Pamačius kertinius Prancūzijos kultūros stulpus jau labai akivaizdu, kad Prancūzija (o ir Vakarai) virsta knyginiu Babelio bokštu.
Muziejus, teatrus, koncertus lanko paskutinieji europiečiai, šalia kurių kone išimtinai tik Azijos turistai (santykis, atidžiai stebint, aiškus: maždaug 75 proc. baltųjų prieš 25 proc. ne europiečių).
Naujieji atbėgėliai apsėdę gatves ir aikštes, Europos kultūra jiems svetima.
Kur europiečių vaikai, kur jauna energija?
Vaikais apsuptų musulmonių moterų daug, baltųjų vos vienas kitas. Per tris savaites Prancūzijoj pamačiau tik vieną trijų vaikų, regis, ne musulmonų šeimą.
Akivaizdi baisoka naujovė: prie Versalio, prie Luvro ir net San Mišelės siauriausioje gatvelėje — ginkluota nacionalinė gvardija, atkišusi į minią ginklus. Izraelio gyvenimo būdas plečiasi kasmet.
„Musulmonų teroras“ – žodžiai, nuolat kybantys danguje ir vis krentantys ant žemės kraujo lietumi.
Jeigu Prancūzija aklai tebekartos, kad „multikultūralizmas“ jai būtinas (tai oficiali vyriausybės ir savivaldybių politika), jeigu programiškai statys namus Afrikos ir Azijos atbėgėliams net Paryžiaus centre, šis Europos Babelio bokštas ilgai nestovės.
Net muziejuose.
Na, ar jau ne per daug Paryžiuje persigando, sutirštino spalvas Juozaitis.
Azijos turistų užplūdimas Prancūzijos, Ispanijos stebino jau ir prieš 20 metų.
Po laiko. Net neišdrįstama pasakyti,kad tai kominterno planas.
Paryžiaus neatpažinti…
Paryžiaus neatpažinti…
Karo nugalėtojų statytiniai drapalina Europą ir europiečius urmu keičia ne europiečiais. Internaciams nereikia nei tautų, nei jų kalbų – tik viena kalba, viena kultūra ir vienas Fiureris. Agresyvūs pasauliniai socialistai, išlaikomi Banko, pribaigs Europą nebegrįžtamai, kad tai nepasikartotų.
Jules ar Julius?
O koks pačiam skirtumas? Nagrinėk nuomonę, o ne vardą, gerai?
Kokiame universitete išmokote tujinti nepažįstamus žmones?
Kokiame universitete išmokote tujinti nepažįstamus žmones?
Jules ar Julius?
Turėjome Šiaurės Jeruzalę Vilnių —–grynai daugiakultūrinį keliakalbį ; su rusiškais lenkiškais žydiškais užrašais gatvėse . Matosi senuose atvirukuose . J. Bulhako nuotraukose. Turėjom Želvą Žagarę Žiežmarę ……….ir tt. …….su dauguma piliečių nelietuvių. Su aplenkėjusiais šlėktukais sodybose , o valsčiaus/apylinkės/seniūnijos vadas—–toks kaip Vakanalij Vziatkovič Kruglodurov .Turime taip elgtis , kad nepasikartotų. O šiame kontekste man labai nepatinka švietimo ministrės priešinimasis panaikinti VALSTYBINES rusiškas mokyklas .
Labai rekomenduoju perskaityti istoriko M. Balinskio ( pasirašinėjo slapyvardžiais Auszlawis, Usztaritojis, Mokitinis) 1835 m. išleistą knygą ” Vilniaus miesto statistinis aprašymas”. Jos 61 puslapyje rašoma, kad Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusėnai, vokiečiai ir žydai. Kitų tautybių kilmės gyventojų tiek nedaug, kad atskiro skyriaus jie sudaryti negali. Anot dr. Christina Nikolaew disertacijos, dar 1862 m. lietuviai sudarė 60,7 proc. Vilniaus gyventojų ir apie 50 proc. ( baltarusiai apie 17 proc.lenkai apie 18 proc. žydai apie 9 proc. rusai apie 2 proc. kiti-apie 3 proc.Vilniaus gubernijos,kurios rytinė riba ėjo netoli Minsko, ties Petriškių miesteliu, gyventojų.
publikationen.uni-tuebingen.de/xmlui/bitstream/handle/10900/46256/pdf/Dissertation_Christina-Nikolajew.pdf?sequence=1&isAllowed=y
Mosab Hassan Yousef Just Said What No One Wants to Hear
youtube.com/watch?v=Cql8WO8q7-4
Be sąmokslų nėr istorijos