Pirmadienis, 29 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2026-05-19 18:15:54
299
PERŽIŪROS
12
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

Maskvos dangų raižo dūmai ir sprogimai, o Kremlius vis sunkiau slepia silpnėjančios Rusijos krizę | Alkas.lt koliažas

Maskva dega tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme. Dega pastatai, dega režimas. Tai, kas atrodė neįmanoma 2022–taisiais, tapo eiliniu įvykiu 2026-taisiais.

Anuomet daug kas drebėjo dėl branduolinio karo grėsmės ir pasaulio pabaigos, jiems mūsų reiškiama mintis apie Ukrainos rėmimą kažkuo daugiau nei šalmais ir tvarsčiais sukeldavo panikos priepuolius.

Dabar gi tie patys žmonės ploja katučių matydami, kaip lekia į orą strateginiai objektai Rusijos širdyje. Jei Putleriui Bortnikovas su Naryškinu prieš ketverius metus būtų nupiešę šiuos apokaliptinius vaizdus, Vovka apie operaciją „Kijevas per tris dienas“ būtų svajojęs tik šlapiuose sapnuose.

Ir nors pastarosios atakos metu ukrainiečiai taikėsi į naftos perdirbimo, strategines elektros gamybos bei karinės pramonės gamyklas Maskvos srityje ir pačioje Maskvoje, tačiau kliuvo ir daugiaaukščiams daugiabučiams. Sprogimai ir panikos klyksmai aidėjo jau visai netoli Raudonosios aikštės Maskvoje, o pasipiktinę rusai viešai keikė Putiną ir kėlė karo pabaigos pradžios vaizdo įrašus į socialinius tinklus.

Tai buvo Kijevo atsakas į Rusijos surengtą gegužės 14 dienos ataką prieš Ukrainą, kurios metu 731 dronai ir raketos buvo nukreipti į Kijevo sritį. Deja, prasiskverbus pro oro gynybos užtvaras, rusai oro smūgiais nužudė 24 civilius gyventojus.

Rusų išpuolis galėjo virsti daug didesne tragedija, bet ukrainiečiai numušė 41 raketą ir 652 skraidykles, tai yra 693 taikinius iš 731 – kvapą gniaužiantis efektyvumas, ypač turint galvoje, kad mūsų šalyje net nesugebama apie grėsmę iš oro įspėti civilių.

Vyrpropagandistas Solovjovas Kremliaus tėvė kanale mėgino teisintis, kad Rusija ukrainiečių ataką atlaikė, nes žuvo tik trys sostinės gyventojai. Pasak Solovjovo, tai yra normalu, karas yra karas, ir nerimauti dėl to nėra ko, Maskva esą yra visiškai apsaugota. Bet paprastų rusų tai neguodžia.

Iš visų Rusijos pakampių sutemptos oro gynybos sistemos prie Kremliaus kitus miestus paliko „plikus“. Jie ukrainiečių dronų armijai tapo lengvais taikiniais. Gegužės 15 d. Ukraina dronais ir, galbūt, raketomis smogė Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, gegužės 16 d. ukrainiečiai atakavo Stavropolio kraštą ir susprogdino Nevinomysko „Azot“ chemijos gamyklą, o šią naktį paryčiais Jaroslavlyje liepsnojo industrinis naftos perdirbimo kompleksas.

Kaspyjske nuskandintas priešdiversinis rusų kateris. Šie ir šimtai kitų objektų, patiriančių ukrainiečių atakas nuo Uralo iki Leningrado tik įrodo labai liūdną Putino Rusijai faktą – Maskovijos oro gynybos sistemos yra bedantės. Sienos – kiauros. Strateginiai objektai – neapsaugoti. Žmonės oro atakoms – neparengti.

Ir tai – tik pradžia. Jei rusų pasaulis tęs karą, neabejojame, jog į orą lėks pastatai Maskvos centre, degs Kremlius su jame pūvančiais lavonais mauzoliejuje ir Senato rūmuose. Kadangi Putino generolai prognozuojami kaip sena tarybinė kapeika, rusai keršydami smogs strateginiams pastatams Ukrainoje, Kijevas surengs atsakomąją ataką.

Ir nors šių atakų ir kontrsmūgių taktika panaši, tačiau strategija – radikaliai skirtinga.

Putinui tiek jo generolų, tiek eilinių kareivių gyvybės lygios nuliui, jis mano, kad griaudamas svarbius pastatus Kijevo srityje, sukels Ukrainoje nusivylimą ir paniką. Ukrainos prezidentui ir ukrainiečiams daug svarbiau gyvybės, o ne kažkokie pastatai. Pastatus ukrainiečiai atstatys, jų miestai klestės, tačiau žmonių aukos yra tai, ko jau niekas nesugrąžins.

