Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pataisai, kad mokinių mokymosi krūvį reguliuotų ne sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Pagal svarstomus pakeitimus, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad yra dabar.
„Siūlomas pakeitimas sudarys prielaidas užtikrinti aiškesnį institucinį kompetencijų paskirstymą, kai už ugdymo proceso organizavimą bus atsakinga švietimo politika. Iš tiesų bus vienu dokumentu reglamentuojama tai, kas yra susiję su ugdymo kokybe“, – Seimo posėdyje yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Mokytojų kvalifikacija
Seimas taip pat planuoja nustatyti, kad, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai privalėtų įgyti pedagoginę kvalifikaciją.
„Siekiama sustiprinti profesinio mokymo kokybę, nustatant reikalavimą asmenims, dirbantiems pagal profesinio mokymo programas, įgyti profesijos mokytojo kvalifikaciją. Šiuo metu pakanka baigti trumpalaikį pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, kuris nėra pakankamas aukštai profesinio mokymo kokybei užtikrinti. Darbo rinkos pokyčiai neišvengiamai daro įtaką būtent profesinio mokymo turiniui ir jo įgyvendinimui, todėl profesijos mokytojams yra keliami ir vis didesni reikalavimai“, – pristatymo metu kalbėjo ministrė.
Pagal svarstomas pataisas, visų profesijų mokytojams, neturintiems pedagogo kvalifikacijos, per 4 metus nuo darbo pradžios būtų privaloma baigti profesijos mokytojo programą. Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba 1 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos.
Šį įstatymo nuostata įsigalioja 2027 m. rugsėjo 1 d. Dabar norint dirbti profesijos mokytoju, pakanka būti išklausius pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
