Maskva dega tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme. Dega pastatai, dega režimas. Tai, kas atrodė neįmanoma 2022–taisiais, tapo eiliniu įvykiu 2026-taisiais.
Anuomet daug kas drebėjo dėl branduolinio karo grėsmės ir pasaulio pabaigos, jiems mūsų reiškiama mintis apie Ukrainos rėmimą kažkuo daugiau nei šalmais ir tvarsčiais sukeldavo panikos priepuolius.
Dabar gi tie patys žmonės ploja katučių matydami, kaip lekia į orą strateginiai objektai Rusijos širdyje. Jei Putleriui Bortnikovas su Naryškinu prieš ketverius metus būtų nupiešę šiuos apokaliptinius vaizdus, Vovka apie operaciją „Kijevas per tris dienas“ būtų svajojęs tik šlapiuose sapnuose.
Ir nors pastarosios atakos metu ukrainiečiai taikėsi į naftos perdirbimo, strategines elektros gamybos bei karinės pramonės gamyklas Maskvos srityje ir pačioje Maskvoje, tačiau kliuvo ir daugiaaukščiams daugiabučiams. Sprogimai ir panikos klyksmai aidėjo jau visai netoli Raudonosios aikštės Maskvoje, o pasipiktinę rusai viešai keikė Putiną ir kėlė karo pabaigos pradžios vaizdo įrašus į socialinius tinklus.
Tai buvo Kijevo atsakas į Rusijos surengtą gegužės 14 dienos ataką prieš Ukrainą, kurios metu 731 dronai ir raketos buvo nukreipti į Kijevo sritį. Deja, prasiskverbus pro oro gynybos užtvaras, rusai oro smūgiais nužudė 24 civilius gyventojus.
Rusų išpuolis galėjo virsti daug didesne tragedija, bet ukrainiečiai numušė 41 raketą ir 652 skraidykles, tai yra 693 taikinius iš 731 – kvapą gniaužiantis efektyvumas, ypač turint galvoje, kad mūsų šalyje net nesugebama apie grėsmę iš oro įspėti civilių.
Vyrpropagandistas Solovjovas Kremliaus tėvė kanale mėgino teisintis, kad Rusija ukrainiečių ataką atlaikė, nes žuvo tik trys sostinės gyventojai. Pasak Solovjovo, tai yra normalu, karas yra karas, ir nerimauti dėl to nėra ko, Maskva esą yra visiškai apsaugota. Bet paprastų rusų tai neguodžia.
Iš visų Rusijos pakampių sutemptos oro gynybos sistemos prie Kremliaus kitus miestus paliko „plikus“. Jie ukrainiečių dronų armijai tapo lengvais taikiniais. Gegužės 15 d. Ukraina dronais ir, galbūt, raketomis smogė Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, gegužės 16 d. ukrainiečiai atakavo Stavropolio kraštą ir susprogdino Nevinomysko „Azot“ chemijos gamyklą, o šią naktį paryčiais Jaroslavlyje liepsnojo industrinis naftos perdirbimo kompleksas.
Kaspyjske nuskandintas priešdiversinis rusų kateris. Šie ir šimtai kitų objektų, patiriančių ukrainiečių atakas nuo Uralo iki Leningrado tik įrodo labai liūdną Putino Rusijai faktą – Maskovijos oro gynybos sistemos yra bedantės. Sienos – kiauros. Strateginiai objektai – neapsaugoti. Žmonės oro atakoms – neparengti.
Ir tai – tik pradžia. Jei rusų pasaulis tęs karą, neabejojame, jog į orą lėks pastatai Maskvos centre, degs Kremlius su jame pūvančiais lavonais mauzoliejuje ir Senato rūmuose. Kadangi Putino generolai prognozuojami kaip sena tarybinė kapeika, rusai keršydami smogs strateginiams pastatams Ukrainoje, Kijevas surengs atsakomąją ataką.
Ir nors šių atakų ir kontrsmūgių taktika panaši, tačiau strategija – radikaliai skirtinga.
Putinui tiek jo generolų, tiek eilinių kareivių gyvybės lygios nuliui, jis mano, kad griaudamas svarbius pastatus Kijevo srityje, sukels Ukrainoje nusivylimą ir paniką. Ukrainos prezidentui ir ukrainiečiams daug svarbiau gyvybės, o ne kažkokie pastatai. Pastatus ukrainiečiai atstatys, jų miestai klestės, tačiau žmonių aukos yra tai, ko jau niekas nesugrąžins.
