Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.
Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą?
Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidos metu.
[youtube]https://youtu.be/XcPK03o0vzE[/youtube]
Laidos metu aptariami karaliaus Mindaugo valdymo klausimai labai nenuoseklūs, nesklandūs; beveik ištisinės mėgėjiškos Songailos pastabos net lėkštos kaip ir įžangoje parodomos dėmės; destis – Lietuva laidos autoriui tik plėmas.
Gretinant šaltinių ir istoriografijoje minimus faktus patikimiausia laikytina Istoriko A. Kojelavičiaus nuomonė, kad Saulės mūšiui (1236-1237 m.) vadovavo Mindaugo tėvas, kuris po to greitai mirė. Iš 1219 m. Volynės sutartį pasirašiusiųjų daugybės kunigaikščių, matyt, ir matome Lietuvos valstybės valdymo vaizdą tuojau po jos valdovo Mindaugo tėvo mirties. Iš to galima spręsti, kad Lietuvos valdovo sostas tuo metu dar nebuvo paveldimas. Taigi kartu su A. Kojelavičiumi laikant, kad Saulės mūšiui ar jo pasirengimui vadovavo Mindaugo tėvas bei sprendžiant iš Volynės sutartį pasirašiusiųjų Lietuvos kunigaikščių išdėstymo sąrangos, darytina išvada, kad Volynės sutarties sudarymo data yra ne 1219 metai, o apie 20 metų vėlesnė, t.y. 1237-1238/9 metai. Tai visiškai yra galima, nes Hipatijaus metraščio metrika nėra patikima. Be to, Volynės sutarties turinys netiesiogiai patvirtintų ir Treniotos pasakymą apie Mindaugo tėvą, kaip “didelį karalių”, kuriam nebuvo lygių. Labai gali būti, kad iš Lietuvos valdžios Mindaugo tėvui mirus siekusia išsivaduoti Volyne ir buvo patvirtinta taika minėta sutartimi. Tas faktas, kad ji yra patvirtinama visų Lietuvos kunigaikščių ne atskirai, o kartu, rodytų Lietuvos valstybišką veiksmą. Deja, panašių lietuviškų gaidų nesigirdėjo ir šiame pokalbyje .Taigi ir toliau lieka lietuviška Lietuvos istorija jos istorikų nerašoma.
O ka as minejau ? Manau mato tik tiesiai – (tunelio efektas)…
Pagaliau apie Lietuvos karalystės laikmetį kalbėkime oriai, suvokdami laikmečio diplomatiją ir atmesdami pramanus bei klastotes. Ko ir pasigesta laidoje. Taip, Saulės mūšio pergalė priklauso didžiajam kunigaikščiui Ringaudui, o kovai tiesiogiai vadovavo jo sūnus karalius Mindaugas, kuriam po šios pergalės ir buvo perduota valdžia.
Mūšyje su kryžokais kovojo
tik
žiemgaliai:
(01938.) die Semegallen die dar nider
(01939.) slûgen jâmerlîche
Livlädische Reimchronik (01005.-02016.)
Vertimas:
(01938.)Žemgaliai be jokio gailesčio
(01939.) juos žudė.
Jokių kitokių kryžokų priešų tame mūšyje kronika nemini – jų ir nebuvo.
O ir tą vietą (tarp dviejų upelių buvusią pelkę)
http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/saules-musio-vietos-beieskant/233984 ,
į kurią kryžokus įvarė, galėjo žinoti tik vietiniai, t.y. žiemgaliai.
Taip, kad pamirškit visas iki šiol apie tai buvusias pasakas.
Taip, Žiemgalių dalyvavimo Saulės mūšyje Lietuvos pusėje niekas neginčija, jie su kuokomis pribaiginėjo iš mūšio lauko bėgančius kryžiuočius. Tačiau tai galėjo būti tik Nameišio žiemgaliai, nes pagal šiltinius Nameišis buvo perėjęs į lietuvių pusę. Maišiogalos<Nameišiogalos, Namenčinės pilių vardai rodytų, kad būtent šiose vietose buvo įsikūrę greičiausiai iš Rytprūsių atsikėlę (atkelti) Nameišio žiemgaliai (sembgaliai). Taigi Saulės mūšio vieta sietina su šiomis Nameišio žiemgalių gyventomis vietomis. Gali būti, kad Nameišis buvo netgi vienu iš Saulės mūšio vadų.
Iš kur paėmei, kad
tik
pribaiginėjo?
Eiliuota kronika nenurodo be žiemgalių daugiau jokių kryžokų priešų tame mūšyje.
O Nameisis perėjo pas lietuvius su žiemgaliais tik po 1290m., kada buvo paimta paskutinė žiemgalių pilis (Sidabrė, šalia tos vietos yra Joniškio m.).
Eiliuotoje Livonijos kronikoje (1935 stulpelis) rašoma:
“Nesigindami jie žuvo.
Visiškai vilties netekę
Bandė jie namo parbėgti –
Tuos žiemgaliai kuo žiauriausiai
Negailėdami nukovė -”
Taigi mūšio vieta tam, kad bailesni priešai nepasprugtų, dar buvo ir organizuotai apsupta žiemgalių. Tikriausiai ginkluotų ąžuolinėmis kuokomis.
Kas dėl Nameišio ryšių su Lietuva, tai jis jau 1281 metais vadovavo didelės lietuvių kariuomenės žygiui į Sembą prieš Vokiečių ordiną. Be to, istorijografijoje yra užsimenama apie dviejų skirtingų Žiemgalų buvimą. Minėti vietovardžiai rodytų, kad labiausiai tikėtina, kad Saulės mūšyje išvien veikė ir Nameišio žiemgaliai. Visiškai galimas daiktas, kad pats Nameišis šio mūšio metu galėjęs būti jau jaunas karys, pasižymėjęs jame.
Del Saules musio vietos.
Manau kad dabartine nurodoma „Saules Musio“ vieta Musos ir Tautinio santakoje ,yra klaidinga.1859 metu knygoje „Geschichte der Ostseeprovinzen“ ,yra rasoma ,kad butent lietuviai lauke kryziuociu pasislepe miskuose ir sulauke , staiga apsupo „Saule-Soule“ vietove. Net ir narsiausiems Ordino divyriams prapuole drasa,isvydus lietuvius. Ordino vadas „Ordeinmeißter“ ,suprates ,kad kitos iseities nera,prieme galutini sprendima ir susukes „Sventasis Mauricijau padek!“,su visa „krikscioniu kruva“ puole lietuvius.
Kaip tikroji saules musio vieta ,senuose rastuose yra minima : Rahden an der Memel.
(Memel pavadintas Nemunelis) kaip ir Musa itekantis i Lielupe (Lietuviai -lupa) .Na o Rahden, turima omeni taip vadinamos buvusios „Kursiu gubernijos“ Alt Rahden ir Neu Rahden vietove ,dabar vadinama Vecsaule ir Jansaule salia Bauska miesto Latvijoje.