Ar Sūduva susigražins savo tikrąjį vardą? Perskaitęs šiuos žodžius suglumau. Kas iš Sūduvos atėmė tikrąjį vardą.
Atverčiau vieną istorinį veikalą, kitą. Sūduvos pavadinimas yra. Niekas jo neišėmė iš mokslinės apyvartos.
Koks tas tikrasis Sūduvos vardas?
Kodėl dėl jo taip sunerimęs LR Seimas privalantis spręsti svarbiausias Lietuvos Respublikos problemas?
Etnologai neretai savo tyrimo teritoriją sieja su vienu ar kitu etnografiniu regionu ar jo dalimi. Atrodytų, etnografinio regiono apibrėžtis yra gana paprasta. Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme apibrėžiama, kad etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.
Lietuvoje išskiriami penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija ir Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, apimantis 1923–1939 m. istorinio Klaipėdos krašto teritoriją (Pivoriūnas, Šaknys 2003: III). Atrodo šis darbas buvo paprastas, tačiau atėmė nežmoniškai daug jėgų.
2002 m. Etninės kultūros globos tarybai (EKGT) formuojant etnografinių regionų žemėlapį susidurta su begalėmis problemų. Vieno ar kito regiono ribas ir net tų regionų kiekį skirtingai suvokė ne tik istorikai, kalbininkai, bet ir etnologai.
Sudarant žemėlapį daugiausia ginčų buvo dėl Žemaitijos ir Aukštaitijos etnografinių regionų ribų. Bandyta suderinti etnografinį, istorinį ir tarmių žemėlapius. Gavosi chaosas. Žemaičiai, remdamiesi istoriniais žemėlapiais, reikalavo plėsti regiono ribas net iki Rokiškio.
Pagal dabartinę tarmių klasifikaciją, išskiriamos tik dvi tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Taigi dzūkams, lietuvininkams ir suvalkiečiams nelieka vietos.
Etnografinis regionas „baltų genčių palikimo“ prasme irgi gana keblus. Baltų genčių atžvilgiu tą klausimą gvildenęs Haris Mora (Hari Mora) pažymėjo: „Bandymai tiksliai sutapatinti archeologines kultūras su vadinamosiomis kalbinėmis bendruomenėmis tik retais ir paprasčiausiais atvejais viltis paverčia sėkme. Juk tik atskirais atvejais žinomos tarpusavyje giminingos kalbos arba dialektai susidarė paprastai skaidantis jų bendruomenėms pirmtakėms.“
Tačiau istorinėje laiko perspektyvoje įvairavę administracinio suskirstymo dariniai neleidžia tvirtai kalbėti apie neginčijamas etnografines teritorijas. Kilo gausybė nesutarimų dėl skirtingų etnologų, istorikų ir kalbininkų pateikiamų etnografinių regionų ribų.
Tai lėmė ilgalaikius ir nevaisingus ginčus. Kaip ekspertai išspręsti šią problemą buvau pakviestas aš ir Danielius Pivoriūnas (dabar jau miręs).
Mūsų žemėlapis buvo sudarytas remiantis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinių reiškinių paplitimu besiremiančiais žemėlapiais. Panaudota apie 200. Vėliau žemėlapis buvo nekartą derintas tikslinant ir keičiant tam tikrų vietovių etnografinę priklausomybę remiantis specialistų pastabomis ar motyvuotais vietinių gyventojų prašymais, keisti vienos ar kitos vietovės priklausomybę etnografiniui regionui, išbraukiant panaikintų savivaldybių ribas ar įrašant naujas.
Prašant EKGT nariams, skliausteliuose įrašėme ir istorines žemes Dzūkija (Dainava) ir Suvalkija (Sūduva). Taip pareikšta pagarba jų praeičiai, nedeklaruojant jų sąsajų su tautinio atgimimo metais gimusių etnografinių regionų kultūra.
Niekada negalvojome, kad vienas ar kitas etnografinis regionas bus panaikintas, pakeičiant istoriniu. Juk ir Lietuvos istorijos institute, Lietuvių kalbos komisijos prašymu surengę seminarą etnologai patvirtino, kad turi dominuoti Suvalkijos etnografinis regionas.
