Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai

Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt
2018 11 09 15:00
15
V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai
Senovės lietuvių pilkapiai Birštono centriniame parke | V. Vaitkevičiaus nuotr.
Senovės lietuvių pilkapiai Birštono centriniame parke | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Džiugi žinia baltų kultūros puoselėtojams: antradienį, prieš prasidedant pilkapiams skirtam seminarui Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre, už poros šimtų metrų nuo šio pastato buvo apžiūrėti ir apmatuoti iki šiol nežinomi senovės lietuvių pilkapiai!

Archeologų akimis mažiausiai trylika Birštono centrinio parko pilkapių (jų dydis svyruoja nuo 5,5 iki 12 m skersmens, nuo 0,5 iki 1,8 m aukščio) yra lengvai matomi, tačiau išsidėstę dideliame plote kelių hektarų plote ir iš dalies apardyti takelių, aikštelių, kitos žmonių veiklos. Tikėtina, kad pilkapių yra dar daugiau, ypač nežvalgytoje parko pietinėje ir pietvakarinėje dalyje.

Pilkapių dydis ir išvaizda būdinga IX-XI a. laikotarpiui ir ši senovės laidojimo vieta be mažiausios abejonės susijusi su senuoju Birštonu, kurio branduolį sudaro Vytauto kalnu vadinamas piliakalnis ir į pietus nuo jo plytinti senovės gyvenvietė. Trūkstama archeologinės vietovės dalis – baltų šventvietė – šiandien pirmiausiai sietina su rytų kryptimi (įsauliui) tekėjusiu Druskupiu, žinoma, ir ten pat į Nemuną sruvusiais mineralinio vandens šaltiniais.

Belieka šių eilučių skaitytojus kviesti ir skatinti baltų paveldo paieškas tęsti, gilinti žinias, kaupti patirtį, o labiausiai – žvalgyti ir įsižiūrėti į mus supančią aplinką. Kaip rodo naujausias atradimas Birštone, kartais mums paprasčiausiai sunku patikėti tuo, kas akivaizdu. Tad nuo šiol būkime dar atidesni ir drąsesni!

Senovės lietuvių pilkapiai Birštono centriniame parke apžiūrėti ir apmatuoti dalyvaujant dr. Gediminui Petrauskui ir Burkvydui Kaluškevičiui. (Sampilai matomi nuotraukos dešinėje). | V. Vaitkevičiaus nuotr.
Senovės lietuvių pilkapiai Birštono centriniame parke apžiūrėti ir apmatuoti dalyvaujant dr. Gediminui Petrauskui ir Burkvydui Kaluškevičiui. (Sampilai matomi nuotraukos dešinėje). | V. Vaitkevičiaus nuotr.

 

1) Birštono piliakalnis, vad. Vytauto kalnu; 2) Senovės gyvenvietė; 3) Pilkapiai (dalis); 4) Vieta, kur galėjusi būti baltų šventvietė | nzt.lt kartografinis pagrindas, vykintokeliai.lt pieš.
1) Birštono piliakalnis, vad. Vytauto kalnu; 2) Senovės gyvenvietė; 3) Pilkapiai (dalis); 4) Vieta, kur galėjusi būti baltų šventvietė | nzt.lt kartografinis pagrindas, vykintokeliai.lt pieš.

Išvykoje į Birštoną ar susiruošę į ekskursiją, nepamirškite apie pilkapius! Jie lengvai pastebimi plote lygiagrečiame Kęstučio gatvei (apie 54.608066, 24.031868), netoli nuo Algirdo ir Pušyno g. sandūros (apie 54.610564, 24.026668) ir kitose parko vietose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Mikus. Obuolys ir riešutai. Dar kartą apie senovės baltų dualizmą
  2. Telšiuose vyks seminaras „Baltų kelias“
  3. „Baltų kelias“ apima visą Lietuvą
  4. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  5. Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I)
  6. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  7. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  8. Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“
  9. Marijai Gimbutienei – 90 (video)
  10. Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
  11. Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
  12. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  13. Panevėžio kraštotyros muziejui perduoti saugoti priešistoriniai radiniai iš Protvos Galindos (nuotraukos)
  14. „Baltų kelias“: iššūkiai ir galimybės
  15. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  16. „Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio)
  17. „Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio)
  18. Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video)
  19. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  20. T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Vilna says:
    2 m. ago

