Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimai, kurie mažina perteklines procedūras ir suteikia Krašto apsaugos ministerijai pagrindinę atsakomybę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą. Tuo metu Lietuvos gynybos pramonė jau peržengė reikšmingą ribą – pagal sudarytas sutartis pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai viršijo 100 mln. eurų.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas įsigaliojo tik 2024 m. liepą, tačiau per šį laiką Krašto apsaugos institucijos jau sudarė penkias pramoninio bendradarbiavimo sutartis. Jos numato konkrečias investicijas ir naujus pajėgumus Lietuvoje – nuo haubicų remonto pajėgumų kūrimo ir investicijų į gamybos įrangą iki technologijų perdavimo šaudmenų ir sprogiųjų medžiagų kokybės vertinimo srityje, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir specialiosios technikos įrengimo darbų.
„Perkopta 100 mln. eurų riba rodo, kad pramoninis bendradarbiavimas Lietuvoje jau tampa konkrečiu instrumentu, kuris duoda realią naudą mūsų gynybos pramonei. Kalbame ne apie formalius įsipareigojimus, o apie Lietuvoje kuriamus pajėgumus, investicijas, technologijų perdavimą ir inovacijas. Dabar turime užtikrinti, kad šis mechanizmas veiktų dar greičiau ir efektyviau. Todėl nuo rugsėjo 1 d. įsigalioję pakeitimai mažina perteklinę biurokratiją, sutelkia kompetencijas ir aiškiai nustato atsakomybę už visą pramoninio bendradarbiavimo procesą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Svarbi reforma
Šie pakeitimai – viena iš tylesnių, tačiau praktiniu požiūriu svarbių reformų, kuriai Seime pritarta vienbalsiai. Nuo šiol Krašto apsaugos ministerija prisiima pagrindinę lyderystę už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą. Specialistų kompetencijos bus sutelktos vienoje vietoje, bus išvengiama tarpinstitucinio procedūrų dubliavimo ir užtikrinamas nuoseklumas visame sutarčių valdymo procese.
Vienas pagrindinių įstatymo pakeitimų – pramoninio bendradarbiavimo taikymo ribos didinimas nuo 5 mln. iki 20 mln. eurų (be PVM) pirkimo vertės. Tokiu būdu mechanizmas bus orientuojamas į strategiškai svarbius gynybos įsigijimus, kurie gali sukurti reikšmingą ir ilgalaikę vertę Lietuvos pramonei ir nacionaliniam saugumui.
Praktika rodo, kad pramoninio bendradarbiavimo taikymas mažesnės vertės pirkimuose gali prailginti karinės įrangos įsigijimo procesus ir neproporcingai didinti galutinę komercinių pasiūlymų kainą. Todėl pakeitimais siekiama koncentruoti pastangas ten, kur pramoninis bendradarbiavimas gali duoti didžiausią rezultatą.
Taip pat atsisakoma perteklinių procedūrų, kurios praktikoje nesukuria papildomos vertės, tačiau apsunkina derybų ir sutarčių sudarymo procesą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir toliau teiks išvadą dėl pramoninio bendradarbiavimo pagrįstumo, tačiau nebedalyvaus pačiame sutarties sudarymo procese. Be to, nebereikės ir Užsienio reikalų ministerijos dalyvavimo vertinant pramoninio bendradarbiavimo taikymo pagrįstumą.
Siekiant mažinti tiekėjų vertinamą riziką ir galimą jos įtaką kainai, tikslinamos ir pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų apskaičiavimo sąlygos. 30 proc. įsipareigojimai būtų skaičiuojami nuo faktiškai įsigyjamų kiekių, o ne nuo maksimalios galimos sutarties vertės. Tai mažintų neapibrėžtumą tiekėjams ir riziką, kad dėl galimų įsipareigojimų jų siūloma kaina būtų didesnė.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimais siekiama, kad pramoninis bendradarbiavimas būtų ne papildoma biurokratinė procedūra, o realus instrumentas, padedantis Lietuvoje kurti gynybos pajėgumus, pritraukti investicijas, diegti naujas technologijas ir stiprinti šalies gynybos bei saugumo pramonę.
Parengta pagal KAM pranešimą