Dabartiniame etnografinių sričių žemėlapyje Suvalkiją pakeitus Sūduva (nepalikus Suvalkijos pavadinimo) – kiltų eilė problemų. Žemėlapis be vieningo sudarymo principo, vėl sukeltų ginčus dėl etnografinių regionų ribų. Taip pat ir kiekio.
Jau buvo prašymai išskirti Žiemgalos, Sėlos, Karšuvos, Kuršo etnografinius regionus. Todėl pakeitus Suvalkijos etnografinio regiono pavadinimą į Sūduvos, reikalausiu, kad iš naujo žemėlapio būtų išbraukta mano pavardė ir su naujuoju žemėlapiu ir jo koregavimu nenorėsiu turėti nieko bendro.
Nes toks žingsnis prieštarautų etnologo profesinei etikai ir elementariems žemėlapio sudarymo loginiams principams. Naujasis regionas savo tikruoju pavadinimu toli gražu nesutaptų su etnografine Suvalkija nei chronologinėmis nei erdvinėmis ribomis (apimant plačias kaimyninių valstybių ribas).
Tačiau kas trukdo kurti genčių žemėlapį? Aišku tam darbui irgi turėtų būti sutelkti ne mėgėjai entuziastai ar gretutinių mokslo šakų tyrinėtojai, o profesionalūs archeologai ir istorikai.
Jei norėtumėte paskaityti apie jaunimo požiūrį į etnografinius regionus galite paskaityti mano straipsnį 2012 metų „Tautosakos darbuose“. Taip pat patarčiau pasiieškoti ir susipažinti su Petro Kalniaus, Vytauto Tumėno ir kitais tyrimais.
Rūpinkimės Lietuva, jos gerove, o ne velkimės į nereikalingas ir laiką atimančias diskusijas. Su Valstybės diena!
Autorius yra Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Etninės kultūros globos tarybos narys, humanitarinių mokslų daktaras
Alio! Pavadinimas! Kas juos rašo? Niekada nebuvo Sūdūva!!!
Gerai, kad po pastabos jau sureaguota į buvusį klaidingą regiono pavadinimą antraštėje.
Gerai, kad po pastabos jau sureaguota į buvusį klaidingą regiono pavadinimą antraštėje.
Gerai, kad po pastabos jau sureaguota į buvusį klaidingą regiono pavadinimą antraštėje.
Sūd u va, antra u trumpoji !!
Nesutinku su Gerb.Ž.Š.-straipsnio autoriumi-dėl Suvalkijos regiono pavadinimo išsaugojimo. Suvalkai ,Suvalkija tai santykinai nauji pavadinimai ,Rusijos carinės valdžios įtraukti į viešąją ir oficialią apyvartą. Sūduva tai labai senas ir istorine prasme tikrasis jotvingių pavadinimas. Sūduvos kraštas ne tik dabar vadinama Suvalkija bet ir Dainava ( Dzūkija). Sūduvos krašte telpa tarmės: aukštaičių vakariečių ir dzūkų. Tad, geografinį pavadinamą Suvalkija būtina keisti į Sūduvą.
Mokslas žengia pirmyn, atrandami dar nežinoti ar primiršti šaltiniai. Nei Ž. Šaknys, nei P.Kalnius, nei kiti etnologai neatsakė į mano keltą klausimą, kaip jie vertina Suvalkijos 1915 m. žemėlapio (apimančio ne tik Užnemunės dzūkus, bet ir nemažą dalį Lenkijos iki Narevo) ir dabartinės Suvalkijos teritorijos Ž. Šaknio žemėlapyje skirtumus? Ir ar jie pastebi, kad tas 1915 m. žemėlapis labai artimas 1422 m. Melno sutartyje nurodytoms Sūduvos riboms, kai VO galutinai ją pripažino LDK dalimi?