    Šiais metais teko būti Birštone, tai pagalvojau šitoks piliakalnis, o jo vaidmuo mūsų istorijoje nėra atskleistas. Koks baisus aplaidumas – iš kur jis toks… Pasižvalgęs pamaniau, kad netoliese galėjusi būti brasta, taigi piliakalnio įgula turėjusi saugoti praėjimą toliau į Lietuvą, priešo praplaukimą vasarą ar praėjimą ledu žiemą Nemuno kilpomis nuo Kauno pusės darė neįmanomą. Nemuno vidurupyje yra ir daugiau piliakalnių tiek vienoje, tiek kitoje jo pusėje. Antai, Alytuje vienoje pusėje yra Miniškių, kitoje – didžiulis ir įdomus Radžiūnų piliakalnis. Apskritai dabartinė Užnemunė, kaip Lietuvos valstybės teritorija, be niekur nieko neatsirado. Tie piliakalniai tik patvirtina, kad kova dėl Užnemunės nuo 11-o amžiaus (Netimeras) iki Žalgirio pergalės buvo pagrindinė Lietuvos kovų už išlikimą arena. Pagrindinis krikščionybės skverbimasis vyko būtent Nemuno vidurupio ruože. Tai Lietuvos istorijos koncepciniai dalykai.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Sėslūs Nemuno kilpų žemėje atsiradę sodiečiai (paganas, lot – valstietis, sodietis) dokumentuotai (turėjo savo paleoastronominį kalendorių) įsikūrė 6 766 m. pr. Kr. laiku. Tai buvo dinastinė vietinių kunigaikščių toli dar iki didžiųjų Jogailos ir Vytauto laikų egzistavusi valda. Džiaugiuosi kolegų Vykinto su Burkvydu atradimais viliantis, kad šiame regione jie nebus paskutiniai. Sėkmės!

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      2 m. ago

      Gerb. Rimgaudai, iš pagarbos Jūsų žinioms.
      Jūs žinote plačiai ir sena, ir nauja, ir mintijate pirmeiviškai, bet su man nesuprantamu išlikusiu, anksčiau išsiugdytu bei įsišaknijusiu įpročiu – su nuolankiu lankstymusi liaudynų / lotynų kalbai, todėl noriu priminti, kad liaudynų ‘paganus’ neturi veiksmažodžio šiam žodžiui, o prasminis atitikmuo būtų lietuvių ‘pa-gin-ti’, ‘pa-gany-ti’, kur ir priesaga, ir šaknis aiškiai išreikštos ir išlikę iki šiandien tik mūsų kalboje.

      Atsakyti
  3. gintas says:
    2 m. ago

    Maciau yotuobej kaip sudegino rusu zyni ir lauzavietes vietoj supyle pilkapi.Taip pasilaidojus dabar Lietuvoje vaikus ir kitus dalyvavusius zmones valdzia uztasytu po beprotnamius ir apdetu baudom bei uzsiundytu antstolius.

    Atsakyti
  4. gintas says:
    2 m. ago

    Per Birstona eina riba skirianti N1c1 haplo grupes areala ir arijieciu R1a1 haplo grupes areala,tai gal ir paaiskintu, kodel siam Nemuno ruoze stovi ikikrikscioniski piliakalniai abejose Nemuno pusese.

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    2 m. ago

    “Džiugi žinia baltų kultūros puoselėtojams:” Kodėl tik jiems? . O aš norėčiau , kad tais atradimais žavėtusi visą Lietuva.

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Esu tuo asfaltuku kelis kartus pravažiavęs, visada buvo įdomu : negi tai pilkapiai, ištirti archeologų ar ne ?
    Dėkingas gerb. Vykintui Vaitkevičiui už darbus, straipsnį.