Tad ukrainiečiai smogia į jautriausias Maskovijos vietas – laužo Rusijos valdovų auksinę adatą kiaušinyje: naftos perdirbimo, chemijos, karinės pramonės gamyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus.

Smūgiai į patį Kremlių sukeltų rietenas tarp skirtingų gaujų, palaužtų eilinių rusų tikėjimą kovine Rusijos galia, sukeltų sąmyšį politikierių ir karo infuencerių tarpe. Jau dabar girdime, kaip tūlas ekzpertas ramindamas(is) porina, kad rusams visai ne gėda pralaimėti ukrainiečiams, nes jie – irgi rusai. O rusai esą nepralaimi.

Ko imsis Kremlius?

Kremlius neabejotinai ištrauks paskutines blefo kortas. Matysime mojavimą branduoline kuoka, grasinimus pulti NATO šalis, dalinę mobilizaciją – labai gal būti, kad būtent dėl to Putinas išskubėjo tartis su Kinijos vyrkomunistu Si Pekine.

Režimui verkiant reikia išlaikyti nuolankią rusų visuomenę Vakarus pateikiant rusų žudikais, kenkėjais ir mirtinais priešais. Vienas galimų pavojingų artimiausių ėjimų – Rusijos pilietybės suteikimas Moldovos Padniestrės gyventojams, siekiant kurstyti įtampą narystės ES siekiančoje šalyje.

Ar gali būti didesnių provokacijų, rimtesnių sabotažo atvejų? Be abejo, visko gali būti, panašiai, kaip tai vyko Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu. Visgi, tokie veiksmai rodytų tik Kremliaus koridorius ramstančių senių desperaciją. Jie patys žino, kad jų dienos jau suskaičiuotos.

Bet pats Putinas, panašu, to nesuvokia, nes negyvena faktinėje realybėje. Jis plevena mitų pasaulyje. Apie tai liudija naujausia Rusijos ekonomikos ataskaita, kurią jam pristatė Rusijos Vystymosi ekonomikos ministerijos ministras Maksimas Rešenikovas. Pasak Rešenikovo, Rusijos ekonomika stabili, o piliečių atlyginimai jau beveik pavijo amerikiečių atlyginimus.

Rusijos geopolitinė įtaka nyksta ir artėja prie nulio. To akivaizdžiausias įrodymas – neseniai vykęs Armėnijos prezidento Pašiniano susitikimas su Putinu ir jo komanda.

Kremliaus galva mėgino priekaištauti Pašinianui, kad Armėnija išdavė Rusiją, nes Jerevane vyko Europos politinės bendrijos susitikimas. Jame dalyvavo dešimtys Europos lyderių ir net (chi, chi!) – Ukrainos prezidentas Zelenskis. Į pastabas Armėnų lyderis oriai atsakė, jog jo šalis nėra (priklausoma) nei nuo Rusijos, nei nuo Vakarų, o elgiasi taip, kaip jai pačiai naudinga.

Kitaip tariant, visa Kremliaus svita buvo pasiųsta ant trijų raidžių. Rusams gerai suprantamų trijų raidžių. Ir tą padarė ne kokia nors Vokietija ar Britanija.

O tai, jog Peskovas mykė ir raudonavo, paklaustas, kaip vertina tai, kad Zelenskis leido surengti gėdos paradą Maskvoje, rodo, jog Kremlius suvokia savo padėties tragizmą ir beviltiškumą. Tai yra subliuškusio geopolitinės Rusijos įtakos baliono nevaldomas krytis žemyn.

Tačiau, kad ir kaip to norėtume, dar ne galas. Rusija ir toliau kels bangas, blefuos, gąsdins kaimynus, rengs teroro aktus; bus stengiamasi dar labiau užspausti, poliarizuoti visuomenę, greičiausiai įvedant dalinę mobilizaciją. Rusija palaipsniui virs didele Šiaurės Korėja. Su Putinu ar be jo.