Pritariu autoriui- reikėtų apsispręsti, ar Lietuvos etnografinis žemėlapis rengiamas baltų genčių plotų pagrindu, ar lietuvių kalbos tarmių plotų pagrindu. Galbūt, įmanoma derinti abu būdus. Tada Žemaitijos plotai apimtų Karšuvos, Knituvos, Šiaurės Skalvos,Mėguvos, Pilsoto, Ceklio, Pietų Duvzarės, Pietų Duobės plotus, Suvalkijos- Sūduvos , Šiaurės Jotvos plotus, Aukštaitijos- Lietuvos, Šiaurės ir Šiaurės rytų Nalšios, Upytės,Deltuvos, Pietų Žiemgalos, Pietų Sėlos plotus. Dzūkija- Dainavos ir Pietvakarių Nalšios plotus.Manau, Sūduva neapima visos dabartinės Užnemunės- pietinė Užnemunės dalis berods yra Jotvos ribose, tad pavadinimas Suvalkija tikslesnis. Taip pat manau, kad Lietuvos etnografinis žemėlapis taip pat netikslus- jame Dzūkijos regionas apima ne tik Dainavos, bet ir Nalšios plotus. O tuometės Nalšios plotai apėmė ir rytų aukštaičių vilniškių tarmės plotą. ht tps://www.vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5
Pritariu autoriui- reikėtų apsispręsti, ar Lietuvos etnografinis žemėlapis rengiamas baltų genčių plotų pagrindu, ar lietuvių kalbos tarmių plotų pagrindu. Galbūt, įmanoma derinti abu būdus. Tada Žemaitijos plotai apimtų Karšuvos, Knituvos, Šiaurės Skalvos,Mėguvos, Pilsoto, Ceklio, Pietų Duvzarės, Pietų Duobės plotus, Suvalkijos- Sūduvos , Šiaurės Jotvos plotus, Aukštaitijos- Lietuvos, Šiaurės ir Šiaurės rytų Nalšios, Upytės,Deltuvos, Pietų Žiemgalos, Pietų Sėlos plotus. Dzūkija- Dainavos ir Pietvakarių Nalšios plotus.Manau, Sūduva neapima visos dabartinės Užnemunės- pietinė Užnemunės dalis berods yra Jotvos ribose, tad pavadinimas Suvalkija tikslesnis. Taip pat manau, kad Lietuvos etnografinis žemėlapis taip pat netikslus- jame Dzūkijos regionas apima ne tik Dainavos, bet ir Nalšios plotus. O tuometės Nalšios plotai apėmė ir rytų aukštaičių vilniškių tarmės plotą. vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5
atrodo Balbieriškio seniūnijos priskyrimas Dzūkijai, nors,jei neklystu, ten buvo kalbama Vakarų aukštaičių ( suvalkiečių) pManau, Lietuvos etnografiniame žemėlapyje keistai atrodo plotų į pietus ir pietvakarius nuo Švenčionių ( Strūnaičio, Cirkliškio, Sarių, Sužionių ir kitų) priskyrimas Dzūkijai, nors ten kalbama ( ar buvo kalbama) lygiai tokia pačia rytų aukštaičių vilniškių tarme ( gal kiek su daugiau slaviškų priemaišų), kaimo trobos aukštaitiškos, o ne dzūkiškos, kaip į šiaurę nuo Švenčionių. Žemaitija iki Nemuno ir Dubysos taip keistai neatrodo, nes dar XXa. pradžioje Girkalnyje kalbėta ir pietų žemaičių raseiniškių patarme, o Veliuonoje galima ir dabar išgirsti, sakant Nemuns ( ne Niemunas, kaip Suvalkijoje) , Pranuks, Jonuks, baidoks, pas mūsų, pas seserų, lytus lyj ir panašius pietų žemaičių raseiniškių patarmės bruožus.
Atsiprašau, patikslinu-manau, Lietuvos etnografiniame žemėlapyje keistai atrodo plotų į pietus ir pietvakarius nuo Švenčionių ( Strūnaičio, Cirkliškio, Sarių, Sužionių ir kitų) priskyrimas Dzūkijai, nors ten kalbama ( ar buvo kalbama) lygiai tokia pačia rytų aukštaičių vilniškių tarme ( gal kiek su daugiau slaviškų priemaišų), kaimo trobos aukštaitiškos, o ne dzūkiškos, kaip į šiaurę nuo Švenčionių. Žemaitija iki Nemuno ir Dubysos taip keistai neatrodo, nes dar XXa. pradžioje Girkalnyje kalbėta ir pietų žemaičių raseiniškių patarme, o Veliuonoje galima ir dabar išgirsti, sakant Nemuns ( ne Niemunas, kaip Suvalkijoje) , Pranuks, Jonuks, baidoks, pas mūsų, pas seserų, lytus lyj ir panašius pietų žemaičių raseiniškių patarmės bruožus.