    Atsakyti
  7. Nijolė says:
    2 m. ago

    Ačiū Vykintui už gerą naujieną. Pamenu gal jau prieš metus ar seniau, susitikus su Burkvydu Birštone jis jau sakė, kad parke yra pilkapių ir kitų gilios praeitie ženklų. Kad tokių žmonių būtų daugiau, nes Lietuvos kraštovaizdis saugo dar daug baltiško gyvenimo ir tikėjimo paslapčių.

    Atsakyti
  8. -.-.- says:
    2 m. ago

    įdomi žinia. Tik apmaudu, kad atkurtoji iškasto Birštono alko akmenų kompozicija, prastovėjusi ar ne pora dešimtmečių niekieno nekliudoma, šiemet tapo suniokota, dalį jos pagrindines figūras sudarančių akmenų išsivežus nežinomiems asmenims… (gal tie nė nesuvokė, kad jie – ne atsitiktinai suversta akmenų krūva, o tiesiog patiko akmenų spalva ir raštas?). Neaišku ir kas bus toliau su didžiaisiais alko akmenimis, esančiais pačioje statybų aikštelėje, kai bus pabaigtos sporto centro statybos. Beje, žemėlapyje dabartinė alko vieta parodyta ne ten (ar gal čia dar vieną atkasė?). Galėčiau dar papildyti šį žemėlapį, bet dėl minėtų įvykių gal geriau susilaikysiu. Archeologai, tikiuosi, supranta, kad tie pilkapiai – ne šiaip kažkokie bevardžiai kasinėjimo objektai, bet šiandieninių birštoniškių tiesioginių protėvių kapai, ir išlaikys deramą pagarbą bei jų nelies? Gyventojų sudėtis čia keitėsi labai pamažu, todėl net ir žmonių pavardės nedaug skiriasi nuo buvusių, pvz. 16 amžiuje …

    Atsakyti
  9. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Gerb. Tvankstai, visai sutinku su pastaba. Lotynų kalba buvo 8 kartus pertvarkyta, kol įgijo dabartinį variantą. Yra, beje, nuomonių, kad žodis paganus, paganas yra parvežtas iš Centrinės Amerikos. Ne iš nuolankumo naudoju šį žodį, o todėl, kad skaitant būtų iš karto suprantamas skaitytojams, taipogi ir vertėjams. Specialiai temai ir auditorijai naudosiu Jūsų žodį, paaiškinant jį per lotynų kalbą. Dėkoju.

    Atsakyti
  10. Vilna says:
    2 m. ago

    Seni žmonės ant ką nors negerai, ne taip, kaip derėtų, darančio vaiko sakydavo, – “vai tu, pagone”… Atsižvelgiant į tai, kad yra pavardžių Pangonis, žodis “pagonas” gali būti radęsis iš ‘pangonas’. Taigi gali būti laikytinas senu lietuvišku žodžiu, reiškiančiu tą patį ką reiškia žodis – neklaužada, nenuorama. Be to, gali būti tarmiškai giminingas su žodžiu ‘banguoti, banga, bangonas’ – ‘tas kas vis banguoja’. Taigi žodį pagonis sieti su lot. kalba nederėtų.

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Kadangi įsijungė ir (u)ponia Vilna, tai trise turime spec. temą.
    Ką mena Aksumo (Auksumos) miesto apylinkėse randamas auksas ir kyšančių iš po žemių stelų užrašai Afrikoje? Mus domina “Ankstyvųjų Auksumos karalių užrašų” stela I . Ten rašoma … “ir valdovas Syjamo ir valdovas bega ir valdovas kasų … pakilo į žygį kad atkurti šalį ir įvesti joje tvarką”.
    Žinant ir stelos II tekstą su “bega” (metas buvo toks, kai Europą buvo sukaustęs šaltis) bei pasitelkiant semantiką, skaitome bega – gabe – gabia – gabija ir tas reiškia žmonių “gabijų”, kurie žino ugnies deivę Gabiją, bendruomenę. Laiko tėkmėje bega transformavosi į bega – pega – page, kur, naudojant raidę a du kartus (J. Šeimio užrašų Egipto piramidėse metodika), išeina “paga(n)ia (galinis kirtis ant a)”, t. y. nuo “paganyti”, pagal Tvankstą, daiktavardis. Taip per liaudų/lotynų daiktavardžius “paganas”, “paganus” (paganius) daiktavardžius galima sužinoti apie gabijų, paganančių gyvulius prie ugnies naktigonėse ir žinančių deivę Gabiją, buvusių Afrikoje gyvenimo būdo bruožus.