Mes labai norėtume, kad Vakaruose (įskaitant Lietuvą) pagaliau būtent tai būtų aiškiai suvokta: jokio skirtumo, su Putinu, ar be jo. Nes į galvas jiems-jums kalama priešingai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos gėdos diena
  2. A. Navys, M. Sėjūnas. Kruvinas Rusijos blefas
  3. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ataka Lenkijoje: techninis dronų ar aljanso gedimas?
  4. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
  5. A. Navys, M. Sėjūnas. Artėjančios Padėkos dienos dovana Maskvai
  6. A. Navys, M. Sėjūnas. Neturėtume tikėti Maskvos ašaromis
  7. A. Navys, M. Sėjūnas. Maskva griebiasi branduolinio šiaudo
  8. A. Navys, M. Sėjūnas. Liepsnojanti Rusija
  9. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-04 12:32
  10. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  11. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-02 12:45
  12. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  13. A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54
  14. A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?
  15. A. Navys, M. Sėjunas. Rusijos nacionalinė vienybės diena – Lietuvos ir Lenkijos pergalės prieš Maskvą minėjimas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Vincas Kalava says:
    1 mėnuo ago

    Ne veltui sakoma, jog jeigu Dievas nori nubausti žmogų, atima jam protą, o čia protas atimtas milijonams žmonių ir jų vadams.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    Hm… Su Putinu, ar be jo? Visgi, manyčiau, kad, tęsiantis negandoms Rusijoj ir valstybei griūvant į nežinią, atsiras joje naujas “Jelcinas”, kuris, užsitikrinęs aukštų kariškių paramą ir užlipęs ant tanko po Kremliaus langais ištars: “Prekratitj eto bezobrazije!” (Baigt šitą betvarkę!)” ir betvarkė Rusijoj baigsis.

    Atsakyti
  3. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    „Turime parodyti rusams, kad galime pralaužti jų nedidelę tvirtovę, kurią jie pasistatė Kaliningrade. NATO turi priemonių, jeigu prireiktų, sulyginti su žeme ten esančias Rusijos priešlėktuvinės gynybos bazes ir raketų bazes“, – sakė K. Budrys. Kaip vertinate Lietuvos matrosovų ryžtą ? Nusiplėš visas maike ir trusikus , bet : III ir paskutinio nepraleis ?

    Atsakyti
    • +++ says:
      1 mėnuo ago

      Kaip rusų agentą – ,,navodčiką”. Juk reikia duoti kokią nors formalią priežastį rusams pulti.

      Atsakyti
  4. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Na, kad rusai puls – visos viltys parastos. O ką daryti ? Čia ne korona, čia superiniai pinigai. Tai kaip , galų gale, priversti ruskius pulti ? O gal kaip su Iranu ? Daugybei provokacijų nepavykus – patiems pulti ?

    Atsakyti
  5. Visgi says:
    1 mėnuo ago

    Pulk. Į balą.

    Atsakyti
  6. V V P I ukf 1976 says:
    1 mėnuo ago

    Afganų karas , ginklavimosi varžybos , konkurencija dėl Mėnulio, sankcijos , Saudo Arabų naftos politika uždusino tooookią galingą TSRS 1991 . Subyrėjo į15 nepriklausomų valstybių plius Čečėnija .Ar nesikartoja istorija ? Ar 2040 turėsime naujų pasikeitimų žemėlapyje ?

    Atsakyti
  7. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Na, susivomiau- užpuolė. Vietoj to, kad aktyvuotų penktą staipsnį -visi tarakonai išsislapstė. O juk iki to plėšėsi stanikus ir trusikus ir veržėsi į frontą – kas atsitiko ? Kodėl sulindo į bunkerius ? O jei Tvartelio karo maro mafija juos ten užrakins ir perįms valdžią ?

    Atsakyti
  8. Bartas says:
    1 mėnuo ago

    Gyveno ”ant rasijos” toks Boris Nemcov. Tai jis spėjo pasakyti , kas bus su rasija valdoma putino. Šitas vaikinas nesustos , kol nesugriaus rasijos. B.Nemcov buvo nušautas . Gal ir už tai.

    Atsakyti
  9. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Kažkokie keisti sutapimai: Afrikoje keleta kartų buvo užpultos mergaičių mokyklos , pirmomis karo prieš Iraną dienomis, Izraelis susprogdino mergaičių mokyklą, prieš porą dienų Zelenckij susprogdino mergaičių bendrabutį pačioje Ukrainoje….kas vyksta ? Pasaulinis šalom sąmokslas prieš paugles ? Įsisuko kažkoks smegenų virusas ?

    Atsakyti
  10. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    O jums neatrodo, jog Rasija visada smerkusi JAV, Izraelio ir Zelenckio praktiką žudyti vadus ir lyderius, gali būti priversta pati tą praktiką pradėti taikyti ? Ar nebus tas mergaičių bendrabučio sunaikinimas šešiais dronais – paskutinis lašas ?