Tai gal ir Marijampolė galėtų būti Marijapile , ar Marijapiliu , ar bent Marijamiesčiu?
Tautinio atgimimo metu lietuviai ją vadino Senapile (gal išsivertę iš Starapolės ?)
Marijampolės pavadinimas yra slaviškos kilmės, pirmasai buvo 1709 pavadinta Stara Būda (Старая Буда), žr. “Tautinio atgimimo lopšys, pabarstytas cukrumi: penkis kartus vardą keitusi Marijampolė” LRT.lt
Kur tiksliai buvo Sūduva mes turbūt nežinom. Dzūkai turbūt atsikraustė vėliau, nei Ptolomėjo Sudinoi. Suvalkija, aišku, vėlyvas pavadinimas, bet jis įsitvirtinęs gyvojoj kalboj. Žodžiu, kaip ir visur, aiškių ribų ir vardų nėra. Todėl bet kokius pakeitimus ar patikslinimus reikia daryti tik gerai apsvarsčius. Tai, kad pakeitimą rengia Seimas, rodo, kad tai politinis sprendimas. Manau, Lenkijos užsakymu. Jie tai supranta kaip lietuvių nebylų priekaištą 1920 metais įvykdytam Suvalkų sutarties sulaužymui ir pietinės Suvalkijos okupacijai. Jei Vakarams pavyks nugalėti Rusiją, o Lenkijai prisijungti šiaurinę Prūsiją, Lenkai lygiai taip pat reaguos į Mažosios Lietuvos vardą – per savo lobistus reikalaus, kad Lietuva jo nenaudotų.
Prieš keletą metų Lenkijos žiniasklaidoje buvo ir tokių straipsnių : wiadomosci.wp.pl/kaliningrad-mial-byc-w-polsce-ukrainiec-doradza-warszawie-roszczenia-6752190238895040a //dorzeczy.pl/opinie/280465/gen-skrzypczak-chce-by-polska-odzyskala-kaliningrad.html
Straipsnis tik prieš metus apie galimai buvusią progą Lenkijai turėti Karaliaučių:
wiadomosci.onet.pl/swiat/polska-mogla-miec-krolewiec-ta-wiadomosc-byla-ciosem/m810srd
Lenkų politinė doktrina panaši kaip arabų ar rusų – viskas, kas mums kada nors priklausė, nors ir kaip karo grobis, yra teisėtas mūsų paveldas. Todėl ir Lietuva, ir Inflantai (Latvija), ir Prūsija, ir Ukraina, jų supratimu yra Lenkijos dalys. Kresai. Laikinai atplėšti nuo Motinos Tėvynės. Iš čia ir pompastiškas Gegužės Trečiosios konstitucijos minėjimas, ir Ostra Bramos kultas.
Brėžti kažkokias etnografinių regionų geografines ribas nėra reikalo. Jos nusistovėdavo žmonėms gyvenant, tegul ir toliau tą vyksmą reguliuoja gyvenimas. Kitas reikalas jų vardai.
Manau, kad Suvalkų pavadinimas kilęs iš žmonių pavadinimo pagal tai kuo jie vertėsi. Tokiu atveju Suvalkų pavadinimas pagal žodžių panašumą gali būti siejamas su Sovijumi – Sovijaus mite. Pagal jį Sovijus buvo žmogus, kuris nušovė šerną. Tuo pasakyta, kad žmonės buvo sovijai. Žodis sovijus – kalbine giminyste sietinas su žvejoti, žvejys, žuvis, žuvauti. Akivaizdu, kad tie kas verčiasi žvejyba, žuvauja galėjo būti gilioje senovėje tarmiškai lietuvių kalba vadinami žuvaukais/žuvalkais. O vietovės, kuriose žuvalkai gyveno, galėjo žmonių, kurie iš esmės vertėsi kitkuo – žemdirbyste ir gyveno tuose pačiuose žemės plotuose sodžiais (kaimais), pavadintos Žuvalkais – Suvalkais.
Taigi Suvalkai laikytini su labai sena lietuvybe sisijusiu pavadinimu, prie kurio kalbiškai lygiuotina žinomo Žuvinto ežero, Dovinės upelio, gal ir Šventežerio (< Žuventežerio), vyriausiojo kunigaikščio Živinbudo pavadinimai.
