Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Alko radijas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)

www.alkas.lt
2016-12-20 08:25:30
7
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Kokios buvo kryžiuočių nukariavimų ir Lietuvos valstybės atsilaikymo pasekmės prūsams ir latviams? Kodėl prūsai išnyko, o latviai išliko?
Šiuos ir kitus klausimus Alko studijoje aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai? (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip europiečiai atrado naują pasaulį? (video)
  9. Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę
  10. „Aktualioji istorija“: Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus?
  11. „Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi?
  12. „Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra?
  13. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  14. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  15. T. Baranauskas. Tėvų žemė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. neziniukas says:
    6 metai ago

    Ziemgaliai,lietuviai,ziemgaliai,lietuviai…. Ei vyryciai ,ka jus norite nuslepti – pakeisti ? Patys kryziuociai ,savo kronikose raso apie didziules problemas su Suduviais – Sudauer,kaip kad Skomantas (suduviu karalius),su savo kariauna, uzpuldinejo kryziuociu pilis ,zude kryziuocius ir niekas nesugebejo ju tame sustabdyti. Visu pirma ,kryziuociai kentejo nuo Suduviu ,o tik po to isikiso lietuviai.
    –
    1274 dern Skomand kühne Raubzüge und konnten von dem neuen Landmeifterz Konrad von Feuchtwangen7 nicht unterworfen werden. Welches Edelmuthes die alten Preußen gegen ihre Unterdrücker fähig warenf erhellt aus folgendem Zuge. Skomand hatte den Ritter Ludwig v ou Liebenzell gefangen genommenz behandelte ihn aber gut. Einfi an der Tafel fchalt ein Sudauer die Deutfchen. Da fagte Ludwigt es fey unritterlichz einen wehrlofen Gefangenen zu fchelten. Skomand erlaubte ihmt die Sache im Zweikampf auszufechtenx und fchühte nicht nur den Ritterz als diefer feinen Gegner erlegtet fondern ließ ihn auch frei. Dieß führte zu einer Verföhnung mit dem Orden und Skomand ließ fich taufen. Ritter Ludwig wurde noch einmal von dem Sudauer Häuptling Kantegerde gefangen. Aber auch diefen [e83 bewog ert Ehrift zu werden und ganz Sudauen unterwarf fich. Seitdem fuchte der edle Landmeifter Mangold von S tern berg die Wunden des Landes zu heilen und Ordnungt Gerechtigkeitz Zufriedenheit herzuftellent die verödeten Fluten wieder anzubauen. Nun aber begannen dieLitthauer erft ernflhaft an dem großen Kampfe Theil zu nehmen. Das .Oeidenthum fand eine fichere Freiftätte in den unermeßlichen Wäldern Litthauensf aus denen von nun an faft alle Iahre wilde Raubhocden in das Ordensland einbrachen. Großfürfc Witent der damals über Litthauen gebotz bereitete eine gewaltige Reaction gegen die Deutfchen vor und feine gleich thatkräf: tigen Söhne vollendeten fein Werk. Während fie aber dem Andrang des deutfchen Ordens nach einer Seite wehrtenf waren fie nicht minder thätig auf der andernz ihre Macht in Rußland auszubreiten und die zwieträchtigen Polen für fich zu ge: winnen.
    Zwifchen Preußen und Livland hielten die Heiden noch Schamajten und Sem: gallen befeht. Dadurch war Livland zu Lande von der preußifchen .’:iülfe abgefchnitten und wurde von Schamajtent Litthauern und Ruffen abwechfelnd angegriffen. Im Jahr 1266 empörten fich die Bewohner der Jnfel Oefelz aber der livifche Land.meifier J ü rg e n von A i ch ftä d t fchlug fie in einer großen Schlacht bei Earmell. Sein Nachfolger W e r n e r von B r ei thu f e n fchlug zuerft die Litthauer unter Mindowet dann die Ruffen zurück. Unterdeß fielen die Schamajten in Livland ein. Da kehrte fich Werner rafch umz überfiel fie bei Dünnmündef verfolgte fie in einer hellen Mondnacht und nahm ihnen allen Raub wieder abf 1267. Der folgende Landmeifter Otto von Rod enftein fchlug die Ruffen und belagerte Pleskowl erlag aber in einer Schlacht auf dem Eile bei
    ‘ der Infel Oefel und wurde mit 54-Rittern erfchlagenz 1274. Auch fein Nachfolger
    An dreas von Wefcphalen wurde in Litthauen befiegt und mit 20 Rittern er: mordetz in demfelben Iahr 1274. Der folgende Landmeifter Ernft vo n Rasburg erlitt dasfelbe Schi>fal mit 71 Ordensbrüdern 1279; und deffen Nachfolger Wil
    –
    https://books.google.de/books?pg=PA501&dq=skomand&redir_esc=y&id=aQ9TAAAAcAAJ&hl=de&output=text
    –
    https://books.google.de/books?id=aQ9TAAAAcAAJ&pg=PA501&dq=skomand&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=skomand&f=false