    Atsakyti
  11. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Maždaug prieš metus, Putinas pasakė, jog jei Zelenckis nesiliau puolęs Rasijos civilius – Rasija įms naikinti tokių sprendimų priėmimų centrus. Dabar pasakė , jog jau įmsis to . Man įdomiausia , kaip Vakarai tai priįma. Ogi niekas nesikeičia :Rasijos kaip negirdėjo, taip negirdi. Tipo: ir vėl kažkokie driskiai mus nori pagązdinti. Mes vieningi, mes galingi, sąskaitoje trilijonai – sumalsim į miltus. Kaip jums atrodo, ar toks , visiška Europos istorijos autanazija , nesikeičiantis bukaprotiškas pasipūtimas – nepridarys dar didesnės bėdos Europai ? O gal toks planas ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kas labiau teršia – elektromobiliai ar dyzeliniai automobiliai?
Technika ir technologijos

„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar pasiruošę sėsti į automobilį be vairuotojo?

2026 06 28
Žemės sklypai
Lietuvoje

Kaip sužinoti, ar yra galimybė išsinuomoti nenaudojamą žemės sklypą

2026 06 28
„Tuštumos svoris“
Kultūra

Kviečiama lankytis parodoje „Tuštumos svoris“

2026 06 28
Oskaro Milašiaus
Kultūra

„Pasirengimas O. Milašiaus metams Seime: kultūrinis ir diplomatinis tiltas vėl sujungs Lietuvą bei Prancūziją“

2026 06 28
Kelias
Lietuvoje

„Via Lietuva“ investuoja į gyvenviečių infrastruktūros gerinimą

2026 06 27
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Gręžinio įteisinimo dokumentus būtina pateikti iki liepos 31-osios

2026 06 27
„10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“
Istorija

Rengiama paroda „10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

2026 06 27
Prof. Pranas Dovydaitis, 1941 m.
Istorija

Seime pagerbtas profesoriaus P. Dovydaičio atminimas

2026 06 27
Pušies sėklinis medynas Kuršių nerijoje
Gamta ir ekologija

Nacionalinių genetinių išteklių sąraše atsidurs Kuršių nerijos pušynai, kietis, lietuviški vilkdagiai

2026 06 27
Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) tęsis ciklas „Šeštadienių popietės klojimo teatre“
Kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojime – žinoma komedija „Trys mylimos“

2026 06 27
Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygą „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“
Kultūra

Išleista K. Račkausko-Vairo knyga „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“

2026 06 27
Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus
Kultūra

Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus

2026 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus
  • Mikabalis apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • +++ apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • jonas apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Panaudota alyva kelia rimtą grėsmę aplinkai
  • J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus
  • Vasaros šiluma pažadina tylų medinių namų priešą – medgraužius
  • Vaistininkė įspėja dėl madingų papildų vartojimo

Kiti Straipsniai

J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus

J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus

2026 06 28
Kas labiau teršia – elektromobiliai ar dyzeliniai automobiliai?

„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar pasiruošę sėsti į automobilį be vairuotojo?

2026 06 28
Vilniaus mokyklos mokiniai kuria filmus

Vasara mokykloje, bet ne suole: Vilniaus mokyklos mokiniai kuria filmus, tyrinėja sapnus ir virina motociklus

2026 06 28
Oskaro Milašiaus

„Pasirengimas O. Milašiaus metams Seime: kultūrinis ir diplomatinis tiltas vėl sujungs Lietuvą bei Prancūziją“

2026 06 28
Archeologiniai Lietuvos partizanų kovų vietų tyrimai

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (III)

2026 06 27
„10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

Rengiama paroda „10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

2026 06 27
Prof. Pranas Dovydaitis, 1941 m.

Seime pagerbtas profesoriaus P. Dovydaičio atminimas

2026 06 27
Rimas Jankūnas | Alkas.lt koliažas

R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės

2026 06 26
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą

2026 06 26
„Šilutės siena“ – ilgiausia krašto kronika

K. Venglicka. „Šilutės siena“ – ilgiausia krašto kronika

2026 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus
  • Mikabalis apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • +++ apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • jonas apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • P.Skutas apie „Pasirengimas O. Milašiaus metams Seime: kultūrinis ir diplomatinis tiltas vėl sujungs Lietuvą bei Prancūziją“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Europos parlamentas

V. Grigas: Europa privalo stiprinti dėmesį jauniesiems ūkininkams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai