U. Nastevičs. Europos tapatybės krizė: iššūkiai ir etninių religijų vaidmuo

2025.10.03 Atėnuose Europos etninių religijų kongreso prezidento dr. Ugio Nastevičs pasakyta kalba

Gerbiami kongreso nariai ir bičiuliai, mieli draugai,

Jaučiu man tekusią garbę šiandien stovėti prieš jus Europos etninių religijų kongrese. Čia renkamės ne tik kaip skirtingų tradicijų atstovai, bet ir kaip gyvojo Europos paveldo sergėtojai. Mūsų užduotis yra ne tik žvelgti atgal, bet ir suprasti, kaip mūsų senoji tradicija šiandien tarnauja Europai ir kaip ji gali mus nuvesti į ateitį.

Norėčiau pakalbėti apie tai, ką vadinu Europos tapatybės krize ir ypatingą etninių religijų vaidmenį atliepiant ją.

Mūsų žemyne žmonės stengiasi apibrėžti, kas jie yra, kokios vertybės juos vienija ir ką reiškia priklausyti Europai. Ši krizė nėra nauja. Jis turi gilias šaknis istorijoje. Šimtmečius imperiniais ir kosmopolitiškais projektais buvo bandoma ištrinti arba sulyginti etninį išskirtinumą. Dažnai būdavo reikalaujama vienodumo, slopinamas arba marginalizuojamas vietinių kultūrų, kalbų ir šventų tradicijų turtingumas.

Šį tapatybės praradimą paspartino šiuolaikinio gyvenimo spaudimas. Ekonominės ir socialinės sistemos dažnai vadovaujasi tik savanaudišku pelnu ir šaltu apskaičiavimu. Pati gamta išnaudojama ir naikinama dėl siaurų nedidelės grupės žmonių interesų, o daugumai tenka pakelti pasekmes.

Be to, propaguojama pasaulėžiūra – dažnai per įsitvirtinusias religijas – kuri sako žmonėms, kad šis pasaulis yra nuodėmingas, bevertis, o tikroji prasmė slypi tik tolimame pomirtiniame gyvenime. Tokia pasaulėžiūra atskiria šventumą nuo kasdienio pasaulio ir tai daro pasaulį mažiau vertingą. Šie primesti mąstymo būdai šimtmečius formavo mūsų visuomenę, silpnindami žmonių ryšio su vieta, gamta ir bendruomene jausmą.

Ir vis dėlto, etninės religijos, mūsų tradicijos, pasakoja kitokią istoriją. Jos mums primena, kad visas pasaulis yra šventas, kad visa gyvybė turi dieviškąją vertę, kad kiekvienas medis, kiekviena upė, kiekvienas kalnas ir kiekviena žmonių bendruomenė turi orumą. Toks matymas nėra praeities reliktas – tai būtent tas etninių religijų indėlis, kurio šiandien reikia Europai ir pasauliui.

Kartu negalime ignoruoti iššūkių, su kuriais susiduria etninės religijos šiuolaikinėje Europoje. Joms dažnai priešinasi arba jas atstumia galingos įsitvirtinusios religijos. Jas silpnina sekuliarizacija, kuri atmeta visą dvasinį gyvenimą kaip nereikšmingą. Jos taip pat turi atrasti savo vietą daugiakultūrėse visuomenėse, kuriose dėl pripažinimo varžosi daugelis tradicijų. Šie iššūkiai yra rimti.

Bet mes turime dovanas, kurias atnešame.

Etninės religijos yra Europos kultūrinio turtingumo ir istorinio tęstinumo dalis. Jos neša vertybes, stiprinančias bendruomeniškumą ir pagarbą gamtai. Tai yra pusiausvyros ir išminties balsai pasaulyje, kuris per dažnai siekia tik pelno, galios ir vartojimo.

Pripažindama ir palaikydama etninių religijų atkaklumą, Europa įgyja daugiau nei paveldą – ji įgyja gyvą dabarties orientavimosi šaltinį. Šios tradicijos gali padėti Europai rasti sveikesnį būdą diskutuoti apie tapatybę, vertybes ir priklausomybę. Jos gali sustiprinti socialinę vienybę ne reikalaudamos sanglaudos, bet pagerbdamos daugybę balsų, kurie kartu sudaro Europos dainą.

Galiausiai etninės religijos nėra tik prisiminimai apie tai, kas kadaise buvo. Šiandien jos aktyviai dalyvauja formuojant nacionalinę ir europinę tapatybę. Šiuo ekologinės krizės, kultūrinio netikrumo ir moralinių ieškojimų laikotarpiu jų reikia labiau nei bet kada.

Brangūs draugai, jei Europa nori išsigydyti savo tapatybės krizę, ji turi prisiminti, kad įvairovė yra ne silpnybė, o stiprybė. Ji turi vėl išgirsti žemės balsus, protėvius ir vietos dievus. Turi matyti, kad šventumas yra ne už kalnų ar tik anapus, o čia, kiekvienoje gyvoje būtybėje, kiekvienoje bendruomenėje, kiekviename mūsų pasaulio krašte.

Tai brangi dovana, kurią etninės religijos atneša Europai ir pasauliui. Štai kodėl mūsų darbas čia, Kongrese, labai svarbus.

Dėkoju.

*********************

2025 m. spalio 3–5 dienomis Atėnuose vyko Europos etninių religijų kongresas (ECER) – tarptautinis renginys, suburiantis tradicinių Europos religijų bendruomenes ir mokslininkus iš įvairių šalių. Kongrese dalyvavo atstovai iš Romuvos (Lietuva), Latvijos Dievturība, Lenkijos Rodnoverie, Islandijos Ásatrú, taip pat Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Estijos, Graikijos ir kitų šalių bendruomenių.

Kongreso metu buvo priimta Europos etninių religijų kongreso Atėnų deklaracija (2025 m.), pabrėžianti, kad Europos etninės religijos ir protėvių tradicijos yra gyvi kultūrinės tapatybės, moralinio integralumo ir visuomenės sanglaudos šaltiniai. Šios tradicijos nėra praeities reliktai – jos sudaro dvasinį ir filosofinį Europos civilizacijos pamatą, formavusį jos meną, mokslą, etiką ir pasaulėžiūrą. 

Deklaracijos esmė – užtikrinti lygiateisišką pripažinimą ir pagarbą Europos prigimtinėms religijoms, pripažįstant jų indėlį žemyno kultūrai, istorijai ir dvasiniam paveldui.