    Atsakyti
  12. Vilna says:
    2 m. ago

    Manau, kad dėI žodžio ‘pagonys’ kilmės yra viskas paprasčiau. Jo nelaikyčiau priešdėlio ‘pa’ žodžiu iš ‘ganyti’.
    Veikiau tai šakninis žodis, jo kilmė sietina su prūsų (vakarų baltų) žodžiu panno ‘ugnis’. Jotvingių panike, dzūkų pincis ‘ugnis’ (seniau dzūkų buvo sakoma duok pincies – duok ugnies, duok prisidegti rūkant). Taigi pag-on-ys < pang-on-ys yra priesagos -on- darinys iš vakarų baltų (lietuvių) pan(g) šaknies žodžio, reiškiančio ugnis, o pats šis žmonių pavadinimas lietuviškai būtų 'ugnonys' iš ugnis.
    Iš istorijos, archeologijos neginčijamai žinome Lietuvoje gyvenusius žmones kaip ugnies garbintojus, turėjusius to garbinimo apeigas. Suprantama, kad šis paprotys negalėjo būti ištisai visuotinis, tai patvirtina ir archeologija, be to, jis, kaip ir visa kita, kito netolygiai – vienur greičiau kitur lėčiau. Taip, visai galimas daiktas, kad ugnies jau negarbinantys galėjo ją dar garbinančius kaimynus paniekinamai vadino – pagonimis Ga(r)bija (daugiskaitinės prasmės), plg. žodį perkūnija.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      2 m. ago

      Atsiprašau, klaida – pabaigos pastraipa turi būti:
      Kas dėl ugnies deivės Gabijos pavadinimo, tai jis, kadangi, kaip žinoma, ugnis buvo labiau už kitką garbinta, yra iš Garbija > Ga(r)bija (daugiskaitinės prasmės), plg. žodį perkūnija.

      Atsakyti
  13. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Visai nėra reikalo prieštarauti, gerb. Vilna, jūsų priėjimui prie Gabijos iš dabartinių kalbinių aukštumų pusės todėl, kad mano priėjimas prie Gabijos iš Afrikos žemyno, kuomet ten gyvenome ledynmečiu, pusės duoda tą patį rezultatą. Tad, dar kartą atsiprašau Tvankstą, kad bendrose temose sėslų gyvenimą gyvenančius sodiečius, kurie ūkyje turi naminius gyvulius, paukščius, laukų arimus, namus, tvartus, klėtis, žydinčius sodus ir t. t., vadinsiu lietuviškos kilmės lotynišku žodžiu paganas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

2021 02 14
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

2021 01 21
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06
Mokytoja su mokiniais | A.Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

2021 03 06
am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Lietuvoje

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“
  • Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui
  • Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1285; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1218; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 935; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 551; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

by Kristina Aleknaitė
2021 02 15
0
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Partizaninio karo istorija ne tik skaudus ir kraujo aukos pareikalavęs laikotarpis, tai kartu ir įkvėpimo, ryžto, drąsos, atsidavimo pavyzdys. Tai...

Skaityti toliau

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 14
22
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Mes lietuviai ir vėl pamiršome jog šiandien vasario 14 d. baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų, prūsų,...

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Žemyna apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
Lietuvos Savivaldybių asociacijos tarybos posėdis | lsa.lt nuotr.

Savivaldybės siekia – iš valstybės biudžeto kompensuoti didesnę dalį GPM

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai