Vilniaus arkikatedra yra ne tik veikianti šventovė ir vienas ryškiausių sostinės architektūros ženklų. Jos mūruose, požemiuose ir aplinkoje susikerta Lietuvos valstybės, Bažnyčios, miesto, meno ir visuomenės istorija.
Siekdama, kad šie sluoksniai būtų sistemiškai ištirti šiuolaikiniais metodais ir atverti visuomenei, Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė Lituanistikos pirmenybės 2025–2030 metų programos tikslinį kvietimą tarpdisciplininiams kompleksiniams Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos tyrimams.
Vieta, kurioje susikerta Lietuvos istorija
Per daugiau kaip šešis šimtmečius arkikatedra buvo susijusi su svarbiausiais Vilniaus ir Lietuvos virsmais. Ji liudija Lietuvos įsitvirtinimą Vakarų krikščioniškosios kultūros erdvėje, ankstyvuosius profesionaliosios muzikos ir švietimo papročius, Lauryno Gucevičiaus sukurtą klasicistinį šventovės pavidalą, sovietmečio uždarymą ir grąžinimą tikintiesiems Atgimimo metais.
Čia minėti valstybei svarbūs įvykiai, palaidoti valdovai, didikai ir dvasininkai, o kiekvienas statybos ar rekonstrukcijos laikas paliko savą istorijos sluoksnį.
Tačiau ši istorija pažįstama ne iki galo. Ankstesni statybos žingsniai, koplyčių ir požeminių erdvių raida, istoriniai palaidojimai, atskirų radinių tarpusavio ryšiai – tai tik dalis klausimų, kuriems iki šiol trūko vieno nuoseklaus, skirtingas mokslo kryptis sujungiančio tyrimo.
Nemaža dalis ankstesnių darbų buvo atliekama rengiant restauravimo darbus arba nagrinėjant atskiras problemas, todėl sukaupti duomenys tebėra išskaidyti.
Šis Lituanistikos pirmenybės programos kvietimas atliepia visuomenės poreikį ne spėlioti, o patikimai žinoti. Viešojoje erdvėje keliami klausimai apie arkikatedros požemius, istorinius palaidojimus ir valdovų atminimą rodo, kad jos praeitis tebėra gyva.
LMT siekia sudaryti sąlygas, kad į šiuos klausimus būtų atsakoma mokslo būdais, laikantis etikos principų ir telkiant skirtingų sričių žinovus.
Vienam kompleksiniam projektui – iki 1,5 mln. eurų
Šiuo kvietimu siekiama sutelkti Lietuvos ir užsienio mokslo bei studijų institucijų tyrėjus. Projekte numatoma nagrinėti arkikatedros komplekso istorinę, architektūrinę, paveldosauginę, archeologinę ir menotyrinę dimensijas, atskleisti jo reikšmę pasaulinio paveldo kontekste ir parengti tyrimais grįstus išsaugojimo bei pristatymo visuomenei sprendimus.
Paraiškas vertins tarptautinė ekspertų komisija. Bus finansuojamas vienas iki 48 mėnesių trukmės projektas, jam gali būti skiriama iki 1,5 mln. eurų. Paraišką gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, prireikus įtraukdama partnerius Lietuvoje ar užsienyje.
Tyrimų rezultatai turi būti atverti visuomenei
Kvietime daug dėmesio skiriama tyrimų kokybei, duomenų valdymui, etikai ir rezultatų prieinamumui. Paraiškoje reikės pagrįsti, kaip bus sprendžiami su tyrimais susiję etiniai klausimai, kaupiami ir saugomi duomenys, viešinama projekto eiga ir panaudojami rezultatai. Taip pat turi būti numatyti arkikatedros restauravimo, išsaugojimo ir pristatymo visuomenei būdai.
Į projekto veiklas turės būti įtraukti jaunieji tyrėjai ir studentai. Tikimasi, kad projektas ne tik suteiks naujų žinių apie arkikatedros kompleksą, bet ir padės ugdyti tyrėjus, gebančius dirbti su sudėtingomis, tarpdisciplininėmis ir visuomenei svarbiomis kultūros paveldo vertybėmis.
Paraiškos teikiamos anglų kalba (!!!) – iki rugpjūčio 14 d.