Šernas yra žemdirbystės simbolis, tokiu atveju mitas vaizduoja lietuvių gyvenimo perėjimą iš žvejybos prie žemdirbystės. Jis gali būti sukurtas prieš 4-5 tūkst. metų.
Taigi tokią senovę galbūt mena Suvalkų pavadinimo žodis.
Tai prieš ką užsimojo Seimas…
tai ir upė Šventoji nuo Žuventoji, Šventakalnis nuo Žuventakalnio? blūdų blūdas tamsta
Naikinti tą carišką pavadinimą ir grąžinti istorinį!
Suvalkai – cariškas pavadinimas ?
Caro laikmečio.
Argi Suvalkų vardas sugalvotas caro laikmečiu ?
Autoriaus akla savimeile ne daugiau, tik Sūduva, ne šūdduva.
Labai galimas daiktas, kad Sūduva reiškia tai, ką šiandien suprastume kaip pavadinimą Čiaduva/Čiuduva (plg. Šeduva), t.y. pasidarytą iš žodžio ‘čia’ reikšmės, prie jo pridėjus priesagą -d- ir titinkamai pakitus šaknies balsiui pasidarytas žodis čėdis (kėdė – Kėdainiai), reiškiantis – vietinis – turintis jam priklausančią nuolarinio gyvenimo vietą.
Tokios darybos ir reikšmės lakytini lietuvių k. žodžiai šišioniškis (<šičioniškis), čionykštis (plg. Anykščiai).
Visiškai akivaizdu, kad iš žodžio 'čia' gali būti kilosios ir pavardės Čekys, Čekavičius ir pan.
Visa tai įvertinus, neturėtume nustebti, kad ir Čekijos pavadinimas gali būti kildintinas iš lietuviško – 'ČIA'. Beje, ta gilios senovės jos giminystė su Sūduva ir gali būti priežastimi to, kad popiežius leido Čekijos karaliui užkariauti ir prisijungti Lietuvą, taip pat tai, kad Vytautas, remė Čekijos husitus bei buvo kviestas tapti Čekijos karaliumi.
Taigi Sūduvos pavadinimas turi platesnę kaip lietuvio nuolatinio gyvenimo vietos turėjimo Lietuvoje, o galimai ir ne tik joje, prasmę. t.y. sūduvis – kaip gyvenimo Lietuvos (ar atitinkamo regiono) žemėje pradininkas.
O ką, sūduviškai ,,čia” yra Sū ?
jooo… tokia “logika” įrodyti galima bet ką.
Taip nori lenkai ? Atskirti lenkų užgrobtas žemes nuo Lietuvos ….
Ten, Pietinėje Lietuvoje ir etninėse žemėse yra ne Sūduva, o Dzūkija.
O iš kur mes žinom kur Ptolomėjaus laikais buvo Sūduvos ribos ?
Galimai čia komentuojančiai ‘Maskovskai praudai’ ar pan. primenu, kad ČIA/SIU kitimas tekste grindžiamas ne logika, o kalbotyroje nustatytu dėsniškumu, jog indoeuropiečių prokalbė dalinosi į dvi grupes pagal tai, kad vieni ‘k’ išlaikė, o kiti ją keitė į s(c)/š(č). Tad Sūduvos pavadinimo pradinis ‘S’ turėtų būti minkštas, taigi labiau tiktų rašyti Siuduva ar Suduva, bet čia – kaip dabar smagiau.
taip taip, dėsniškumu – kaip, kad arklys nuo irkluoti🙂
paęiam jau ir “Pravda” nepadės
> Naivus klausimas
Čia su pačiu tai, matyt, tas atvejis, kai žmogus apsidegnęs valgant barščių sriubą jau iš tolo, pamatęs barščius darže, pučia.
Rodaisi, kad kalbotyros mokslo pasaulyje – nei bū, nei mee…
Pasitarei su Vilna, t.y. su pačiu savimi?
Keistas tas ‘naivaus klausimo’ žmogus, kaip kažkokio pikto, pavydo graužiančio būdo būtų ar kaip tyčia piktadarystę žmogui darytų…
Viskas viename.
Tada rekia keisti Dzūkijos pavadinimą į Dainavą ar Dainuvą .
Visai nebūtinai. Nebent tai buvo istorinis pavadinimas.
