Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas

S. Lanza apie lietuvių kalbą: Jūs prieštaraujate savo protėvių vizijai… (I)

www.alkas.lt
2020 09 21 15:49
24
Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Stefanas Lanza | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie lietuvių ir italų kalbas, apie  šių kalbų panašumus ir skirtumus, apie jų istorinius kelius, praeitį ir ateitį, apie skirtingas lietuvių ir italų kalbos politikas, apie lietuvių kalbos dabartinę padėtį ir jos išlikimą bei likimą…

Ar privalome saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą ar turime nekreipti dėmesio į savaimę vykstančią jos kaitą šiuolaikinėje globalioje visuomenėje?  Kas laukia lietuvių kalbos besieniame globaliame pasaulyje? Išnyks ar išliks?

Apie visą tai ir daugiau Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina ilgiau nei du dešimtmečius mūsų šalyje gyvenantį Lietuvos italą, kalbininką, filologijos mokslų daktarą Stefaną Lanzą (Stefano M. Lanza).

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Lanza: Kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių savoje kalboje
  2. A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video)
  3. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  4. A. Antanaitis. Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj (video)
  5. „Mes ir jie“: Stefano Lanza: Lietuviai praranda kalbos jausmą (video)
  6. R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą?
  7. Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams?
  8. M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė?
  9. Ant politinio prekystalio – lietuvių kalba
  10. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  11. Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?
  12. J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I)
  13. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  14. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  15. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  16. A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
  17. A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
  18. A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai
  19. Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
  20. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  21. Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos)
  22. Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą
  23. D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba
  24. D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video)
  25. D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
  26. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  27. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  28. Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu
  29. „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ jau renka parašus! (video)
  30. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Žemyna says:
    7 mėn. ago

    Kiekviena valstybė į konstituciją įrašo JAI aktualius dalykus, kiekviena turi savo istorinę santykių su kaimynais ir tolesnėmis tautomis patirtį.
    Nieko keisto, kad jų konstitucijoje neparašyta, jog jų valstybinė kalba yra italų kalba. Juk natūralu, kad ja tampa šalies KAMIENINĖS tautos kalba!

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      6 mėn. ago

      Iš tikrųjų nėra tokios italų tautos ir nėra tokios italų tautos kalbos. Dabartinė Italijos gyventojų bendravimo kalba – tai dirbtinė kalba, kurią daugiau kaip prieš 200 metų sukūrė žymus Italijos rašytojas Aleksandras Mandzonis (Alessandro Manzoni). Jis, lombardas (milanietis), 4 metus gyveno Florencijoje, kad išmoktų toskų kalbos florentiečių tarmę, kuria buvo parašyti garsių florentiečių Leonardo da Vinčio, Frančesko Petrarkos ir Džiovanio Bokačio kūriniai. Jo romanas “Sužadėtiniai” (“I promessi sposi”), parašytas toskų kalbos florentiečių tarme su daugybe milaniečių tarmės žodžių, kuris turėjo šios naujos kalbos pagrindu vienyti Italijos gyventojus (nei radijo, nei TV, kaip žinoma, anuomet nebuvo).

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        6 mėn. ago

        Kad ir kokia bendrinės kalbos su(si)formavimo istorija, kad ir kas pirmas suprato, jog valstybei tai būtina, kad ir kas buvo paimta jai pagrindu, galiausiai ji atvedė kiekvieną tautą prie bendrinės, visus jungiančios valstybinės oficialios kalbos. Kad ir kiek tarmių toje šalyje kalbama (pvz., Vokietijoje būta ir 360 žemių su tiek pat tarmių).
        Be to, kad vieninga oficialioji kalba valstybei būtina
        be nesusipratimų ją administruoti, įv. potvarkių, įsakymų ir kt. valdovo informaciją skleisti, teisinius klausimus spręsti, išvengti skaudžių nelaimių dėl nesusikalbėjimo, jaunimą šviesti, pagaliau ir kariuomenėje – kad visi vienodai komandą suprastų,
        bendrinė kalba ir verslui naudingiausia, nes tenkina ,,mažiausiomis sąnaudomis didžiausią naudą” siekį.

        Atsakyti
  2. Adeimantas says:
    7 mėn. ago

    Idomus pokalbis aciu.
    Norejosi isgirsti daugiau apie senosios lotynu ir lietuviu kalbu bendrybes…
    Gal tai galetu buti tema sekanciam pokalbiui?

