Prieš pat šių metų konkurso finalą „Eurovizijos“ vadovas Martinas Grynas davė prieštaringų reakcijų sulaukusį interviu britų žiniasklaidai.
Jis pareiškė, kad Rusija galėtų sugrįžti į „Euroviziją“.

„Eurovizijos“ vadovas Martinas Grynas pareiškė, kad Rusija galėtų sugrįžti į „Euroviziją“ | Alkas.lt ekrano nuotr.
O aš pritariu šiai idėjai:
Tai būtų sąžininga, nes „Eurovizija“ – ne tik dainos, bet ir gyvenimo būdo konkursas.
Nei viena šalis nėra taip istorijoje nusipelniusi LGBT homoseksualistų judėjimui, kaip Rusija.
Taip, šiandien Rusijoje draudžiama LGBT propaganda, bet tik dėl to, kad net prasigėręs provincijos rusas nesutinka kariauti Ukrainoje už homoseksualų „vertybes“.
Tad Putinui teko dėl karo eiti į kompromisą su savo sąžine ir laikinai uždrausti LGBT propagandą.
O dabar šiek tiek faktų, kodėl būtų sąžininga Rusijos atstovus grąžinti į Eurovizijos dainų ir žydrų spalvų konkursą.
1. Nors, kaip minėjau, Rusijoje draudžiama gėjų propaganda, tačiau Maskvoje ir net visai šalia Kremliaus šiuo metu veikia geriausi pasaulyje homoseksualistų klubai, geresni nei Vakaruose.
2. Jeigu Lietuvoje tarp pramogų verslo atstovų galima surasti tik kelis pasiklydusius gėjus, tai Rusijos šou biznyje – gėjai karaliauja.
3. Tuo metu (1917 – 1918 m.), kai Vakarų šalys dar vis buvo įsikabinusios krikščioniškų tradicinių vertybių ir niekaip nenorėjo atgaivinti Senovės Romos homoseksualizmo tradicijų, Rusijos komunistai “progresyvistai” šioje srityje tapo drąsiais pirmaeiviais.
Tik keli chronologiniai faktai:
1. 1917 m. gruodžio 19 d. Rusijos komunistų vadas, teroristas ir sifilitikas Leninas pasirašo dekretą „Apie santuokos panaikinimą“.
Legalizuojamos visos partnerystės rūšys: homoseksualinės, trejybinės, šeimos – komunos, kuriose nėra pavienių vyrų ir moterų.
2. 1918 m. gruodžio 19 d., minint santuokos panakinimo metines, Petrograde įvyksta pirmoji pasaulyje žydroji eisena – lesbiečių paradas.
„Proletariatas privalo nedelsdamas imtis šeimos sunakinimo“…
Tiesa, po to, kai Rusijoje atėjo į valdžią pragmatiškesni komunistai, buvo nutarta vis dėlto homoseksualizmo nepropaguoti, nes kažkas iš mokslininkų paaiškino, kad be šeimos vertybių – kaip be proto. Tačiau LGBT homoseksualų paradų, partnerysčių ir santuokų estafetę iš Rusijos sėkmingai perėmė Vakarų politikai siurrealistai.
Taigi, remiantis sąžiningumo principu, istoriniais faktais, kad pirmasis LGBT homoseksualistų viešas paradas įvyko būtent Rusijoje, pritariu, jog į „Euroviziją“ būtų grąžinti Rusijos dainininkai.



























Ruzzija tikrai kad sugrįžo su trenksmu: teko girdėti, kad maskoliai pasamdė kompozitorių, bulgarų dainininkę, papirko komisijos narius ir tuo užtikrino slavų – Bulgarijos atstovės pergalę Eurovizijoje bei tuo siekia bulgarus patraukti į savo pusę. Kultūra jiems – kremlinams, irgi, politika. Kas pasamdė ir prastūmė Tomas Alenčikas – Alen Chicco – Lion Ceccah… Lietuvos reprezentavimui galima numanyti iš daininko atsakymo – kur jis buvo, kai vyko balsavimas už Lietuvą? tv žinių diktorė buvo korektiškesnė – “buvo tualete”, o štai pats scenos didvyris eteryje, atsiprašant, “sumy…o” visą eurovizinį pasirodymą du kartus su pasididžiavimu pakartojęs – “buvau my..ti…my..ti buvau”. Ir visiems viskas gerai – net žurnalistų etikos komisijai, nors tokiam nepraustaburniui ir žinių režisieriui tuoj pat turėtų būti atimta teisė reikštis eteryje bent dešimt metų
Kultūrine aplinka nuo jo aplinkos vaikystėje nepakito.
Manau, kad tikslingiau Lietuvai būtų manyti, kad su Banga Ranga dainos pavadinimo žodžiais pasemtos gilios lietuviškos gelmės Bulgarijoje, kurias joje jau buvo užčiuopęs mūsų šviesuolis tautos ir valstybės patriachas Jonas Basanavičius lietuvių kilmės iš trakų studijoje.
Be to, ir daininkės vardas – Darina Nikolaeva Yotova – gali turėti gilios lietuviškos gelmės. Darina – Darius, Yotuva – Jotva- Lotva (Lietuva).
Taigi galima sakyti, kad Euroviziją laimėjo Bulgarijoje danininkės asmenyje atgimstanti lietuvškos senovės dvasia. Beje, tokio lietuvių- trakų senovės atgimimo aidu, apskritai, galima laikyti ir Graikijos dainininko apsirėdymą lokenų stilistika, juolab, kad to elementų galima įžvelgti esant ir Bulgarijos dainininkės apsirėdyme.
Kartu – galma manyti tai esant ir ženklu, į kur Eurovizija ėmė sukri apskritai. Žodžiu, Bulgarija kap ir nušluostė nosį Lietuvos eurovizinei valdžiai, neužčiuopusiai savo gilesnių dvasinių šaknų.