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    6 metai ago

    Sakyčiau ir toliau varoma nelietuviška Lietuvos istorija. Žemaičių tuo metu dabartinėje Žemaitijos teritorijoje nei Mindaugo, nei Traidenio laikais dar nebuvo. Jie tuo metu gyveno, jotvingių, mozūrų kaiminystėje (Užnemunėje). Į dabartinę teritoriją jie kėlėsi ar buvo keliami Vytenio laikais dėl Mozūrų kartu su Vokiečių ordinu spaudimo. Kiek anksčiau Traidenio laikais iš Rytprūsių (Priegliaus aukštupio) taip pat Ordino spaudžiami į buvusią Nalšią (dabartinės Telšių, Šiaulių vietos) kėlėsi žiemgaliai. Taigi Durpės mūšio metu tų, kurie vertėsi intensyvia žemdirbyste – žemaičių- Žemaitijoje dar nebuvo. Reikalinga naudotis ne tik rašytiniais šaltiniais, bet ir kalbos, etnografijos, ūkio ir kitų sričių istorijos duomenimis. Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 metai ago

      Kaip sakydavo kadaise Amerikos balsas:
      manoma, kad ta propaganda – žemaičių darbas (žodis žemaitis nuo seno žiemgalių žemėse yra keiksmažodis).

      Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 metai ago

      ‘..Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis..’

      Nu taip, visai kaip su terminu ‘baltas’. Tikrai apmaudu, bet…

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        6 metai ago

        Apmaudu,nes manau ir tie du ponai mato siaurai, ir tik tiesiai – (tunelio efektas)… Kur yra nieko nenuslepiantys ir kalbantys tiesa istorikai ?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          6 metai ago

          Geriausiai Lietuvos istorikus parodo Šadžius.

          Atsakyti
  3. neziniukas says:
    6 metai ago

    O as ir galvoju sau , is kur Suduvoje tiek daug zmoniu,su pavarde Zemaitis ??? 😉 O ir ju kalba sakyciau sunkiai suprantama buvo …
    Senasis Katekizmas ,parasytas prusams:
    Nadruviu dialektas (speju kad zemaiciai,arba ziemgaliai):
    Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
    Szwints tiest taws Wards;
    Akeik mums twa Walstybe;
    Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
    Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
    Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
    Ne te wedde mus Baidykle;
    Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
    —
    O cia artimesnis Suduviams ,taip vadinamas Instenburgo – Isrucio dialektas:
    Tewe musu, kurs essi Danguje,
    Buk szwenczamas Wardas tawo,
    Ateik tawo Karalijste;
    Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
    Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
    Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
    Ne wesk mus Pagundima;
    Bet gelbek mus nu Pikto.

    https://de.wikipedia.org/wiki/Nadrauen

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

2023 02 22
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

2023 02 17
Interaktyvios užduotys – sudėtinė Vilniaus miesto istorijos olimpiados dalis | M. Frolovos nuotr.

Ko reikia, kad vaikai pažintų Lietuvos istoriją?

2023 02 15
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

by Tomas Baranauskas
2023 03 21
0
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

Šiemet yra paskelbta gana daug atmintinų metų, tame tarpe – dar kartą, po 5 metų pertraukos, Simono Daukanto metai.  Šį...

Skaityti toliau

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
3
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti? Apie tai laidoje „Atspindžiai“ kalbasi prof. Rasa Čepaitienė ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos...

Skaityti toliau

Švenčionyse – Aukštaitijos metų atidarymo ir Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureato pagerbimo iškilmės

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 22
3
Aukštaitijos metų atidarymas ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus laureato pagerbimas | Rengėjų nuotr.

Vasario 24 d., 13 val., Švenčionių miesto kultūros centre (Vilniaus g. 2) vyks Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo ir 2022-ųjų metų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Pasitikime parskrendančius paukščius

Europoje daugėja paukščių gripo atvejų ir protrūkių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai