Yra dalykų, kurie niekada neišeina iš mados. Vienas jų – lietuvių tautinis drabužis. Tai išausta Lietuvos istorija, raštuose ir spalvose sauganti mūsų kraštų savitumą bei gyvą ryšį su šaknimis.
Tačiau šiandien šis rūbas kalba ne tik apie praeitį
Jis pasakoja ir apie jį vilkinčio žmogaus vertybes – pagarbą papročiams bei norą išsaugoti tai, kas perduodama iš kartos į kartą.
Tautinio drabužio papročius puoselėjantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras džiaugiasi, kad susidomėjimas tradicine apranga šiandien yra didžiulis – tai buvo akivaizdžiai matoma ir neseniai vykusioje Moksleivių dainų šventėje.
Stebino ne tik pasipuošę šventės dalyviai – Vingio parke įsikūrusiame Tautinio drabužio paviljone nuolat būriavosi lankytojai, tarp kurių buvo itin daug jaunimo.
Vieni matavosi visą aprangą, kiti – galvos puošmenas, domėjosi skirtingų etnografinių regionų drabužių bruožais. Ne vienas jų su nuostaba ir pasididžiavimu atrado, kad tautinis drabužis yra ne tik gražus, bet ir savas, paliečiantis prigimtį, dvasią bei tapatybę. Ir, svarbiausia, kiekvienam tinka, nes yra šiuolaikiškas.
Lietuvoje vis labiau stiprėjant tautiniam identitetui, jaunimas vis dažniau renkasi tradicinius drabužius ypatingoms progoms: vestuvėms, išleistuvėms ar šeimos šventėms. Drabužiai nebėra tik folkloro ansamblių atributas – jie tampa išskirtiniu, prasmingu šventiniu įvaizdžiu. atspindinčiu asmeninį ryšį su savo krašto kultūra.
„Nors mokykloje nelankiau folkloro ar tautinių šokių kolektyvo, visada žavėjausi jų tautiniais drabužiais ir svajojau pati tokį apsivilkti. Ši galimybė pasitaikė per garbingą šeimos jubiliejų. Buvau vienintelė, pasipuošusi tautiniu drabužiu.
Ši patirtis įsiminė ilgam – jaučiau didžiulį pasididžiavimą savo tauta ir savimi, kad išdrįsau įgyvendinti svajonę, kad esu lietuvė. Nuo tada tautinis drabužis man tapo dar artimesnis, juo planuoju vilkėti ir per universiteto baigimo iškilmes. Jis simbolizuoja mūsų tapatybę, sustiprina patriotinius jausmus bei ryšį su savo šalimi“, – pasakojo Vilniaus universiteto studentė Beatričė.
Siekdamas paskatinti visuomenę atsigręžti į šį išskirtinį kultūros paveldą, Lietuvos nacionalinis kultūros centras skelbia gražiausio, papročiais remiantis atkurto lietuvių tautinio drabužio varžytuves „Išausta tapatybė“.
Rengėjai tikisi, kad šis renginys padės dar daugiau žmonių pamatyti tautinį drabužį kaip kultūros reiškinį, jungiantį praeitį, dabartį ir ateitį. Juk tautinis drabužis – tai ne muziejaus eksponatas, o gyvas paprotys, kurį kiekviena karta papildo sava patirtimi.
Dalyvauti varžytuvėse kviečiami pavieniai asmenys, poros, šeimos, bendrijos bei folkloro ir mėgėjų meno kolektyvai, turintys tradiciniu būdu atkurtus tautinius drabužius. Vertinant bus atsižvelgiama į kostiumų autentiškumą, jų atitikimą konkrečiam etnografiniam regionui ir istoriniam laikotarpiui, audinių, siuvinių bei rankdarbių kokybę, meninį vientisumą ir visos aprangos dermę.
Varžytuvės vyks dviem žingsniais
2027 m. pavasarį bus surengti regioniniai turai, kuriuos Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengs kartu su Biržų, Druskininkų, Šakių, Telšių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėmis ir kultūros centrais.
Geriausiai įvertinti dalyviai susitiks nacionaliniame finale Vilniuje. Finalinis renginys taps viena ryškiausių Tautinio drabužio dienos švenčių ir prasminga įžanga į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimą.
Lietuvoje vis labiau stiprėjant tautiniam identitetui, – po paraliais, koks dar identitetas??? Na ir folkloras…