v i m u s, – kai vietos ir/ar naudos net sau siekiant
U Ž V E L I A M A visokios velniavos, …paminama praeitis (užimant=okupuojant savimi vietas atminčiai)
ir išmetama net už padoraus pagarbumo daržų erdvės, net už turginių paplavų, – Į NIEKUR
mūsų Valdovų, Karalių ar Didžių kunigaikščių Vytenio, Algirdo, Kęstučio su visais kitais …vietos
paminklams (net Mindaugui su Gediminu Kaune, ar Vytautui Vilniuje).
Neatsakingas bei neatsakomingas (ar ir baigštus, – kaip čia Alke apsvidinimas atmatinėjimas aštraus)
gimdo terpę klestėt, klastai, savanaudiškumui bei įdiegtam priešiškai saviniekos ir nepasitikėjimo
gaivalui. Pažint būtina.
Kad iš svetur pataro …”Lietuviai praranda” s u l a u k t netektų, kad nelaimingieji užčiaupdytos žinsklaidos
nelaimėliai neskalambytų “(Ne)laimingumais…” mosodamiesi.
O tam pradžia bent Lietuvos HIMNO žodžių susigrąžinimas. Himno – su visu veiksmu, prasme bei
V E I K I M U
– atstatymas
(dabar gi vien LTSR AT 1989 m. paskubom įgrūstą už Himną, “Tautišką giesmę” su Saule Lietuvoj
– jos daržuose (kaip kolūkių šlovinime) – šlebizavojam ir d ū s t a m
be SAULĖS LIETUVOS
Atkūrus iki 1940-06-15 Valstybingumo netekties skambėjusio HIMNO ŽODŽIUS, bus galima
jau ir visos Kalbos skambesiu, kitais deramais reikalais pasirūpint.
Tokia tad sopulinga juozaitietiškai-songailiška atodanga. Suprasit.
Labai geras interviu. Matosi, kad zmogus aukstesnio mastymo. Sutinku, kad nemokam lietuviu kalbos. As irgi tai supratau, kai reikejo parasyt teksta su maziau populiariais ir vartojamais zodziais, apie kirciavima jau nekalbu….
Tai nauja LRT Kultūros kanalo laida, vedama… p. Smetonos…
Nugirdau tik laidos pabaigos kelis sakinius apie kitataučius…
Labai gera ir savalaikė, gal kiek net pavėluota tema ir jos išvystymas. Dėkui Vedaniąjai ir italui -lietuviui pasšnekovui. Tą įrašą būtina parodyti Seimui ir Skverneliui, Švietimo ir Kultūros “ministrėms”, Lietuvos valstybinėje televizijoje, naikinantiems lietuvių kalbą ir kultūrą, patriotizmą. Patriotizmo sunaikinimas, pradėtas Adamkovičiaus laikais įkurtu Pilietinės visuomenės instituto su Kuoliu priešakyje,padarė baisiausią žalą mūsų tautiniam auklėjimui ir švietimui. Steponavičiaus – parsidavėlio antilietuviški veiksmai ir dabartinės Švietimo “ministrės” – lyg ne lietuvės, lietuvių kalbą naikinantis elgesys- tai ir atvedė mūsų jaunąją kartą prie SAVĘS NEBEGERBIMO, SAVO KALBOS ŠVARUMO NEVERTINIMO, džiūgavimo anliškais pigiais žodeliais(siekiant pasirodyti “IR AŠ MOKU ANGLIŠKAI” – KAIP ANDRIUS TAPINAS VISOSE LAIDOSE TAI DARO) . Labai nuoširdžiai dėkoju laidos kūrėjams- tai labai pamokantis ir labai reikalingas KITATAUČIO NUOMONĖS APIE MUS LIETUVIUS paskelbimas. Dėkoju “Alkui”
Šiandien apie 09,30 (ar kažkiek po 09,30 – praklausiau) LRT Radijo „Kultūros savaitėje ” pokalbis su ispane apie „magišką lietuvių kalbą”
PAKLAUSYKIME
Deja, buvo ne visai taip, kaip tikėjausi išgirdusi laidos anonsą.
Kalba esti sąmonėje. Sąmonė gimdo mąstymą. Mąstymas išreiškiama kalba. Jei Lietuvoje beliko tik asilai ir kiaulės: kokia jų kalba ?
Lietuvių kalba sumala į šipulius Darvino teoriją apie Žmogaus kilmę. (Kaip taip gali būti, jog pirmapradžiai Europiečiai kalbėjo labai tobula kalba, kuri tūkstančius metų tik paprastėja, o ne tobulėja, kaip turėtų būti pagal darvinistus ) . Bet kam tai rūpi ? Gal žiniasklaidai ir TV ? Kokią sąmonę jie bruka žmonėms kasdien ? Vartotojiška pasaulėžiūra gal ugdo mąstymą , o godumas netemdo proto ?
Be to, kad ir mūsų bendrakalbiai Indijos arėjai, išeiviai iš vėlėsnės LDK žemių. Šimtus tūkstančių mantrų, astronomijos, matematikos, žemdirbystės mokslai ir žinios buvo omėje. Rašto arėjai nenorėjo, nes buvo įsitikinę, kad užrašytas žodis – negyvas žodis. Tūkstančius metų gyvenimo Veda ėjo iš omės į omę. Tik Indiją užvaldant arabams , Paninis supaprastino arėjų kalbą, kuri pavadinta vėliau sanskritu, ir užrašė, kiek teisingai sugebėjo, arėjų žodinį palikimą. Kokias galvas turėjo arėjai ir kokias dabar lietuviai ?