    Atsakyti
    • Baugas says:
      7 mėn. ago

      Ar Tamsta moki rašyti lietuviškai?

      Atsakyti
      • Atsakymas baugui says:
        7 mėn. ago

        Atsiprasau jei darau gramatines klaidas
        Esu senas , i mokykla ejau vokieciu
        okupacijos laikais…
        Jus turbut dar nebuvote gimes…
        Be to mano regejimas slubuoja…
        Tikiuosi kad mano komentaro esme
        yra pakankamai aiski…

        Atsakyti
        • Baugas says:
          7 mėn. ago

          Atkeiskite, aš turėjau omenyje, lietuvišką raidyną.
          Labai nesmagu skaityti sudarkytus žodžius.

          Atsakyti
  3. Baugas says:
    7 mėn. ago

    Ačiū, Lanzai už supratimą, kad Lietuvoje itališkas kalbinis liberalizmas neįmanomas. Pas mus per amžius buvo daug spaudimo iš stipresnių kaimyninių kalbų: lenkų, rusų, vokiečių, o pastaruosius 30 metų – anglų. Mes turime turėti valstybinę lietuvių kalbą, kuri būtų sunormintą ir ją vartoti 100 proc. viešame gyvenime taisyklingai, be tarptautinių svetimybių, slavizmų, anglicizmų ir “blatno” slengo. Tam valstybė turi vykdyti spaudimą ir kontrolę, nes šiuo metu yra per laisvai paleista… Lanza mato, kad mūsų kalba prastėja, atsiskiedžia, kinta kirčiavimas, raštuose dingsta diakritiniai ženklai. Jaunimas naudoja supaprastintus žodžius, išmeta balses, prideda anglicizmų arba savo sukurtų žodelių, nebežino kur padėti kablelį ar nosinę raidę įrašyti… Po to visi stebisi, kad lietuvių kalbos egzaminą sunkiai išlaiko – nes nemyli savo kalbos, laiko ją nebe tokia gyvybiškai svarbia dabartiniame pasaulyje. Vaikams suteikia modernius tarptautinius vardus ir tuo didžiuojasi . Tarp lietuvių išeivių užsienyje – nutautėti, jau madinga pasidarė. Ginkime savo kalbą ir naudokime ją kiekvieną dieną. Tegul visur viešose vietose, radijuje ir televizijos projektuose skamba tik lietuviška muzika.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      7 mėn. ago

      Man regis didelis praradimas yra ir tai, kad lietuvio kalbėjimas “gerklėja”, prastėja lietuviškam kalbėjimui kalbos padargai, kalbos garsai imami artikuliuoti ne lietuviui, jo kalbai prigimtoje vietoje. Dėl to prarandama labai daug to, kas buvo psichologiškai, dvasiškai svarbaus lietuvių kalbos skambėjime…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 mėn. ago

        +++!!!
        Primena sovietmečio Gariūnų laikus – kai juos įteisino, ,,mokantys gyventi” (daugiausia tuteiši žmonės) puolė iš kaimyninės šalies vežti skudurus, kt. prekes, ir… ,,aukštąją kuljtura”. Pradėjo mokyti jos čia gyvenančius ,,tamsuolius”. Reikėdavo tvardytis, kad nepradėtum prunkšti. Tačiau tai buvo geriausiu atveju vidurinę baigusios damos.
        Laikai keičiasi. Dabar diplomais pasidabinusios tą patį daro – ,,veža kultūrą”. Atrodo, net ir mūsų senasis VU niekam diplomų nešykšti – svarbu, už studijas susimokėjo? O dar baisiau, kai tokios/-kie šviesuoliai patys dėstytojais tampa.

        Atsakyti
    • Sigis says:
      7 mėn. ago

      Pirmiausia lietuvių kalboje reikia išnaikinti mums primestas H raides. Pedėkim nuo herbo ir himno. Turėtų būti gerbas ir imnas.

      Atsakyti
      • vasionis says:
        7 mėn. ago

        Geras pasiūlymas: herbas – GERBIAMAS tautos ženklas;
        Himnas – GIMNAS – Giminės svarbiausios nuostattos, priGIMties esmė, kuri ypač tiksliai išreikšta Vinco Kudirkos Tautiškoje giesmėje

        Atsakyti
        • Sigis says:
          7 mėn. ago

          Esu matęs spaudinį, I-ojo pasaulinio karo, kur parašyta Lietuvos Imnas.

          Atsakyti
  4. Virginijus says:
    7 mėn. ago

    Paradoksas – svetimtaučiui (nors duokdie, kad visi tokie būtų) skaudu matyti ir girdėti kaip skursta viena seniausių kalbų pasaulyje, t.y. mūsų kalba. Jam rūpi, jis galvoja – ką turėtume daryti dėl jos išsaugojimo ir puoselėjimo? O mes patys? Kaip dvasios vergai ramiai, nesipriešindami stebime jos susinimą ir nykimą. Nes pasaulis globalėja ir norint jame išlikt reikia visiems kalbėti angliškai. Tokį receptą siūlo vėl gi – mūsų pačių vaikai, t.y. tas jaunimėlis, užplūdęs ir eterį, ir virtualią erdvę. Jie gimę jau išėjus rusams arba paskutiniu okupacijos dešimtmečiu. Kai nori įžeist už save vyresnius, sako – jūs esat sovietinio mentaliteto. Atseit – ne tik pasenę suvokt šiuolaikinės vaivorykštinės realybės žavesį, bet dar ir užsikrėtę nepagydoma liga. Todėl esat neverti pagarbos ir užsičiaupkit. O ką mes jiems atsakom?

    Atsakyti
  5. Adeimantas says:
    7 mėn. ago

    Nesijaudinkite del anglu kalbos…
    Ji neturi ateities….
    Ji zlugs. . drauge su JAV silpnejancia
    Itaka Pasaulyje…
    vaikai to dar nesupranta…
    Kas dabar madinga ,po 30 metu si kalba
    Nebetures itakos nei Europoje nei Pasauly…
    Kuri kalba perims anglu nieks negali nuspeti…
    Taigi nesijaudinkite…gal prancuzu bus pasauline
    Kalba , o galbut Lietuviu….o gal but senuju Artoju
    Prokalbe….nesikit i kelnes…

    Atsakyti
    • Baugas says:
      7 mėn. ago

      Tamsta, nejuokinkit voverių – anglų kalba jau dabar tapo pasauline ir ateityje tik stiprės jos įtaka.
      Vokiečiai, kinai, prancūzai, danai, suomiai, estai, lenkai, italai, ispanai, rusai, ukrainiečiai – visi kurie turi verslą ar kitų interesų pasaulyje kalba angliškai laisvai, kaip “Tėve mūsų”…
      Anglų kalba gal irgi bus susinama, prastinama, kad palengvėtų jos įsisavinimas ne angliškai kalbančiose šalyse. O lietuvių kalba yra tik mums reikalinga ir tik mums – niekur kitur ji nepaplis. Joks LDK palikuonis Ukrainoje, Baltarusijoje ar Lenkijoje lietuviškai nesimokys ir nenorės mokytis. Nebent mes taptume supervalstybės centru – ekonomine, karine, kultūrine prasme. Tuomet kaimynai palinktų prie mūsų ir mokytųsi lietuvių kalbą. Aš pats moku visų aplinkinių kaimynų kalbas, bet jie tikrai to nedarys. Tik Lietuvoj lietuviui lietuviškai kalbėti gyvybiškai svarbu, kad išliktų Lietuva.

      Atsakyti
      • Galimybė ... tikra says:
        7 mėn. ago

        Užatlantinėjė aborigenijoje (vos netapus lotyn-germaniška valst.kalba – vieno balso persvara – mūšių su anglais laiku) pietinis Kanados pakraštys žluginėja ryškiai ir negrįžtamai. Ant aborigenų žemių tinginiams tinginius prigabenus nuo Afrikos ir kitur, argi kalbėti dar reiks, n e s i t i n g ė s. Čia Adeimant (iš Korinto ar Kolyto, įdomu net – ar tai brolis vyr. Platono bylojąs) tiesa, tikra ir ryški ryški.
        Galimybė…galui.

        Atsakyti
      • Ade says:
        7 mėn. ago

        Jus teisus, jei kalbame apie tai kas
        vyksta siandiena…bet…ateti gali but kitaip

        Kalbu vartojimo Statistika apytiksliai
        Yra tokia:
        Sino Tibeto kinu 1200 mil.+
        Indo ariju 1000 mil.+
        Ispanu 480 mil.+
        Anglu Teutonu 370 mil.
        Ir t.t.