Paraiškos teikiamos anglų kalba (!) elektroninėje sistemoje junkis.lmt.lt iki 2026 m. rugpjūčio 14 d. 16 val.
Daugiau žinių apie kvietimo sąlygas ir paraiškų teikimo tvarką galima rasti čia.
Svarbiausios kvietimo datos LMT
Paraiškų administracinė patikra ir žinovų komisijos sudarymas – iki 2026 m. rugpjūčio 21 d.
Paraiškų žinovinis vertinimas – iki 2026 m. spalio 7 d.
Apeliacijų teikimas ir nagrinėjimas – iki 2026 m. lapkričio 30 d.
Sutarties pasirašymas – iki 2026 m. spalio 30 d.
Projekto įgyvendinimas – iki 2030 m. spalio 31 d.
Kodėl paraiškos teikiamos tik anglų kalba, o ne valstybine lietuvių kalba,papildomai- ir anglų kalba? Negi LMT neskaitė Lietuvos Konstitucijos?
Taip, Lietuva ir jos istorija mus tokia svarbi, kad paraiškos tyrimams, aišku, turi būti teikiamos angliškai. Kaip sakydavo rusų bobos Vilniaus troleibusuose: ,,Gavarite po čeloviečeski – ja vaševo skotskava jezika ne panimaju.”
ir vėl rusai kalti, kad paraiškos anglų kalba?
Čia buvo tik požiūrio pavyzdys.
Užpernai : ht tps://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/apie-pedagoge-lietuviu-kalba-pavadinusia-sunu-kalba-kraupus-vaizdelis-/231854
Teisė teikti paraiškas neturėtų būti varžoma pareiškėjo moksliškumo laipsnio reikalavimu. Juk galima sakyti, kad 36 metus gilesnės Lietuvos gyvnimo senovės visuomenės mokslai – istorija, archelogija, kalbotyra, etnografija, mitologija ir t.t. – nuodugniau netyrinėjo, iki šiol buvo važiuota svetimu lenkiškų, sovietinių ‘žinių’ bagažu. Tad tikslingiau būtų nustatyti, kad pateikto projekto moksliškumą įvertina komisija, kurioje būtų ne tik atitinkamų sričių mokslininkų, bet ir menininkų, istorijos mėgėjų, apskritai platesnių pažiūrų asmenų. Manau, taip būtų išvengta uždarumo savo rate galimos įtakos tyrimų rezultatams. Būtų demokratiškiau, o svarbiausia objektyviau, organizuotas ir atliktas toks valstybei ir tautai svarbus tyrimas. Juk lėšos tai valstybės, o valstybė – visų.
Pritariu, vertinti turi visi norintys piliečiai. Gal net balsavimą reikėtų surengti.
Jei taip teigiat, tikriausiai nesat skaitęs prof. Norberto Vėliaus keturtomio „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ (1996-2005), dr. Gintaro Beresnevičiaus knygos „Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija“ ( 2004), akademiko Zigmo Zinkevičiaus knygos „Lietuvių asmenvardžiai“ (2008), dr. Tomo Baranausko knygos „Lietuvos valstybės ištakos“ (2001)? Linkiu perskaityt, gal tada praeis noras menkinti lietuvių mokslininkų darbus?
Ar tyrimų rezultatai taip pat bus pateikiami visuopmenei tik anglų kalba?
Pirmiausiai yra būtina viešai paskelbti mokslinių tyrimų duomenis, kurie jau nustatyti archeologų. Pvz., buvo skelbta, regis, kad N.Kitkausko gal dar sovietmečiu po Katedra buvo giliai atrasti pentogramos pavidalo pamatai, atitinkantys vilko pėdos formą. Ta pamatinė pėda buvo orientuota Šiaurės žvaigždės kryptimi. Tad pagal tos pėdos dabartinę kryptį Šiaurinės atžvilgiu nustatyta, kad tas astronominis metrodis Vilniaus vietoje įrengtas prieš 7.275 m. prieš Kr. Nuo šių archologinių duomenų nustatymo praėjo gal 40 metų, bet apie šį labai svarbų Lietuvai archeolginį faktą žmonės nieko nežino. Tai ne laisvas, o šiuo atveju panašu – sovietinis gyvenimas
Tai gal nuo tokių jau turimų archologinių tyrimų duomenų viešo paskelbimo ir derėtų pradėti Katedros ir jos vietos mokslinius tyrimus. Tai turi būti atspirties taškas kitiems numatomiems tyrimams, kad matytųsi, jog ne Lenkijos istorijos reikalai yra vykdomi už Lietuvos lėšas. Tas pats yra ir dėl Vytauto, smetonmečio propagandos ‘iškelto’ ir sovietų išgarbinto už Žalgirio mūšį prieš kryžiuočius kaip hitlerininkų protėvius. Kasgi per nuopelnai jo Lietuvos, lietuvybės atžvilgiu. Vien to, kad, atseit, jis buvo Lenkijos nuskriaustas, manyčiau, valstybiniam šlovinimui to nepakaka. Taigi gal čia tiktų – devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk.
.
Švietimo kursai >P.Skutui
Tos išvardytos knygos yra dar Sąjūdžio laisvės šūvis, tai viena. Antra, jų praktinis įgyvendinims nebuvo valstybiškai ir tautiškai vykdytas.
Su minėtų knygų autorų darbais esu pakankami susipažinęs. Tai ką rašau jų mintims ne tik, kad neprieštarauja, bet iš esmės – jas tęsia, papildo.
Pamaniau ,kad projektą finansuoja koks Briuselis ,todėl ir prašymus privalu pateikti angliškai . Bet ne- babkės mūsų: “Kvietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos – apie 1,5 mln. Eur”. Kitas paaiškinimas , kad “Paraiškas vertins tarptautinė ekspertų komisija…”
Tai Skutui,Vilnai, Kažinui, Mikui ir Mikabaliui pakliūti į komisiją šansų nėra?
o ką reiškia žodis “šansų”?
Lietuvių kalbos pažeminimą vykdo ,deja, ir Lietuvos mokslo taryba (LMT) ! Aukštybių Valdove,apsaugok mus lietuvius, nuo tokio sprendimo.
>P. Skutas
Katedros požemių mokslinių tyrimų duomenys lietuvių kalba yra paskelbti knygos ‘Istorija pareinant į Lietuvą’ (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) skyriaus “Jupiterio Griausmavaldžio šventykla Vilniuje” 21 – 28 p. turinyje, kur rašoma: “Architektūros dr. Napoleonas Kitkauskas, kasinėdamas Vilniaus Šv. Stanislovo Arkikatedros požemius presbiterijos pamatuose aptiko penkiakampį akmenį, t. y. pentagramą, į kurią įsipaišo vilko pėda (1-as paveikslas 22 p). Žvelgiant į dangų stebime, kad Liūto žvaigždyno žvaigždėse gerai įsipaišo ir pats Vilkas (2 – as pav. 22 p.). Žvelgiant nuo Šiaurės žvaigždės iš viršaus, per 72 m. prieš laikrodžio rodyklę jis pasisuka 1 laip. kampu ir aplinkui Šiaurinę žvaigždę apeina per 360 laip. x 72 m. = 25.920 metų laiko tarpą. Todėl, žiūrėdami į Vilko pėdą, kuri yra įmontuotą pamatuose, bei eidami nuo jos ratu prieš laikrodžio rodyklę matome pagal paveiksl1 ‘Atmintinė pentagrama pamate’) matome,kad pėdos kampinė padėtis pamatuose, lyginant ją su dabartine 2023 m. (tada buvo rašyta knyga0 padėtimi, rodo, kad Vilnius buvo įkurtas 129 laip. x 72 m. = 9.288 m. pr. Kr. metu. IŠVADA: šią dokumentinę 9.288 m. pr. Kr. Vilniaus miesto įkūrimo datą reikia išraižyti Katedros aikštės plokštėje nedelsiant, o ypač prieš Europos Sąjungos tarybos narių posėdžiavimą Vilniuje 2027 metais. Dėkoju. INFORMACIJA: knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) galima įsigyti internetu per firmą “Patogupirkti.lt”, kur kartu su pristatymu į artimiausią jums paštomatą per 48 val. ji kainuotų jums 25 Eu.
>P. Skutas
Atsiprašau už technines rašybos klaidas.