Dainava-toks pat istorinis pavadinimas,’kaip ir Sūduva.*
“Dainavos senų žmonių padavimai” ( Vincas Krėvė). Dainava tęsiasi į rytus ir pietus nuo dabartinės Lietuvos sienos. Dabartinėje Gudijoje galima rasti kelias vietoves Dainava, Dainauka.
> dar
Iš tikrųjų V. Krėvės taip gražiai apdainuoti Dainavos šalies raiteliai nepelnytai palikti be dėmesio. O juk dainelės žodžiai – ‘Jonas joja ir dainoja…’ – sakytų, jog jojimas poetiškai gali būti vadinamas dainavimu. Bet vargu. Juolab, kad iš kalbotyros esu įsidėmėjęs, kad, regis, danų k. yra žodis, kurio šaknis dain-, reiškia raitelis. Tad ir šiuo kaip ir Jono atveju šaknis dain- susijusi su raitumu – jojimu. Akivaizdu, kad joti- ir Dain- yra skirtingų žodžių šaknys, bet reikšmėmis abi susieję su raitininkyste. Taigi pagal šių šaknų reikšmes Dainavos pavadinimas gali būti sietinas su Jotvingių (Jotuvos) pavadinimu, kaip sinonimai, laikant, kad Dainava nėra atsiradusi iš veiksmažodžio dainuoti, kaip – ir iš žodžio joti. Kalbiniai duomenys rodytų, kad tas jų prasminis ryšys yra radęsis per atitinkamus latvių k. žodžius. Mat jojant, raitelis ant žirgo tarsi šokčioja, šuoliuoja. Latvių k. šokti – dejot, šokis – deja, šokikas – dejotajs, gali būti ir dejnieks. Iš šių latvių k. žodžių šaknų dej-/dejn- kalbiškai yra galimas Dainavos pavadinimo atsradimas lietuvių (veikiausiai dziūkų) tarmėje. Tokiu atveju matosi, kad Jotuvos ir Dainavos pavadinimai yra sinonimiški joti ant žirgo prasme.
Taigi Dainavos vardas gali būti vėlesnių laikų negu Jotuva ir veikiausiai juo lietuvius (dzūkus) pavadino kaimynai latgaliai gyvenę į Šiaurę už Neries.
Tokiu atveju istorijos šaltinių minimi rutheni, Gedimino laiškų – Letphinorum Ruthenorumque yra dar ne jokie rusėnai, o Lietuvių raitija gyvenusi dzūkų etnografiniuose plotuose įskaitant ir Vilnių, tačiau Gedimino valdymo pradžioje veikiausiai buvo dar be Užnemunės (gal Gardino), kurie po Vytenio su sūnumi Žvilgučiu (Margučiu) sudorojimo 1316 metais kurį laiką buvo Mozūrų rankose.
Taigi etnografinių regionų pavadinimai paliktini nekeisti – kaip yra.
Į Šiaurę nuo Neries gyveno lietuviai ( Deltuvos žemė, Šiaurinė Nalšia), o ne latgaliai. Latgaliai gyveno į Šiaurę nuo Dauguvos. Dauguva skyrė latgalius nuo sėlių ir lietuvių. Dainava apėmė plotą į pietus nuo Nemuno ir Merkio santakos iki Nemuno pietinio lanko ( tame plote ir Gardinas) ir į pietus nuo Nemuno lanko ( Naugardukas ir pan.) ht tps://www.vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5
> skt.
Labai atsiprašau rašydamas turėjau omenyje žiemgalius, o parašiau latgaliai.
Gediminas save laikė Žiemgalių princu ir kunigaikščiu ir savo laiškuose Europos miestams kvietė atvykti misionierius mokančius žiemgalių kalbą į Vilnių. Regis, kalbininkų nustatyta, kad Nemenčinės, Maišiogalos, Širvintų plotuose yra žiemgalių kalbos požymių. Žiegalškumą bylotų ir Maišiogalos pavadinimo dalis ‘gala’. Be to, jų kunigaikštis Nameišis jau Traidenio laikais vadovavo Lietuvos karuomenės žygiams į Ordino valdas. Tai tiek dar priduriu prie ankstesnio komentaro.
Istoriniuose šaltinuose jotvingių, dainavių ir suduvių gentys yra tapatinamos, tarsi būtų tos pačios, tai galima manyti, kad nors jų pavadinimų žodžiai skrtingi, bet jų prasmės yra vienodos. Tokiu atveju suduvių pavadinimo kaip žodžio reikšmė taip pat galėtų sietis su veiksmu ‘joti’.