        Atsakyti
  6. Bartas says:
    7 mėn. ago

    Man labai patiko mintis , kad moteris, priimdama vyro pavardę ir tapdama –iene– , skamba “romantiškai”. Tačiau šiuolaikinės lietuvaitės “nuplaukė” paskui kitatautės sugalvotą lietuviškų pavardžių (moterų) naikinimą. Kvailumas beribis.

    Atsakyti
    • !!! says:
      7 mėn. ago

      +++++

      Atsakyti
      • Ade says:
        7 mėn. ago

        Si gyli Lanzos izvalga tikrai
        maloniai nustebino …

        Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    7 mėn. ago

    Pokalbyje J. Vaiškūnas iškėlė klausimą apie italų kalbos išnykimo pavojų. Juk, kitakalbės bendruomenės (turkų, anglų, bangladešiečių ar kiniečių), kelias kartas pagyvenusios Italijoje, turėtų teisę, pavyzdžiui, tarnybinius raštus iš Sicilijos į Milaną rašyti kiekviena savo kalba ir tai, neturint valstybinės kalbos konstitucinio statuso, pagal Lanzą būtų visai normalu.
    J. Vaiškūnas parodė susirūpinimą, kad italams metas būtų tapatumą sieti su kalba ir derėtų ją įteisinti konstitucijoje – kitaip lengva pagal bendruomenes Italijos teritoriją sukarpyti dalimis. Atsikratykite, mielas Lanza, italų tautai įdiegto fašistų sindromo, ir tapsite, manau, laisvesniu. Bent jau gyvendamas Lietuvoje, tai jau tikrai.

    Atsakyti
  8. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 mėn. ago

    ANGLŲ kalbos dominavimas kitų kalbų atžvilgių, privedė prie tuo, kad – NEI ANGLAI TOBULĖJA GAMTOS PAŽINIMO SRITYJE, NEI KITOS TAUTOS!!!
    AR ANGLAI JAU ĮMINĖ SENĄJĮ TESTAMENTĄ? NEĮ
    AR ANGLAI ŽINO, KAD 1179 m. pr.m.e. BUVO ĮVYKĘS ATLANTO – SANTARINI UGNIKALNIO SPROGIMAS – bet ne “TROJOS KARAS” ?! NE!
    AR ANGLAI PAŽINO TREČIĄJĮ IR KETVIRT!JĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS? NE!
    AR ANGLAI ŽINO – KAS ŽEMĖJE VYKO? KAS VYKSTA? KAS – VYKS? – NEI ir. t.t.
    LIETUVIŲ GI KALBOJE VISA TAI JAU YRA ĮMINTA! IR TAI PADARYTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!! TAD PASAULIS LENKTIS IR ŠLOVINTI PRIVALO NE ANGLŲ, BET SENIAUSIĄJĄ ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBĄ, be kurios PASAULIS NIEKADA NEPAŽINS ATEITIES!!!

    Atsakyti
  9. nežiniukas says:
    4 mėn. ago

    Žemaičių kalba jau yra išnykusi, teliko tik šiokia tokia tarmė. Dabartiniai Žemaitijos gyventojai, kvailina ir save, ir kitus, sakydami, kad jie kalba žemaitiškai. http://www.skouds.lt/lt/zemaiciu-zodynas/192-a

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą

2021 04 01
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

2021 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos
Gamta ir ekologija

Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos

2021 04 20
Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
Gamta ir ekologija

Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė

2021 04 20
Alkoholio vartojimas | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

2021 04 20
Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris
Kultūra

Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris

2021 04 20
 Šalyje sumažėjo nusikaltimų
Lietuvoje

 Šalyje sumažėjo nusikaltimų

2021 04 20
Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tuoj GAIDAMAVIČIUS apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • ABIpus, ne KITApus! apie V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi
  • Apie tuos ir kitus kelius ir tiltus apie „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Bartas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos
  • Šalyje sumažėjo nusikaltimų
  • Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
  • Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 957; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 526; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 470; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 308; komentarų: 16
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 302; komentarų: 19

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
14
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tuoj GAIDAMAVIČIUS apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • ABIpus, ne KITApus! apie V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi
  • Apie tuos ir kitus kelius ir tiltus apie „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Bartas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Tai gal per vėlu? apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
Kitas straipsnis
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Vyriausybės vadovas prabilo apie masinių renginių ribojimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai