Nenuostabu, kad šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, tarp visų socialinių tinklų egzistuoja ir tyrėjų tinklai. Iš jų žinomiausias yra ResearchGate, kuris lenkia pagal žinomumą Academia.edu ar Mendeley tinklus.
Įkurtas 2008 metais vokiečių gydytojų dr. Ijado Madišo (Madisch), dr. Soreno Hofmajerio (Sören Hofmayer) ir kompiuterių žinovo Horsto Fikenšerio (Horst Fickenscher), dabar ResearchGate vienija 25 milijonus viso pasaulio tyrėjų, užtikrindamas bendravimą su kitais tyrėjais, naujų būdų, straipsnių ir žmonių suradimą per savo paieškos mechanizmus.
Tai – mokslininkų mokslininkams platforma
Tinklas skelbia autorių lygio metriką, kurią sudaro autoriaus „tyrimų intereso“ rodiklis, citavimų skaičius ir h-indeksas, pasižymi klausimų ir atsakymų skiltimis.
Nors pastaruoju metu pasirodė pora mokslinių straipsnių apie kai kuriuos rodiklių netikslumus, prie kurių, iškreipdama metriką, prisideda nedidelė dalis tyrėjų, geresnio ir patikimesnio socialinio tyrėjų tinklo dabartiniu metu pasaulyje nėra.
Įdomu pastebėti, kad 2013 metais į ResearchGate 35 milijonus dolerių investavo milijardierius, Microsofto įkūrėjas ir filantropas Bilas Geitsas (Bill Gates).
Nemažai Lietuvos tyrėjų, ypač – iš universitetų, irgi dalyvauja ResearchGate tinkle. Asmeniškai pats, dvylika metų būdamas ResearchGate nariu, be kitų veiklų šiame tinkle, per šiuos 12 metų iškėliau 138 socialinių mokslų ir paprastus klausimus. Dažnai jie buvo skaitomi daugiausiai iš visų Lietuvos tyrėjų.
Tačiau klausimų žinomumas labai skiriasi – ar jie būtų iš ekonomikos srities, ar – politikos, viešojo administravimo, socialiniai, ar kultūriniai. Manau, kad tam tikrų klausimų žinomumo/nežinomumo dimensijos rodo mokslininkų pageidavimus ir domėjimąsi apskritai kas jiems yra svarbu, o kas ne.
Yra tam tikrų klausimų, kurie surenka vos kelis atsakymus, kelis perskaitymus ir negauna visiškai jokių patarimų. Tarp tematinių klausimų pirmavo toks klausimas – „Kodėl vienoms šalims globalizacija yra kur kas naudingesnė nei kitoms?“ (29 atsakymai, 53. 255 perskaitymai ir 14 patarimų).
Kiti klausimai
2) „Kokie yra skirtumai ir panašumai tarp viešojo administravimo reformų ir jo modernizavimo?“ (5.206 perskaitymai), 3) „Kaip postmodernizmas veikia viešojo administravimo modelių kaitą ir atvirkščiai?“ (4.380 perskaitymų), 4) „Ar naujasis viešasis valdymas yra papildinys, ar opozicija naujajai viešajai vadybai?“ (36 atsakymai, 3.863 perskaitymai), 5) „Ar spartus BVP augimas gali sumažinti skurdo lygį kitose šalyse?“ (15 atsakymų, 3.377 perskaitymų), 6) „Kas nėra vienas ir tas pats gerovės valstybės ir gerovės visuomenės sampratoje?“ (15 atsakymų, 3.109 perskaitymai), 7) „Kaip suprasti susvetimėjimą visuomeniniuose santykiuose?“ (10 atsakymų, 2.510 perskaitymų) ir kt.
Tarp mano socialinių mokslų metodologijos klausimų dažniausias yra: „Koks skirtumas yra tarp tyrimo klausimo ir tyrimo problemos?“ (8. 516 perskaitymų).
Pažymėtina, kad atskiri tematiniai blokai apie tokias politines temas, kaip neatidėliotinas aplinkosaugos priemonių įtraukimas į vyriausybių programas, ar socialdemokratinių partijų veikla, sprendžiant pagal užduotus klausimus ResearchGate, tikrai dabar mažiau domina tyrėjus negu anksčiau.
Pvz., toks klausimas kaip „Kuriomis kryptimis gali būti įgyvendinamas socialdemokratinių partijų atgimimas ir jų atsinaujinimas?“ tesurinko 2 atsakymus, 7 perskaitymus ir 4 patarimus.
Įdomu pastebėti, kad tokie klausimai kaip „Kodėl visuomenėje atsiranda daugiau nelygybės bėgant laikui ir jai vystantis?“ – surinko tik 3 atsakymus, 5 perskaitymus ir 1 patarimą. – arba klausimas „Kaip tiesos ieškojimas gali būti suderinamas su tolerancija?“ – surinko 2 atsakymus, 4 perskaitymus ir 1 patarimą. Ar gali būti, kad tai – neteisingai keliami klausimai? – kokia yra Jūsų nuomonė?