Iš tikrųjų jojimo veiksmas iš šalies gali atrodyti tiek kaip raitelio šokčiojimas, tiek kaip sėsčiojimas, prisėsčiojimas, prisėdinėjimas. Tokiu atveju laikant, kad dainavių pavadinimas radosi iš raitelio ‘šokčiojimo’ jojant (iš latvių k dejot – šokti), galima manyti – analohgškai, kad sūduvių pavadinimas yra radęsis iš veiksmo joti -iš raitelio tarsi sėsčiojimo, sodinimosi į balną jojant. Dėl šio atrodymo raiteliai galėję būti vadinami sodinėjais, sodinuojais ar pan. (jojimas kaip nuolat vykstąs jojančio sodinimas sėstis į balną prasme). Iš čia graikų Ptolomėjo sudinoi – lietuvių Sūduva – sūduviai. Taigi Sūduva ir Dainava yra iš mitinio poerinio jojimo veiksmo supratmo radęsi pavadinimai. Gi jotvingiai, regis, kitoks. Kaip dvikamienis kitų laikų daugiau su senuoju vandens paslaptingumo supratimu susijęs pavadinimas. Taip išeitų iš K. Būgos atkurto lietuvško jų pavadinimo.
Beje, negalima nepastebėti ir dėl Dzūkijos pavadinimo kilmės, nemanant jį esant atsiradus dėl dziūkavimo kalbant. Jį taip pat būtų pamato laikyti susijuiu su šokčiojimo veiksmu. Juk dziūkų mamos iš meilės šokindamos krykštaujančius mažus vaikus ant kelių dainuoja: ‘Dziuku dziuku – dziug dziug dziuku’… Taigi Dzūkijos pavadinimas laikytinas tiek pat senu ir vertu kaip ir Dainava, Sūduva, o gal net dar iš gilesnės senovės esantis.
Tai kodėl sūduvių ( kapsų ir zanavykų) ir dzūkų (ne ,pavyzdžiui, Alytaus, kuri artimesnė sūduvių tarmėms, bet ,pavyzdžiui,Varėnos, Valkininkų,kuri artimesnė rytų aukštaičių vilniškių tarmei) tarmės taip skiriasi?
Mūsų kalbininkai ignoruoja Prūsų Lietuvą. Suvalkiečišų tarmė gal būt yra nadruvių kalbos ar tarmės giminaitė.
Suduvių?
Suduvių?
Suduvių?
Suduvių?
> P.Skutui
Tai, kad jos – sūduvių ir dzūkų tarmės ne daug skiriasi – abi yra vienos Aukštaičių tarmės patarmės. Gal suvalkiečių kalbėjimo balsui kiek daugiau genetine prasme negu dzūkų įtakos turėjo ugrofinų (suomių) kalbėjimo – balso artikuliavimo maniera. Pvz. raitelis suomiškai yra ‘ratsastaja’ (panašu į ‘raitsėstojas). Šio sudurtinio žodžio dalyje ‘-sast-aja’ galima įžvelgti esant sėstis, sostas žodžių šaknį. Taigi tą pačią kaip ir pavadinime Sūduva – *Sostuva. Dar daugiau – Šešupę, Šušvę, Šyšą galima laikyti būtent sudvių (sostvių, raičių) žodžiui giminingą pavadinimą turinčiomis upėmis, o Šeštokus – giminingo pavadinimo miestelį. Beje, dar ‚iš arčiau‘ negu suomiai yra iš lietuvių gavę žodį ‘vsadnik’ – raitelis ir rusai.
Tai tokais matyčau sūduvių ir dzūkų kaip aukštaičių patarmių skirtumų istorines priežastis.
Dabar žaidžia Prancūzija ir Marokas. Prancūzų komandoje tik vienas pranzūzas. Prancūzija visų laikoma Europos ateitis. Visos Europos tautos sparčiai juda pranzūzų pavyzdžiu. Kai už Lietuvą žais tik vienas lietuvis ir tada bus tokie ginčai ?
Be abejonės žmogaus jautrumas spalvai yra pasąmonės lygyje, tad jį pakeisti vienokį į kitokį žmonijos istorijoje vargu ar galima bus.