Tad ukrainiečiai smogia į jautriausias Maskovijos vietas – laužo Rusijos valdovų auksinę adatą kiaušinyje: naftos perdirbimo, chemijos, karinės pramonės gamyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus.
Smūgiai į patį Kremlių sukeltų rietenas tarp skirtingų gaujų, palaužtų eilinių rusų tikėjimą kovine Rusijos galia, sukeltų sąmyšį politikierių ir karo infuencerių tarpe. Jau dabar girdime, kaip tūlas ekzpertas ramindamas(is) porina, kad rusams visai ne gėda pralaimėti ukrainiečiams, nes jie – irgi rusai. O rusai esą nepralaimi.
Ko imsis Kremlius?
Kremlius neabejotinai ištrauks paskutines blefo kortas. Matysime mojavimą branduoline kuoka, grasinimus pulti NATO šalis, dalinę mobilizaciją – labai gal būti, kad būtent dėl to Putinas išskubėjo tartis su Kinijos vyrkomunistu Si Pekine.
Režimui verkiant reikia išlaikyti nuolankią rusų visuomenę Vakarus pateikiant rusų žudikais, kenkėjais ir mirtinais priešais. Vienas galimų pavojingų artimiausių ėjimų – Rusijos pilietybės suteikimas Moldovos Padniestrės gyventojams, siekiant kurstyti įtampą narystės ES siekiančoje šalyje.
Ar gali būti didesnių provokacijų, rimtesnių sabotažo atvejų? Be abejo, visko gali būti, panašiai, kaip tai vyko Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu. Visgi, tokie veiksmai rodytų tik Kremliaus koridorius ramstančių senių desperaciją. Jie patys žino, kad jų dienos jau suskaičiuotos.
Bet pats Putinas, panašu, to nesuvokia, nes negyvena faktinėje realybėje. Jis plevena mitų pasaulyje. Apie tai liudija naujausia Rusijos ekonomikos ataskaita, kurią jam pristatė Rusijos Vystymosi ekonomikos ministerijos ministras Maksimas Rešenikovas. Pasak Rešenikovo, Rusijos ekonomika stabili, o piliečių atlyginimai jau beveik pavijo amerikiečių atlyginimus.
Rusijos geopolitinė įtaka nyksta ir artėja prie nulio. To akivaizdžiausias įrodymas – neseniai vykęs Armėnijos prezidento Pašiniano susitikimas su Putinu ir jo komanda.
Kremliaus galva mėgino priekaištauti Pašinianui, kad Armėnija išdavė Rusiją, nes Jerevane vyko Europos politinės bendrijos susitikimas. Jame dalyvavo dešimtys Europos lyderių ir net (chi, chi!) – Ukrainos prezidentas Zelenskis. Į pastabas Armėnų lyderis oriai atsakė, jog jo šalis nėra (priklausoma) nei nuo Rusijos, nei nuo Vakarų, o elgiasi taip, kaip jai pačiai naudinga.
Kitaip tariant, visa Kremliaus svita buvo pasiųsta ant trijų raidžių. Rusams gerai suprantamų trijų raidžių. Ir tą padarė ne kokia nors Vokietija ar Britanija.
O tai, jog Peskovas mykė ir raudonavo, paklaustas, kaip vertina tai, kad Zelenskis leido surengti gėdos paradą Maskvoje, rodo, jog Kremlius suvokia savo padėties tragizmą ir beviltiškumą. Tai yra subliuškusio geopolitinės Rusijos įtakos baliono nevaldomas krytis žemyn.
Tačiau, kad ir kaip to norėtume, dar ne galas. Rusija ir toliau kels bangas, blefuos, gąsdins kaimynus, rengs teroro aktus; bus stengiamasi dar labiau užspausti, poliarizuoti visuomenę, greičiausiai įvedant dalinę mobilizaciją. Rusija palaipsniui virs didele Šiaurės Korėja. Su Putinu ar be jo.
Mes labai norėtume, kad Vakaruose (įskaitant Lietuvą) pagaliau būtent tai būtų aiškiai suvokta: jokio skirtumo, su Putinu, ar be jo. Nes į galvas jiems-jums kalama priešingai.
Ne veltui sakoma, jog jeigu Dievas nori nubausti žmogų, atima jam protą, o čia protas atimtas milijonams žmonių ir jų vadams.